2008-07-13 03:01

VŽ Savaitgalio atradimai: Zanzibaro vertės saloje

Jei buriuojate Šiaurės jūroje, netoli Vokietijos ir Danijos krantų, nepagailėkite vienos kitos paros aplankyti „nežinomą salą“ – Helgolandą. Mūsų jachtos „Tojana“ (kapitonas Darius Gerasimavičius) kursas vedė iš Olandijos į Kylio kanalą (Vokietija). Po trumpo ginčo ir paskutinio svariausio argumento – ten, Helgolande, juk yra „tax free“ zona! – maršrutą pakeitėme.

Sprendimas kainavo kelias prarastas nervų ląsteles: jūroje teko kirsti dvi

didžiųjų laivų plaukimo juostas, – pasijautėme lyg Vilniaus–Kauno autostradą bandanti pertursenti senutė...

Aukštų krantų sala matyti iš toli. Netrukus pasirodė ir antroji. Helgolandas yra dviejų žemių – Oberlando (Aukštoji žemė) ir Unterlando (Žemoji žemė) –

kombinacija. Pagrindinis uostas ir jachtklubas įsikūręs Oberlande. Į uostą įplaukiame atidžiai laikydamiesdi plūdurų, nes aplinkui salą pažymėtos ne tik uolos, bet ir daugybė vietų, kur nuskendę laivai.

Jachtklubas nedidelis, švartuotis reikia lagu (kai jachtos rikiuojamos ne

nosimis į krantą, o šoniniais bortais ir atrodo lyg laivų sumuštinis). Iš greta stovinčios jachtos komandos sužinojome, kad sezono metu tokiu būdu prisišvartuoja iki 30 jachtų, tad ramiai laive pasėdėti neįmanoma – per denį nuolat strykčioja kaimynai.

Jachtklubas nebrangus –10 EUR už parą, už dušą ir tualetą reikia mokėti atskirai, šalia įėjimo sėdinčiam prižiūrėtojui. Kai pamatėme, kad net iš jo galima nusipirkti alaus, supratome, kad čia tikrai „tax free“ rojus.

Britai "pasismagino"

Atsispyrę pagundoms einame apžiūrėti salos. Sparčiu žingsniu ją galima apeiti

per porą valandų. Užlipę ant uolos patekome į informacinį taką, supažindinantį su salos istorija. Kadaise Helgolandas priklausė Danijos Šlėzvigo hercogystei. Saloje savo pėdsaką paliko ir garsusis Baltijos ir Šiaurės jūras siaubęs piratas Klausas Stortebekeris. Netoli Helgolando jis pralaimėjo jūros mūšį ir buvo nukirsdintas (beje, tai apie jį 2006 m. Lietuvoje buvo susuktas filmas „Störtebeker. Pirato širdis“).

Nuo 1807 m. sala priklausė Didžiajai Britanijai, o ji 1870-aisiais salą išmainė į Vokietijai priklausiusį Zanzibarą (britai gavo tris salas už dvi, bet

VERSLO TRIBŪNA

RĖMIMAS
daug toliau). Po Antrojo pasaulinio karo salą vėl užėmė britai ir šauniai pasismagino – atliko didžiausią nebranduolinį sprogimą pasaulio istorijoje. Nuo 1952 m. sala vėl priklauso Vokietijai. Nuotykinga istorija atsiliepė Helgolando architektūrai – miestelis atstatytas apie septintąjį XX a. dešimtmetį, visi namai – vieno tipinio projekto, išsaugota tik gatvių struktūra.

Parduotuvių rojus

Helgolando gamtai sekėsi geriau. Sala iki šiol garsėja kaip ornitologinis draustinis – visas uolas nutūpę paukščių stebėtojai su savo milžiniškais žiūronais. Sala (Aukštutinė) yra tiesiog didelė raudono smiltainio uola. Turbūt

todėl salos vėliava – žalios, raudonos ir baltos spalvos – žolė, uolos, kopos. Bet mes nepatekom nei į gamtos, nei į istorijos pinkles ir išsamiai patikrinom šios nuostabios vietos, kur eurozonos viduryje galima nusipirkti 5 (!) litrus puikios degtinės už 18 EUR, parduotuves. Jos užima pusę miestelio. Na, daugiausia tai alkoholio parduotuvės su parfumerijos ir juvelyrikos skyrių inkliuzais. Radom ir puikią buriavimo reikmenų parduotuvę, kur kainos beveik 30% mažesnės nei žemyne. Visas prekes į jachtą pristato nemokamai.

Paros, kurią praleidome Helgolande, buvo per mažai. Sala tikrai verta dviejų

parų. O gal ir dviejų su puse.

52795
130817
52791