Mišką sodina – ir pailsi, ir nuodėmes išperka

Pavasarį į gamtą ir mišką traukia ne tik šeimos su vaikais, bet ir verslininkai ar valdininkai su savo bendradarbiais. Populiarėja būdas kolegoms pabūti drauge ir prisidėti prie gamtos puoselėjimo, tai – medžių sodinimas. Miškų urėdų tikinimu, geriausias tam laikas yra balandis, tačiau jie pabrėžia, kad svarbiausia ne tiek pasodintų medžių kiekis, bet besikeičiantis žmonių požiūris į gamtą.

Triukšmingus kolektyvų vakarėlius vis dažniau keičia naudingos akcijos, viena iš tokių – miško sodinimas.
Vladimiro Ivanovo nuotr. Juozas Jermalavičius, Kauno miškų urėdas, pasakoja, kad šiemet bendrovių, organizacijų ar savivaldybių kolektyvų, norinčių sodinti medelius, susibūrė daugiau nei įprastai, nors jų būna kiekvienais metais.
Paklaustas, kas gi skatina žmones rinktis tokį laisvalaikio leidimo būdą, pašnekovas aiškina, kad kiekvieno priežastis individuali. Vienai organizacijai svarbu skatinti dvasingumą, medienos pramonės bendrovės jaučia pareigą atsodinti nors ir mažą dalį kertamų medžių, medžiotojai rūpinasi gyvūnų nuskabytais medžiais ir t. t. Nemaža dalis talkininkų – ir moksleiviai, jiems medžių sodinimas yra ir ugdymas, ir hobis. Mindaugas Andriušis, baldų gamybos salono „Baldukas“ direktorius, teigia šiemet kartu su bendrovės kolektyvu sodinsiąs medelius ir priduria, kad ši akcija drauge yra ir pastangos būti socialiai atsakinga įmone. „Mūsų „dėka“ medžiai yra kertami, tad norime atiduoti duoklę gamtai: į tradicine jau tampančią akciją kviečiame ir draugus, ir verslo partnerius“, – kalba jis. Be viso to, pašnekovo teigimu, tokia veikla yra labai gera galimybė kolektyvui pabūti kartu, prasiblaškyti.
Gamtos pažinimas
Vis dėlto, kaip kalba urėdas, svarbiausia motyvacija yra žmogaus noras pabūti ir pamatyti, kas vyksta gamtoje, ką nors pakeisti į gera savo rankomis. Pasak p. Jermalavičiaus, ir urėdija, dirbdama su savanoriais, nesiekia didelio rezultato, o daugiau rūpinasi, kad žmogus pamatytų, kaip dirba miškininkai, kaip jaučiasi gamta. Žmonės, dirbdami tokį darbą, įgyja ir kitokį požiūrį. Nors šiandien dar dalis žmonių į miškus važiuoja, deja, dėl visai kitokių priežasčių: atsikratyti šiukšlių ar senų padangų. „Tas, kuris sodina mišką, taip nesielgs“, – įsitikinęs urėdas. Šį mėnesį Kauno urėdija gavo 19 prašymų iš įvairių organizacijų sodinti medžius. Tai, kad šiemet entuziastų kiek daugiau nei pernai, pašnekovo nuomone, lemia ir palankus oras, nes lyjant lietui ir pučiant šaltiems vėjams sunkiau sužadinti norą sodinti medžius. Raimondas Ribačiauskas, Vilniaus miškų urėdas, taip pat sako, kad urėdija yra sulaukusi daug prašymų iš įvairių grupių, visus net sunku priimti, kadangi tam reikia ir daug miškininkų, padedančių tinkamai sodinti medžius, paaiškinančių visą procesą, taip pat ir sodinimo įrankių.
Didžiausia dalis medžių turi būti pasodinti per balandį, nes vėliau jie prigyja sunkiai, tad sodinimo laikotarpis labai trumpas.