Klaipėdos uosto įmonės: augimo skaičiai tik atrodo optimistiškai
Laimonas Rimkus, Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos (LJKKA) prezidentas ir Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos „Bega“ generalinis direktorius teigia, kad skaičiai tik atrodo optimistiškai.
„Skaičiai atrodo geri, bet priežastys, kodėl tai atsitiko, nėra susijusios su Lietuvos ekonomika. Lietuvos ekonomika, mes matome, kad augimo ir proveržio nėra, pirmą pusmetį dar buvo kritimas konteinerių segmente, pramonė sunkiai gyvena“, – žurnalistams ketvirtadienį Klaipėdoje teigė L. Rimkus.
Vitalijus Muštukas, „Achemos grupės“ valdomos bendrovės „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ („Klasco“) vadovas, teigė, kad uosto augimas nėra tvarus.
„Nenorime suteikti jokio pesimizmo, bet perdėtas optimizmas kartais blogiau nei šiek tiek pesimistiškesnis ar realistiškesnis situacijos vertinimas“, – kalbėjo V. Muštukas.
„Mes, kaip uosto krovos kompanijos, matom, kad augimas nėra tvarus, procentiškai ir tonažo prasme bendri skaičiai rodo, kad Klaipėdos uostas ūgtelėjo, bet jei žiūrėtume iš tvaraus krovinio srauto pusės, pamatytume, kad šiai dienai naujų krovinių srautų Klaipėdos uoste nėra“, – pridūrė jis.
Kitos augimo priežastys
Klaipėdos uosto direkcijos duomenimis, daugiausiai šiemet perkrauta krovinių konteineriuose, jų krova augo labiausiai – 31% iki 9,6 mln. t.
Tačiau krovos įmonių vadovai sako, kad augimui įtakos turi vadinamieji transhipmento, arba krovinių paskirstymo laivai, kurie atgabena konteinerius į Klaipėdos uostą, iš kur jie mažesniais laivais išplukdomi į kitus Europos uostus.
„Nuo gegužės mėnesio iki spalio Antverpene, Hamburge ir Roterdame streikavo konteinerių terminalų operatoriai, – pasakojo V. Muštukas. – Buvo apribotas gabenimas geležinkeliais į Hamburgo uostą, dėl ko konteinerinių laivų operatoriai patyrė dideles finansines netektis ir jie mažindami savo rizikas nukreipė savo maršrutus į mažiau rizikingesnius uostus. Ar tai galima vadint tvariu augimu? Tai yra labiau išimtis, negu taisyklė.“
L. Rimkus pastebėjo, kad bendrovės „KN Energies“ suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) krovos augimas 23% susijęs su tuo, kad pernai jos laivas „Independence“ buvo remontuojamas ir terminalas kelis mėnesius neveikė.
Tuo metu iškasenų ir statybinių medžiagų 23% augimas, pasak L. Rimkaus, susijęs su pernykščiu kritimu ir Kėdainių fosforo trąšų gamyklos „Lifosa“ veiklos sustabdymu.
„Kaip žinia, pernai pirmąjį ketvirtį „Lifosa“ dar nedirbo, tai augimas savotiškai iš to“, – sakė L. Rimkus.
„Statybinių medžiagų segmente yra pastovumas, augimo nėra, ro-ro kroviniuose 6% augimas, čia pajautėme truputį Skandinavijos atsigavimą, tačiau Vokietijos linijos optimizmu labai nekvepia, atitinkamai tą jaučiame ir mes“, – teigė jis.
Tapo galine stotele
Grūdų krovai smukus 10%, „Begos“ vadovas teigė, kad tam įtakos turėjo vėlesnė javapjūtė, tačiau tikimasi, kad jų krovos apimtys dar pasieks praėjusių metų lygį.
V. Muštukas tikino, kad Klaipėda iš tranzitinio uosto tapo galine stotele.
„Jeigu artimiausiu metu niekas mūsų vietinėje, Europos politinėje arenoje nesikeis, tikriausiai apie 38-39 mln. t yra ta Klaipėdos uosto riba, kurią viršyt bus labai sunku. Šiai dienai iš tranzitinių uostų mes tapome galine stotele, kuri, negalim sakyt, kad visiškai, bet 95% aptarnauja būtent mūsų vietinę rinką“, – spaudos konferencijoje teigė V. Muštukas.
VŽ rašė, kad Klaipėdos uoste per devynis šių metų mėnesius perkrauta 28,7 mln. t krovinių – 11% daugiau nei pernai tuo pat laiku (26 mln. t), pranešė Klaipėdos uosto direkcija.
Uosto vadovas Algis Latakas teigė, kad Klaipėdos uostas išlieka lyderiu Baltijos šalyse ir užima 41% jų uostų rinkos.
REKOMENDUOJAME
