Žudynių metinės: „Dangaus šimtinė“ tebelaukia teisingumo

Per mažiau nei dvi valandas žuvo 48 protestuotojai. Tuometinis šalies prezidentas Viktoras Janukovyčius vis dar laikėsi poste, o nuo pat ryto kas valandą buvo pranešama apie didėjantį aukų skaičių.

„Jie naudoja kovinius šovinius, taiko žmonėms į galvas, kaklus, krūtines, pilvą. Pagrindinė žuvusiųjų koncentracija – Institutska gatvėje, šalia Laisvės rūmų, viešbučio „Ukraina“ ir prie viešbučio „Kazackij“ M. Gruševskio gatvėje“, – tuomet sakė Sviatoslavas Chanenko, partijos „Laisvė“ deputatas.

Per susirėmimus su riaušių policija žuvo daugiau nei 100 žmonių, dar 500 buvo sužeisti. „Orumo revoliucijoje“ žuvusieji buvo pavadinti „Dangaus šimtine“.

Kaltininkai vis dar neįvardinti

Vasario 20-osios susirėmimas buvo  paskutinis lašas – jau kitą dieną Janukovyčius su artimiausiais bendražygiais pabėgo iš Kijevo į Rytų Ukrainą, tada – į Rusiją.

Iš karto po to daugelis sulaikytų Maidano aktyvistų, už grotų laikytų be teismo sprendimo, buvo paleisti, tačiau iki šiol nei jie, nei sužeistieji, nei žuvusiųjų artimieji sako teisingumo nesulaukę.

„Ilgos kaltųjų paieškos rodo gilias Ukrainos teisingumo sistemos problemas, – „KyivPost“ teigia Johnas Dahuisenas, „Amnesty International“ direktorius Europai ir Centrinei Azijai. – Nesugebėjimas pripažinti žiaurių smurto aktų Maidane kelia riziką įsitvirtinti policijos pareigūnų nebaudžiamumo kultūrai.“

Minėjimų penktadienį metu Kijeve daugelis atrodė pikti – nepaisant dabartinės vyriausybės pažadų, niekas už žudynes nebuvo nuteistas. Nei snaiperiai, nei jiems įsakymus davę asmenys nebuvo įvardinti, rašo „Financial Times“.

Ukrainos prokurorai tvirtino, kad dėl snaiperių atakų yra kaltos Rusijos saugumo tarnybos, kiti Kijevo pareigūnai sakė, kad šalies saugumas ir vidaus reikalų ministerija nuo pat Sovietų Sąjungos pradžios buvo pripildyta Kremliaus agentų.

„Dangaus šimtinė“ šalies neišgelbėjo

Po kruvinų Maidano įvykių ir Janukovyčiaus pabėgimo atrodė, kad priešlaikiniai Aukščiausiosios Rados ir prezidento rinkimai šaliai atneš teigiamus pokyčius. Tačiau valdžią užėmusios provakarietiškos jėgos visą savo dėmesį turėjo sutelkti ne į reformas, bet į prasidėjusį konfliktą rytuose.

Dar iki jo Rusija, pasinaudodama „žaliaisiais žmogeliukais“, Kryme suorganizavo „referendumą“ – svarbus Ukrainai pusiasalis buvo aneksuotas kaimynės.

Po to šalies rytuose susiformavo Rusijos remiamų separatistų būriai ir nuo praėjusių metų balandžio Kijevas kovoja su vadinamosiomis „Donecko ir Luhansko liaudies respublikomis“. Per kovas jau žuvo daugiau nei 5,400 žmonių, dar milijonas buvo priverstas palikti namus.

VŽ rašė, kad vasario 12 d. Minske kontaktinės grupės pasirašytos jau antrosios paliaubos įgyvendinamos sunkiai: jau po ugnies nutraukimo buvo užimta Debalcevė, vis dar vyksta mūšiai netoli Mariupolio, uostamiesčio prie Azovo jūros. Nepanašu, kad mūšiai šalies rytuose ketina atslūgti.