Svajonių automobiliai Lietuvoje

Lietuviškos gatvės yra tokios pilkos, kad šiai spalvai apibūdinti turime ne vieną epitetą, o mūsų teisėsaugos pareigūnai išlavinę akį atskirti, kada pilkos spalvos automobilis iš tiesų yra auksinis, žydras, žalias ar rudas.
Ir tokiose – kibiro spalvos – gatvėse tarsi kometa švysteli automobilis, kurio gamintojas spalvų paletėje pilką spalvą nugrūdo taip toli, kad nė rasti neįmanoma, ir kurio variklio gaudesį gali išgirsti jam nė nepasirodžius horizonte. Radus tokį automobilį kur nors stovintį nesikuklinama fotografuoti ir nuotraukomis dalytis socialiniuose tinkluose, aptarinėti formų, spalvos, kainos, šeimininko skonio. Kodėl? Nes tos „gatvės kometos“ Lietuvoje, kitaip nei daugelyje Vakarų šalių, yra retenybė vien todėl, kad jų įsigijimą lemia ne tik piniginės storis, bet ir žinojimas, į ką reikia kreiptis ieškant reto, prabangaus ir gražaus automobilio.
4 kvotos Baltijai
Pavasario pabaigoje į Lietuvos „Alfa Romeo“ atstovybę turėtų užsukti pernai pristatytas itališkas superautomobilis „Alfa Romeo 4C“. Būtų džiugi naujiena, jei automobilis liktų Lietuvoje. Visgi išskirtinės, pirmosios laidos, transporto priemonės pirkėjas iš Estijos, automobilį užsakęs dar praėjusių metų vasarą, Renaldas Gineika, įgaliotosios „Alfa Romeo“, „Maserati“, „Fiat“ ženklų atstovės Lietuvoje UAB „Autobrava“ vadovas, pasakoja, kad pirkėjas pasielgė tradiciškai sportinį kupė paprašęs pristatyti jam pavasarį. Gamykla Italijoje kiek vėluoja, todėl pirmojo Baltijos šalyse „4C“ atvykimas jau kuris laikas atidedamas, visgi tikimasi, kad automobilis atvyks pavasario pabaigoje ir kad bent jau trumpam akį į jį užmesti galės galimi klientai ir žiniasklaidos atstovai. Tiesa, tai bus įmanoma tik tuo atveju, jei pavasaris į Estiją neskubės.
Ponas Gineika atskleidžia įdomią detalę: buvo iškelta sąlyga – užsakyti automobilį galima tik atsiradus pirkėjui. Į prašymą skirti du automobilius Baltijos šalių regionui atsižvelgta nebuvo. Be to, kai buvo paskelbta apie galimybę įsigyti „4C“, kiek toks modelis kainuoja, nežinojo niekas. Gamintojas pranešė, kad užsisakyti galima, tačiau kokio dydžio avanso atstovybėse turėtų būti prašoma – nepasakė. Lietuvoje buvo pamėginta atspėti, kiek galėtų toks automobilis kainuoti. UAB „Autobrava” vadovas juokiasi, kad buvo atspėta beveik tiksliai, avansas siekė 15 000 EUR.
Italų visai neseniai pristatyta žvaigždė – superautomobilis „4C“ – itin laukiamas visuose pasaulio kampeliuose. Ažiotažas toks, jog gamintojas priverstas valstybėms išdavinėti kvotas. Pavyzdžiui, visam Baltijos šalių regionui skirta vos… keturi automobiliai. Tiesa, pastarieji, sako p. Gineika, bus jau antrosios kartos, tad vos vos skirsis. Tai palyginus daug, kadangi ankstesnio superautomobilio – „Alfa Romeo 8C Spider“ – Baltijos šalyse nupirkta vos vienas modelis. Jų automobilių iš gamyklos išriedėjo vos 500. Ir visgi – keturios kvotos Baltijos šalims jau šiandien reiškia, kad čia bus vos keturi laimingieji, galėsiantys garažuose pastatyti dailų superautomobilį. Be to, „Alfa Romeo 4C“ gali įsigyti ir Rusijos ar Baltarusijos piliečiai. Ponas Gineika atskleidžia, kad šiuo metu dėl galimybės įsigyti tokį automobilį į bendrovę kreipėsi bent 5 klientai. Tiesa, jeigu užsieniečiai svarstydami apie automobilio pirkimą derasi dėl papildomos vertės paslaugų, tai lietuviai daugiausia dėmesio kreipia į kainą ir nori jos kuo mažesnės.
„Vis dėlto šitas automobilis nėra tas, iš kurio uždirbame, tą darome su kitais modeliais. O šį turėti savo parduodamų gamoje – prestižo reikalas mums patiems“, – pabrėžia pašnekovas.
Laukia ypatingo dėmesio
Kalbėdamas apie išskirtinio automobilio ieškančius klientus p. Gineika pasakoja, kad dažniausiai tokį pirkinį sau pasidovanoja 40–50 metų vyrai, vadovaujantys nuosavam verslui. Tiesa, kartais išskirtinių automobilių užsigeidžia ir sportininkai arba žvaigždės.
„Kai žmogus apsisprendęs, pirkimo procesas nebūna sudėtingas. Tik reikia suvokti, kad žmogus perka ne automobilį, perka statusą ir įvaizdį“, – aiškina p. Gineika.
Įsigijęs išskirtinį automobilį pirkėjas kartu tampa ir tam tikro pasaulinio klubo nariu. Tai stebinti neturėtų, mat net jei ryškiausių pasaulio automobilių išleidžiama keli tūkstančiai vienetų per metus, tai – labai nedaug. Ponas Gineika skaičiuoja, kad, pavyzdžiui, UAB „Autobrava“ atstovaujamų „Maserati“, po kapotu turinčių „Ferrari“ variklius, iš gamyklos Modenoje, Italijoje, kasmet išrieda apie 5 000.
Pradėjęs derybas dėl išskirtinio automobilio pirkėjas tuo pačiu tikisi ir išskirtinio aptarnavimo. Puodelio kavos ir lankstinukų pavartymo čia neužtenka. „Maserati“ salone klientas gali rasti visus įmanomus tiek išorės, tiek vidaus apdailos spalvinius derinius, papildomus aksesuarus. Ir jeigu automobilis, kuris tinka klientui, jau yra atstovybėje Lietuvoje, pirkėjas labai greitai išrieda į gatves. Visgi jei kliento įnorius patenkinti gali tik gamykla, laukti automobilio prireikia maždaug 4 mėnesius. Laukimas neprailgsta, mat dalį klientų atstovai nuskraidina iki gamyklos, kur išsamiai galima pamatyti, kaip gimsta perkamas automobilis, kiek įdedama rankų darbo jį kuriant, be to, organizuojamos konsultacijos su patyrusiu sportininku, vyksta mokymai trasoje.
Tiesa, išskirtiniai automobiliai nuo pat pradžių būna pilni įvairios įrangos, tad klientų įnoriams vietos nedaug. Ponas Gineika pasakoja, kad dažniausiai papildomai pasirenkama ventiliuojamos sėdynės, visuomet keičiami ratlankiai, optiniai elementai, griežtinantys automobilio išvaizdą.
Atkeliaus iki Latvijos
Norintiesiems įsigyti vieną geriausių pasaulyje sportinių automobilių, ne kartą liaupsintą viso pasaulio automobilistų, „Nissan GT-R“, žvalgytis Lietuvoje taip pat neverta. Taip, šie automobiliai iš tiesų matomi mūsų gatvėse, tačiau ant jų esantys valstybiniai numeriai – retai kada lietuviški. Tokius automobilius mūsų šalyje galima suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų, o visame pasaulyje jie graibstyte graibstomi. Dabar tokio automobilio pirkėjui savo transporto priemonės reikia laukti 3–6 mėnesius, tačiau prieš kelerius metus norinčiųjų rikiavosi eilės ir automobilio reikėjo laukti bent 1,5 metų, žinoma, sumokėjus užstatą. Tiesa, kiekvienas spartuolio pirkėjas buvo vežamas į „Žaliuoju pragaru“ vadinamą Niurburgringo trasą Vokietijoje, kur išklausydavo specialų kursą, kaip naudotis įsigytu „GT-R“.
Anksčiau panorę tokio automobilio lietuviai privalėjo keliauti iki Švedijos. Ir vien įsigyti „Nissan GT-R“ neužtenka – automobilį aptarnauti ir gedimus taisyti gali tik sertifikuoti meistrai, tad prireikus kažką keisti ar taisyti anksčiau „GT-R“ tekdavo gabenti į Švediją. Ten „Nissan“ uždarius aptarnavimo centrą dabar tenka ieškoti aptarnavimo centrų kituose pasaulio kampeliuose, pavyzdžiui, Lenkijoje. Tą daryti privalu, mat pamėginus patiems taisyti ar apsitarnauti nesertifikuotame servise pradandama garantija ir smulkmenų taisymas paplonina pinigines tūkstančiais. Pamoką, kad geriau klausyti gamintojo ir „Nissan GT-R“ taisyti ten, kur reikalaujama, itin dažnai išmoksta Rusijos piliečiai, neiškenčiantys ir pirmiausia užsukantys į bet kokį servisą, o vėliau brangiai susimokantys sertifikuotuose, kai garantijos jau nebūna nė kvapo. Beje, užsukti patikrai su „Nissan GT-R“ privaloma po kiekvieno pasilakstymo trasoje.
Visgi automobilių rinkoje girdimi gandai, kad greitai „Nismo Performance Center“ turėtų įsikurti visai greta esančioje Latvijoje. Čia bus galima ne tik remontuoti ypatingus automobilius, bet ir įsigyti viską, ką tik siūlo „Nissan“. Tai gali reikšti, kad ir Lietuvoje atsiras daugiau „Nissan GT-R“, mat šie automobiliai stebėtinai įperkami – jų kainos prasideda nuo 483 000 Lt.
Pildo visus norus
Prieš keletą metų Lietuvoje tarpininkaujant UAB „Fakto Auto“, atstovaujančiai „Nissan“ ir „Hyundai“ ženklams, buvo galima įsigyti ir itin prabangius „Infiniti
“ automobilius. Dabar stilizuotu begalybės ženklu puoštus modelius galima įsigyti tik patraukus į Lenkiją, Varšuvą, kur įkurta „Infiniti“ atstovybė.
Ketinimų atidaryti tokią atstovybę ir Lietuvoje buvo, tačiau gamintojas paskaičiavo, kad investicijos būtų milžiniškos ir vargu ar atsipirktų. Juk pagal „Infiniti“ reikalavimus statytas centras Lenkijoje kainavo 30 mln. PLN.
Lietuvoje negalima įsigyti ir didžiulį ažiotažą visame pasaulyje sukėlusių BMW „i3“ ir „i8“ modelių. Daugelio specialistų įvertinti elektromobiliai prieinami tik labiau į Vakarus nutolusiose šalyse. Jau parduodamą „i3“ spėjo įsigyti ne vienas, tačiau greičiausiu elektromobiliu turėsiantis būti „i8“ – itin laukiamas. Gamintojas juokiasi, kad BMW pašto skyriai jau sulaukė ne vieno pasirašyto čekio su prierašu, kad norimą sumą vokiečiai gali įsirašyti patys, tegu tik duoda automobilį. Bet atstovai Lietuvoje nesėdi rankų sudėję, jie renka norinčiųjų įsigyti šiuos išskirtinius automobilius sąrašus ir mėgins gauti leidimą jais prekiauti ir Lietuvoje.
Vis dėlto kai kurie dalykai įmanomi tik nukeliavus iki paties gamintojo. Pavyzdžiui, BMW „Individual“ padalinyje kuriami automobiliai, kuriuose įgyvendinama viskas, ko nori klientas, jei, žinoma, tai įmanoma. Šiame padalinyje gaminami BMW automobiliai gali būti nudažyti pačiomis įvairiausiomis spalvomis, tereikia sužinoti jų kodą. Gamintojas išbando, ar dažai tinkami jo turimiems prietaisams, ar automobilis bus padengtas spalva kokybiškai, ir nudažo. Tad BMW gali būti toks pat raudonas kaip ir „Ferrari“. Sklando istorija, kad vienas klientas kadaise norėjo automobilio, dažyto tokia pat rožine spalva, kokios yra ir garsios viešbučių tinklo paveldėtojos Paris Hilton automobiliai. Šio noro BMW neišpildė vien todėl, kad niekaip nepavyko rasti norimos spalvos kodo.
Įmanoma ne tik nudažyti, bet ir pasirinkti medžiagas vidaus apdailai, išorės puošybos detales. Taip atsiranda sidabru kaustyti automobiliai arba tokie, kurių vidaus apdaila kurta iš lašišos odos (tokios panoro vienas stambus Vokietijos žuvies pramonės verslininkas), ypatingos medienos (jos reikėjo prabangias jachtas pardavinėjančiam verslininkui, kuris norėjo, kad klientai, vežami jo BMW iki jachtų, matytų aplink tą pačią medieną, kokią matys ir prabangiuose laivuose).
Atstovai Lietuvoje nebūtini
„Mersedes-Benz“ ženklo atstovai Lietuvoje prisipažįsta, kad tuo atveju, jei savo salonuose neturi klientą dominančio prabangaus modelio, nusprendusį tokį įsigyti pirkėją tiesiog nuskraidina iki Vokietijoje esančių gamyklų. Visgi kartais ieškant išskirtinio ženklo iki gamintojo vykti privalo ir pats pirkėjas. Buvęs lenktynininkas, automobilių kolekcionierius, verslininkas Stasys Brundza sako, kad tai – normali praktika visame pasaulyje. Pačiam p. Brundzai tą tekę daryti ne kartą.
„Pavyzdžiui, kai norėjau „Maybach“, kreipiausi į gamintoją. Informacija, kur užsisakyti, visuomet pateikiama“, – sako pašnekovas, daugiau nei 2 metus laukęs, kol šis automobilis bus pagamintas.
Tiesa, pamena p. Brundza, kai jis pareiškė norįs pirkti šį automobilį, gamintojas nuodugniai pasidomėjo, kas toks yra pirkėjas ir kokios kilmės jo turimas kapitalas. Automobilių kolekcionierius juokauja, kad, matyt, gamintojas nenorėjo susitepti savo reputacijos, tad apsidraudė.
Vėliau pirktą „Rolls-Royce Phantom“ p. Brundza taip pat užsakinėjo ne Lietuvoje. Tiesa, nusipirkti prabangų automobilį jis bandė ne tik Ciūriche, Šveicarijoje, bet ir Hamburge, Vokietijoje, mat norėjo parduoti turimą išskirtinį „Bentley“ modelį. Visgi vokiečiai lietuviui pasirodė pernelyg arogantiški ir pasiūlė pernelyg menką kainą už S. Brundzos siūlomą transporto priemonę, tad „Rolls-Royce Phantom“ buvo nupirktas Ciūriche. „Rolls-Royce“ p. Brundzą kvietė išbandyti automobilį San Tropeze, o galutiniai susitarimai dėl spalvų, vidaus apdailos ir kitko vyko gamykloje. Visa tai dėl to, kad automobilio prireikė ilgokai laukti.
„Visai nebūtina, kad automobilio atstovai būtų Lietuvoje. Tačiau didžiausia problema – aptarnavimas. Pavyzdžiui, „Rolls-Royce“ aptarnauti automobilį kvietė į Rygą, Latviją, tačiau vėliau kaimyninėje šalyje įkurta bendrovė bankrutavo, teko važiuoti į Vokietiją. „Maybach“, nors ir gamintas „Mercedes-Benz“, taisyti automobilio pastarojo ženklo servise neleido, į Vilnių atkeliaudavo sertifikuotas bendrovės specialistas“, – prisimena p. Brundza.