Vėl gaivinamas maršrutas laivu iš Kauno į Nidą
Kada tai įvyks, kol kas nedrįstama prognozuoti. Tačiau idėja skinasi kelią ministerijų koridoriuose.
„Šio maršruto idėja gyva ir plėtojama“, – tikina Ričardas Slapšys, susisiekimo ministro patarėjas.
Anot jo, Ūkio ir Aplinkos apsaugos ministerijos bus raginamos finansiškai prisidėti prie reguliaraus maršruto į Nidą atgaivinimo.
„Taip pat būtina svarstyti paramos formą. Valstybė verslo nevykdo, todėl reikia svarstyti – galbūt VĮ Vidaus vandens kelių direkcija (VVKD) galėtų įsigyti laivą ir jį nuomoti maršruto vykdytojams“, – svarsto p. Slapšys.
Sudarys darbo grupę
Telkti savivaldybes finansiškai prisidėti prie maršruto atnaujinimo yra pasirengusi ir Neringos savivaldybė.
Darius Jasaitis, Neringos meras, sako, kad yra pasirengęs sukviesti į pasitarimą Kauno miesto ir rajono, Klaipėdos miesto savivaldybių vadovus, kad būtų aptartos galimybės subsidijuoti atnaujinamą maršrutą.
„Šiam klausimui spręsti reikia sudaryti kelių savivaldybių atstovų darbo grupę. Mums bus lengviau apsispręsti, kai bus aukščiausios valdžios deklaruota parama. O palaikymo iš Susisiekimo ministerijos jau sulaukėme“, – nurodo p. Jasaitis.
Neringos mero skaičiavimais, per metus šiam maršrutui prireiktų apie 200.000 Lt dotacijų.
„Aritmetika paprasta – jei keturios savivaldybės susidėtų po 50.000 Lt, būtų surinkta reikiama suma. Savivaldybei tokia suma nėra didelė, o to užtektų, kad maršrutas būtų atnaujintas. Įdėtos lėšos savivaldybėms neabejotinai grįžtų per augančius turistų srautus“, – vardija p. Jasaitis.
Pasak mero, savivaldybės tokį vežėją galėtų dotuoti pirmuosius dvejus veiklos metus.
Neringos vadovo siekis paremti laivo maršrutą pagrįstas tuo, kad vasaros sezonu norinčiųjų patekti į Kuršių neriją poilsiautojų srautas labai didelis ir vienintelis būdas čia atvykti – automobilių transportu.
„Nacionalinis parkas apkraunamas automobiliais, siauri ir vingiuoti keliai nėra pritaikyti tokiam automobilių srautui, rūpesčių kelia aplinkos tarša ir eismo sauga“, – problemas neseniai vykusiame susitikime su VVKD vadovais vardijo Neringos meras. Jis kaip alternatyvą sausumos transportui siūlo vidaus vandenų transporto plėtrą.
Be paramos neišsiverstų
Gintautas Labanauskas, VVKD generalinis direktorius, įsitikinęs, kad keleivius plukdant iš Kauno į Nidą vidaus vandenų transportu, būtų išspręsta nemažai problemų, be to, būtų skatinamas turizmas.
Tačiau, jo nuomone, be dotacijų privatus vežėjas laivu plukdyti iš Kauno į Nidą keleivių neišgalės.
„Parama būtina. Dar labai svarbu, kad reisams būtų naudojami efektyvūs laivai, kad kelionė laivu nebrangtų“, – sako p. Labanauskas, VVKD vadovas.
Anot Neringos mero, ES planuoja skirti paramą dujomis varomiems laivams – tai galėtų būti išeitis mažinant sąnaudas ir tokiu būdu iš Kauno į Nidą reguliariu maršrutu galėtų pasiekti daugiau keleivių.
Vykdomi nereguliarūs reisai
Šiemet nereguliarius reisus raketos tipo laivais į Nidą atlieka tik jurbarkietis laivavedys Algimantas Lužas.
Iš Jurbarko į Nidą p. Lužas keleivius plukdo 50 vietų savo suprojektuotu ir pastatytu raketos tipo laivu „Gilija“. Bilietas į abi puses kainuoja 100–120 Lt. Pasak verslininko, šiuo maršrutu būtų daugiau domimasi, jei laivas plauktų ne iš Jurbarko, o iš Kauno. Tačiau yra kita problema – nuo Kauno iki Jurbarko Nemuno farvateris siekia 1,20 m, todėl čia negali plaukti „Gilija“.
Farvaterio šiame ruože gilinti nenumatoma, nes, anot p. Labanausko, VVKD vadovo, tai kainuotų milijonus litų ir kol kas ši investicija neatsipirktų. Be to, pasak p. Labanausko, nuo Kauno iki Jurbarko gali plaukti tam pritaikyti laivai – prieš trejus metus plaukė vadinamosios raketos „Aistė“ ir „Kristė“.
Plaukė nuostolingai
2010 m. navigacijos sezonu privačia iniciatyva buvo vykdomas reguliarus keleivinis maršrutas iš Kauno į Nidą raketos tipo laivais. Nemunu laivai „Aistė“ ir „Kristė“ iš Kauno į Nidą ir atgal reguliariai plaukiojo 2010 m. vasarą. Iš Kauno laivas nuplaukdavo per 4 valandas.
Kelionė laivu į vieną pusę kainavo 100 Lt. Iš pradžių į Nidą laivai plaukdavo 2, vėliau 3 kartus per savaitę. Laivus eksploatavęs Alfredas Eitutis, UAB „Nemuno linija“ savininkas, veiklą nutraukė, nes nesulaukė Kauno miesto ir rajono savivaldybių paramos.
VERSLO TRIBŪNA
Rimas Bakanauskas vedamas didelio užsispyrimo ir ryžto dirbti nesamdomą darbą įkūrė UAB „Stikmeta“ 2005 m. rugpjūčio 30 d. Simboliškai – 2 dienos po savo paties gimtadienio. Įmonė, pradėjusi veiklą nuo berėmio stiklo konstrukcijų projektavimo, gamybos bei montavimo, per 20 m. patyrė ir iššūkių, ir labai gerų laikų. Šiandien vedama darnaus šeimyninio kolektyvo gali didžiuotis savo gaminiais, džiaugtis patikimais partneriais ir drąsiai planuoti naujas perspektyvas bei investicijas.
„Savo žadėtus planus ir įsipareigojimus įvykdėme – liepą visą mėnesį dirbusių darbuotojų atlyginimų mediana pasiekė ir net viršijo simbolinius 2.000 Eur – buvo 2.097 Eur. Visą ir ne visą mėnesį dirbusiųjų atlyginimai taip pat perkopė šią ribą – buvo per 2.012 Eur“, – džiaugsmo įgyvendintais pažadais neslepia Dainius Dundulis, 160 parduotuvių Lietuvoje turinčios UAB „Norfos mažmena“ valdybos pirmininkas ir gamybos bei logistikos UAB „Rivona“ generalinis direktorius. Anot jo, kitiems didiesiems mažmeninės prekybos tinklams dabar teks dar labiau pasitempti dėl darbuotojų įvertinimo.
OWEXX siūlo didžiausią Lietuvoje reklamos plotų pasiūlą – tai efektyviai ir tikslinę auditoriją pasiekiančiai reklamos kampanijai reikalingos priemonės vienoje vietoje. Viena iš daugelio OWEXX siūlomų reklamos medijų – reklaminiai stendai, įrengti matomose miestų ir pagrindinių kelių vietose, tampantys drobe įsimintinai ir kokybiškai reklamos žinutei.
Seime vėl pasirodžius iniciatyvoms plėsti užstato sistemą, į ją įtraukiant alkoholinių gėrimų ir konservuotų maisto produktų pakuotes, ekspertai perspėja: tai gali sugriauti sėkmingai veikiančią dabartinę pakuočių atliekų tvarkymo sistemą, pabranginti prekes ir sukelti kitų nepatogumų vartotojams. Be to, tai nebūtinai atneštų laukiamą efektą – didesnį stiklo pakuočių surinkimą bei švaresnę aplinką.
