Viešųjų pirkimų korekcija: pro ir contra

Publikuota: 2013-05-09
Nuotrauka: "Bloomberg"
 

Ūkio ministerija projektu siekia sumažinti administracinę naštą, supaprastinti pirkimų procesą.Vienas pagrindinių siūlomų pakeitimų – reikalavimas tik informuoti Viešųjų pirkimų tarnybą (VPT), o ne laukti jos pritarimo, kai keičiama jau pasirašyta sutartis ar norima konkursą vykdyti neskelbiamų derybų būdu.  Tiesa, pastaruoju atveju, jei perkama prekių už 5 mln. Lt ar darbų už 20 mln. Lt, VPT sutikimo vis dėlto reikėtų – vakar tokį pataisymą pateikė Ūkio ministerija.Taip pat numatoma dvigubai didinti mažos vertės pirkimų, atliekamų supaprastintai, ribas – nuo 100.000 iki 200.000 Lt prekėms ir nuo 500.000 iki 1 mln. Lt darbams.Ketinama panaikinti perkančiųjų organizacijų prievolę skelbti techninių specifikacijų projektus, jei pirkimas nėra didelės apimties – tai įteisinama tik kaip galimybė. Be to, išplečiama ekonominio naudingumo kriterijaus sąvoka, į ją įtraukiant ir darbuotojų kvalifikaciją.

Arba lėtai, arba neskaidriai „Projektas kelia minčių apie neskaidrumą. Dėl neskelbiamų derybų ir sutarčių keitimų – ne kartą kalbėjome, kad visas neskaidrumas viešuosiuose pirkimuose vyksta per sutarčių keitimus“, – VŽ sako Žydrūnas Plytnikas, VPT direktorius.Jo teigimu, dažnai perkančiosios organizacijos leidžia tiekėjams padidinti paslaugų kainas, ištęsti terminus keisdamos sutartis arba derybose susitaria ne su geriausiai valstybės interesus atitinkančiais tiekėjais. Prieš kelis metus tvarka buvo sugriežtinta ir pernai VPT davė sutikimą pradėti tik 143 neskelbiamas derybas, keliasdešimt prašymų atmetė. Anksčiau įvykdavo virš 600 neskelbiamų derybų per metus.VPT pernai nagrinėjo 949 perkančiųjų organizacijų prašymus dėl sutarties keitimo. 245 atvejais sutikimas duotas nebuvo.Svarstomus pakeitimų pasiūlymus griežtai kritikuoja ir dabartinės tvarkos autoriai – konservatoriai. Buvęs ūkio ministras Dainius Kreivys baisisi, kad prisidengiant biurokratijos mažinimu apskritai eliminuojama viešųjų pirkimų kontrolė.„Pataisomis neįmanoma pasiekti deklaruojamų tikslų, priešingai, kai kurie pakeitimai tik didina viešojo pirkimo procedūrų skaičių, prailgina jų trukmę bei eliminuoja skaidrumą ir kontrolę“, – išplatintame pranešime teigia p. Kreivys.Tačiau Jolita Rima Puškorienė, advokatų kontoros „Raidla Lejins & Norcous“ vadovaujanti teisininkė tikina, kad tą pačią kontrolę VPT gali atlikti ir po, tarkime, sutarties keitimo, tad nieko baisaus nenutiks.„Sutikimo reikia laukti labai ilgai, VPT trūksta žmonių ir krūvis labai didelis. Ir dabar yra atvejų, kai numatoma ypatingos skubos tvarka ir to sutikimo nereikia, VPT tik informuojama. Manau, kad tai palengvintų administracinę naštą VPT, o jai informaciją galima būtų pateikti. Procesas neliktų nekontroliuojamas – tarnyba gali bet kada paprašyti dokumentų ir atlikti kontrolę“, – VŽ kalba ji.

Nesuvaldo situacijos Ponas Plytnikas šiuos argumentus atremia sakydamas, kad siūlomas būdas kontroliuoti po fakto būtų kur kas sudėtingesnis – yra apie 7.000 organizacijų, kurios vykdo pirkimus.„Įsivaizduokite, organizacija pateikia informaciją apie pakeitimą, bet nepateikia medžiagos. Visą laiką perkančiosios organizacijos ras būdų, kaip parašyti, kad niekas iš esmės nekeičiama“, – kalba VPT vadovas.Be to, pasak jo, jei pažeidimas nustatomas vėliau, gali būti sunku surasti kaltuosius. „Pavyzdžiui, savivaldybėse valdžios dažnai keičiasi, nebus sprendimą priėmusios komisijos ar to mero. Ir liks atsakinga pati savivaldybė, kuri turės grąžinti, tarkime, ES pinigus“, – situaciją iliustruoja p. Plytnikas.Savo ruožtu, Stanislavas Kablys, asociacijos „Lietuvos keliai“ tarybos pirmininkas ir įmonės „Eurovia Lietuva“ generalinis direktorius, pastebi, kad verslui pernelyg sudėtinga iš karto pateikti pasiūlymą,  kurio nebus įmanoma koreguoti, ypač jei kalba eina apie paslaugas.„Lietuvoje sukurta silpna projektavimo grandis. Per pigius projektus ne visada ištyrinėjamas gruntas, ir nežinai, ar kokį rasi šaltinį, ar kokį paveldą – ką tu atksasi? O turi viską iš anksto įvertinti ir pateikti pasiūlymą, kurio vėliau negalima nei keisti, nei revizuoti. Ta dalis per daug komplikuotai padaryta“, – VŽ kalba jis.

Ne visi vagys „Kai reikia gauti pritarimus iš VPT, tai užtrunka ilgiau nei numatyta, ir dažniausias pasiteisinimas – jie yra apkrauti ir nesuspėja“, – VŽ sako Artūras Abromavičius, inžinerijos ir konsultacijų bendrovės „Sweco Lietuva“ prezidentas.Pasak jo, reikia rasti balansą, kokiems pirkimams reikia pritarimo, o kokiems ne – dabartinė situacija bet kuriuo atveju nėra gera. „Visos šalys viešuosiuose pirkimuose turi dalyvauti atsakingai. O ar 100.000 Lt, ar 200.000 Lt, ar milijonas – čia yra reliatyvu. Sako, kad yra korupcijos grėsmė – bet ji yra ir dėl šimto litų“, – pabrėžia „Sweco Lietuva“ vadovas.Jo vadovaujamos įmonių grupės bendrovė „Sweco hidroprojektas“ vien per praėjusią savaitę kartu su partneriais pasirašė sutartį su Tarptautiniu Vilniaus oro uostu dėl pakilimo takų techninių projektų rengimo, laimėjo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto ir Kauno oro uosto vykdytus viešųjų pirkimų konkursus.„Kontrolė yra būtina, bet visur turi būti laikomasi protingumo ir proporcingumo kriterijų, – kalba Valdas Sutkus, Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas ir inžinerinių sprendimų UAB „Fima“ generalinio direktoriaus pavaduotojas. – Viešųjų pirkimų tikslas yra nusipirkti prekes arba paslaugas, kurios reikalingos organizacijai, o ne užtikrinti lygiateisiškumą ar skatinti smulkųjį verslą.“Anot jo, sudėtingos procedūros Lietuvoje sudaro sąlygas piknaudžiavimui teise – kai galima kelis kartus skųsti pirkimą ir stabdyti procesus. Ponas Kablys paantrina, kad korupcijai reikia užkirsti kelią ne ribojimais, bet priežiūra.„Mes ribojam ribojam ribojam ir prieiname aklavietę. O turėtų būti suteikta įmonėms kuo daugiau laisvės ir kuo daugiau atsakomybės. Dabar a priori yra nusistatyta, kad ir tiekėjas, ir pirkėjas yra korumpuoti, ir mes žiūrime, kaip kuo daugiau stulpelių pristatyt, kad tik jie nepralįstų pro langelį. O bestatydami stulpelius mes kaip tik pamirštame kokią nors landą ir, tikėdamiesi, kad jau dabar tai tikrai viskas bus švaru, užmiegame“, – teigia prancūzų kapitalo įmonės „Eurovia Lietuva“ vadovas.Verslininkų nuomone, VPT turėtų prižiūrėti kaip vykdomi pirkimai, bet netrikdyti jų eigos. Savo ruožtu p. Plytnikas teigia, kad viską pastebėti – pernelyg sunku.VPT duomenimis, pernai viso įvykdyta 723.883 mažos vertės pirkimų, kurių VPT beveik neprižiūri, bendra jų vertė – 2 mlrd. Lt. Šie pirkimai sudarė 98,4% visų viešųjų pirkimų. Tiesa, tarptautiniams ir supaprastintiems pirkimams atitinkamai teko po 56,9% ir 29,3% visos vertės. Pirmųjų suma – 8,3 mlrd. Lt, antrųjų – 4,3 mlrd. Lt.„Pirkimai iki 100.000 Lt yra be galo sunkiai kontroliuojami. Organizacija metų gale pateikia ataskaitas ir niekas per daug to nekontroliuoja. VPT yra aptikusi, kaip pirkėjai didelius pirkimus išskaido į mažos vertės, o dabar dar norima padvigubinti "nekontroliuojamą" sumą“, – skundžiasi p. Plytnikas.Tiesa, išskaidyti pirkimus į mažesnius – oficialiai įstatymo projekto aiškinamajame rašte deklaruojamas tikslas. Taip siekiama skatinti smulkiojo ir vidutinio verslo dalyvavimą pirkimuose, nors VPT tokią praktiką vertina kaip galimai korupcinę.

Teismuose pralaimi visi „Ūkio ministerija girdi, kuo skundžiasi perkančiosios organizacijos, bet daro ne tai, ko jos prašo. Skundžiamasi procedūriniais dalykais – šiame projekte aš pasigendu tų procedūrų palengvinimo. Vietoje to sukuriamos landos korupcijai“, – kalba VPT vadovas.Jo teigimu, palengvinti procedūras galima ir kitais būdais, neatsisakant tiesioginės VPT priežiūros: panaikinant besidubliuojančias ataskaitas, suderinant kontroliuojančių institucijų veiklą tarpusavyje, sprendžiant teismų klausimą.„Iš tiesų, teisėjai yra apkrauti, turi po keliasdešimt bylų vienu metu. Jei viešųjų pirkimų bylos būtų nagrinėjamos atskira tvarka ir atskira eile, daugelis klausimų išsispręstų greičiau“, – sako p. Plytnikas.Šiuo metu Seime registruota ir kita, smulkesnė Viešųjų pirkimų įstatymo pataisa, kurią pateikė Andrius Mazuronis, Tvarkos ir teisingumo partijos narys. Jis siūlo iš tiekėjo, skundžiančio teismui konkursą, reikalauti  pateikti 20% viso konkurso vertės sudarantį užstatą - pralaimėjęs bylą, jis užstatą prarastų. Nors Europos teisės departamentas ir įspėja, kad taip būtų ribojama teisė į teisingumą, tiek verslininkai, tiek pats p. Plytinkas šiam projektui pritaria.„Jei skundi, turi bent kiek tikėti, kad esi teisus. Viešasis pirkimas yra konkursas. Įsivaizduokim, dalyvių 15, o laimėtojas – vienas. Ką daro visi likę 14? Jie rašo skundus. Perkančioji organizacija ne pirkimą vykdo, o atsakinėja į skundus“, – dabartinę padėtį kritikuoja p. Sutkus.Jis teisminiuose ginčuose dėl viešųjų pirkimų regi ir platesnę problemą.„Man nelabai rūpi, ar įmonė X laimės, ar įmonė Y laimės. Bet man rūpi, kai nei X, nei Y nelaimi, nes abi įklimpusios tarpusavio ginčuose, o dar procese dalyvauja ir Z, ir Q, ir visokių kitokių įmonių. Visi vieni su kitais bylinėsis, darbai nevyks, žmonės negalės dirbti ir neturės pajamų, valstybė neįsigys prekių ir paslaugų. Čia yra problema“, – sako Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas.

Visiems gerai nebus Ponia Puškorienė primena, kad įstatymo nuostatas dėl VPT informavimo galima dar tikslinti, prašyti perkančiųjų organizacijų pateikti detalesnes ataskaitas. Be to, ji primena, kad ir esama tvarka ne visada gera kontrolės požiūriu.„Jei VPT duoda sutikimą, o paskui, pavyzdžiui, paaiškėja, kad pirkimas neteisėtas – kokioje padėtyje perkančioji organizacija atsiduria?“, – klausia teisininkė.„Kontrolės mechanizmai turėtų būti tokie, kad, reikalui esant, patikrinus, iš karto matytųsi, yra pažeidimas, ar ne. O ne taip, kaip sako: mušk vaiką dabar, vis tiek apsivogs“, – sako p. Abromavičius.Verslininkai mini ir kitus teigiamus poslinkius siūlomose pataisose. Ponas Abromavičius džiaugiasi išplėstu ekonominio naudingumo kriterijaus apibrėžimu, o p. Kablys – tuo, kad nebereikėtų dviejų pakopų vertinimo, kuris trunka gerokai ilgiau, o jo reikalingumu galima abejoti.  Galima atversti abu vokus iš karto ir atmesti tuos tiekėjus, kurie padarė klaidų – tuomet nereikėtų vertinti jų techninių dokumentų.„Labai keisti tie pakeitimai ir labai keistai greitai jie bandomi realizuoti. Neįsiklausoma į Specialiųjų tyrimų tarnybos ir Valstybės kontrolės kritiką“, – kritikuoja p. Plytinkas.„Į kai ką buvo atsižvelgta, į kai ką gal ne visada įmanoma atsižvelgti – mes iš rangovo pusės matome vienaip, iš pirkėjo, iš teisinės pusės matoma kitaip. Visiems gerai nebus“, – paklaustas, kiek verslininkų pasiūlymus išgirdo Ūkio ministerija, atsako p. Kablys.

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau