Kurpiančiųjų planus eiti į biržą būrys didėja

Arminta Saladžienė, „Nasdaq OMX Vilniaus“ biržos prezidentė ir valdybos pirmininkė: „Bendrovės, ateidamos į biržą, gauna tiesioginę ekonominę naudą: galimybę finansuoti verslą išleidžiant naujas akcijų ar obligacijų emisijas, pagerėjusias skolinimosi sąlygas, įsigydamos kitus verslus jos gali savo akcijas naudoti kaip „atsiskaitymo“ valiutą. Be to, „rinkos disciplina“ skatina efektyvesnį bendrovės valdymą, geresnę vidaus kontrolę. Įmonės veikla yra skaidri, išauga pasitikėjimas ja ir jos žinomumas.“ Vladimiro Ivanovo nuotr. Tai, kad valstybės valdoma „Eesti Energia“ (EE) rimtai svarsto galimybę surengti IPO ir akcijas pradėti kotiruoti „Nasdaq OMX Tallinn“ biržoje, kapitalo rinkai nėra naujiena. Nors galutinio valdžios sprendimo dėl energetikos įmonės IPO nėra, tačiau EE jau pasisamdė pagalbininkus – „SEB Enskilda“ ir „Deutsche Bank“. VŽ šaltiniai tikina, kad planų eiti į Talino biržą turi ir trijose Baltijos šalyse veikianti maisto pramonės įmonė „Premia Foods“, jei tik nepasirinks kitos alternatyvos – parduoti akcijas strateginiam investuotojui. Kapitalo rinkos dalyviai kaip pavyzdį nurodo UAB „Palink“, valdžiusios prekybos tinklą „Iki“, pardavimą strateginiam investuotojui, nors viešai buvo kalbėta apie ketinimus rengti bendrovės IPO.
„Mūsų žiniomis, bendrovių, kurios šiuo metu rengtų prospektus IPO, nėra, o svarstančiųjų yra bent kelios, – sako Arminta Saladžienė, „Nasdaq OMX Vilniaus“ biržos prezidentė ir valdybos pirmininkė. – Šiuo metu dalis bendrovių, kurios planavo ateiti į biržą iki ekonominio sunkmečio, vis dar sprendžia kilusius iššūkius, kitoms – reikia tinkamai pasirengti kotiravimuisi.“ Nors vis daugiau judesių sulaukiama iš bendrovių, didelio IPO antplūdžio dar šįmet nesitikima, juolab kad Baltijos šalių ekonomikos, kaip ir viso pasaulio, atsigavimas dar nėra tvarus. „Nesakyčiau, kad įmonės atideda IPO planus – iš tikrųjų dabar yra tas periodas, kai įmonių interesai atgyja, tik galbūt tie planai nėra itin konkretūs. Bet kuriuo atveju po „Linas Agro Group“ IPO daugelio didesnių, atitinkamo kalibro, įmonių vadovai tokią galimybę svarsto“, – teigia Darius Saikevičius, AB „Finasta Corporate Finance“ projektų vadovas. Jis sako laukiantis daugiau įmonių IPO šių metų pabaigoje ar 2011 m. pradžioje.
„Mes tikrai nuolat kalbamės su įmonėmis apie IPO galimybes, tačiau šiuo metu nerengiame nė vieno IPO“, – tikina Šarūnas Skyrius, investicinio banko „GILD Bankers“ partneris.
Dienraščio šaltiniai kalba, kad planus kitąmet savo akcijas pradėti kotiruoti biržoje puoselėja gamybos, žemės ūkio sektoriaus bendrovės. VŽ rašė (2010 01 06), kad ėjimo į biržą ketinimus 2011-iesiems atidėjo UAB „Litagra“, o tarp nerealizavusiųjų tokių ketinimų dėl griūvančios akcijų rinkos (2007 04 26, 2007 11 16, 2008 03 23) atsidūrė „MG Baltic Trade“, AB „Balterma“, „Stumbras“ ir kitos. Tarp didesnių dar šiemet I pusm. Rytų Europoje laukiamų IPO p. Saikevičius mini Lenkijos draudimo bendrovės PZU ir čekų finansų kompanijos CSOB.