2025-10-23 17:27

AAD: 48 mln. Eur ieškinys „Grigeo Klaipėdai“ tenkintinas baudžiamojoje byloje, bendrovė klaidina

Popieriaus ir medienos pramonės AB „Grigeo“ gamyba Grigiškėse. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Popieriaus ir medienos pramonės AB „Grigeo“ gamyba Grigiškėse. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Aplinkos apsaugos departamentas (AAD) sako, kad jo pareikštas 48 mln. Eur dydžio civilinis ieškinys turi būti tenkinamas Kuršių marių tarša kaltinamos „Grigeo Klaipėdos“ baudžiamojoje byloje, o ne atmestas ar nagrinėjamas atskirai, kaip prašo bendrovė.

Be to, kaip savo baigiamosiose kalbose Šiaulių apygardos teisme ketvirtadienį pažymėjo AAD atstovės, įmonė nesiekė objektyviai išsiaiškinti aplinkai padarytą žalą ir klaidino vengdama baudžiamosios atsakomybės ar bent žalos atlyginimo.

„Mes manome, kad civilinis ieškinys dėl aplinkai padarytos žalos atlyginimo šioje byloje yra pagrįstas ir tenkintinas pilna apimtimi, nepriklausomai nuo to, ar padarytas neigiamas poveikis aplinkai laikytinas reikšmingu“, – sakė departamentui atstovaujanti advokatė Simona Drukteinienė.

Pasak jos, spręsdamas dėl ieškinio tenkinimo, teismas turi vadovautis AAD jau išdėstyta pozicija, kad bet koks neteisėtas teršalų išleidimas į aplinką savaime reiškia žalos aplinkai padarymą.

AAD atstovė pažymėjo, kad „Grigeo Klaipėda“ prašo civilinį ieškinį atmesti, palikti nenagrinėtą, perduoti nagrinėti Civilinio proceso kodekso tvarka siekdama „daryti viską, kad tik jis nebūtų išspręstas šioje byloje“.

„Departamentas nesutinka su šia bendrovės pozicija. Visi bendrovės motyvai, kodėl reikėtų neišspręsti patikslino ieškinio patenkinimo klausimo šioje byloje, rodo tik jos subjektyvų norą perkelti žalos priteisimo klausimą į kitą naują bylą ir ten bylinėtis kuo ilgiau, siekiant kaip įmanoma ilgiau atidėti žalos mokėjimą“, – teigė S. Drukteinienė.

Kaip rašė BNS, kaltinamos bendrovės požiūriu, nuostolis aplinkai skaičiuotinas iš teršalų pašalinus biocheminio deguonies suvartojimo rodiklį, kuris AAD ieškinyje sudaro didžiąją dalį žalos.

„Grigeo Klaipėda“ nagrinėjant bylą teigė, kad pašalinus šiuos teršalus, ieškinio dydis turėtų siekti 2,2 mln. Eur, o įvertinus įmonės siūlytą 2 mln. Eur vertės bandomąją priemonę aplinkos atkūrimui, atlygintina žala sudarytų 223.000 Eur.

Pasak kitos AAD atstovės Renatos Jatužytės-Mulevičienės, toks bendrovės skaičiavimas yra nepagrįstas.

„Mūsų nuomone, šitas pavyzdys ir šita pozicija yra tik dar vienas iš tų atvejų, kai mes matome, kaip bendrovės atstovas interpretuoja specialistų išvadas ir duomenis bei klaidina mus visus ir teismą“, – sakė advokatė.

Kaip pažymėjo S. Drukteinienė, byloje nagrinėjamas „vienas didžiausių ir ciniškiausių neteisėtos taršos atvejų Lietuvos istorijoje“, kuris apėmė visus bendrovės valdymo lygmenis – nuo operatorių iki aukščiausių vadovų ir valdybos pirmininko Gintauto Pangonio.

„Įrodymai atskleidžia pavojingą, sąmoningą, ilgalaikį nusikalstamą veikimą, sukurtą infrastruktūrą šiai veiklai vykdyti ir aiškią ekonominę naudą bendrovei ir jos galutiniam naudos gavėjui G. Pangoniui“, – kalbėjo AAD atstovė.

Pasak R. Jatužytės-Mulevičienės byloje nuo įrodymų tyrimo pradžios buvo matyti „tikrasis kaltinamųjų veidas“, jiems kategoriškai neigiant atsakomybę ir žalos aplinkai padarymo faktą.

„Visaip buvo menkinama bendrovės ir kitų kaltinamųjų neteisėta veikla, mes tikrai girdėjome tokių frazių kaip (...) „mažas vamzdukas ir ne tiesiai į marias“, „azotas ir fosforas tai tik maistmedžiagės, o ne pavojingi teršalai“, „tarša nėra žala“, „neįmanoma užteršti to, kas yra užteršta“ ir panašiai“, – sakė advokatė.

„Tikrai, mūsų vertinimu, buvo daromas nekorektiškas spaudimas visiems specialistams ir liudytojams teismo posėdžio metu, kurie šioje byloje davė kaltinamiesiems nepalankias išvadas ar parodymus“, – pridūrė ji.

R. Jatužytės-Mulevičienės teigimu, visais „Grigeo Klaipėda“ teiktais paaiškinimais ir dokumentais buvo siekiama tik apsunkinti bylos nagrinėjimą, supainioti.

„Mes matome, kad tuose dokumentuose yra iškarpomi ir interpretuojami mūsų ir kitų asmenų žodžiai, iš viso paaiškinimo ir liudijimo konteksto duodamos nuorodos į neegzistuojantį dokumentų turinį (...) ir tai yra daroma šimtais, tūkstančiais lapų. Sunku suprasti, ką bandoma jais parodyti“, – kalbėjo advokatė, pabrėžusi, kad įmonės skaičiavimai nelaikytini įrodymais.

R. Jatužytė-Mulevičienė akcentavo, kad neteisėta nevalytų nuotekų išleidimo sistema „buvo įrengta profesionaliai, apgalvojant ir pritaikant ją, kad praktiškai būtų neįmanoma susekti“.

Anot S. Drukteinienės, atsižvelgiant į nuotekų išleidime dalyvavusiųjų skaičių, šios veiklos pobūdį, pritaikytą infrastuktūrą, „tiesiog būtų neįtikėtina, kad visi kaltę byloje neigiantys kaltinamieji iš tikrųjų nieko nežinojo“.

„Buvo visas bendrovės aparatas, per kurį nusikalstama idėja buvo realizuojama fiziškai. (...) Pagrindinė, tiesioginė ir tik ekonominė nauda dėl šios nusikalstamos veikos veikimo buvo bendrovei ir jos galutiniam naudos gavėjui bei faktiniam savininkui G. Pangoniui“, – tvirtino AAD advokatė.

„Būtent G. Pangoniui bendrovėje atliekant svarbiausią ir pagrindinę jos valdymo funkciją (...), turint sprendimų galią dėl strateginių klausimų, investicijų, aiškiai jam pačiam duodant nurodymus dėl nevalytų nuotekų neteisėto išleidimo, jo atsakomybė iš visų kaltinamųjų šioje baudžiamojoje byloje turėtų būti sunkiausia.“, – pridūrė S. Drukteinienė.

Jos teigimu, prokurorės savo baigiamojoje kalboje pagrįstai nurodė, kad G. Pangonis buvo nusikaltimų organizatorius.

Šiaulių apygardos teismas artėja prie Kuršių marių taršos bylos finišo.

Ketvirtadienį baigiamąją kalbą užbaigus civilinio ieškovo AAD atstovėms, penktadienio posėdis atšauktas, o vėliau paskutinius žodžius tars kaltinamųjų advokatai.

Kitas posėdis byloje numatytas lapkričio 13-ąją.

BNS rašė, kad kaltinimai piktnaudžiavimu, dokumentų klastojimu ir disponavimu jais, aplinkos apsaugos taisyklių pažeidimu byloje pateikti bendrovei „Grigeo Klaipėda“ ir dar 14-ai esamų bei buvusių jos darbuotojų.

VERSLO TRIBŪNA

RĖMIMAS

Prokurorė savo baigiamojoje kalboje praėjusią savaitę „Grigeo Klaipėdai“ paprašė skirti 5 mln. Eur, „Grigeo“ grupės prezidentui G. Pangoniui – 200.000 Eur, esamiems ir buvusiems įmonės darbuotojams – nuo 10.000 iki 150.000 Eur siekiančias baudas.

AAD atstovių manymu, G. Pangoniui, ekologei Ritai Liakstutytei, buvusiems vadovams Robertui Krutikovui, Arūnui Pasvenskui ir inžinieriui-technologui Martynui Butkevičiui teismas turėtų skirti realias laisvės atėmimo bausmes, nenumatant jų atidėjimo.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama.

52795
130817
52791