VŽ metų orakulė: banglentininkų karta išsikvėpė, atėjo sumanesniųjų eilė

Futurologijos mokslu besidominti „Quantum Capital“ vadovaujančioji partnerė sako, kad ateinantį dešimtmetį ji laukia didelių permainų, o juos lemia ne išoriniai veiksniai, o didžiausias mūsų pačių turtas ir viltis – užaugusi nauja į technologijas besiorientuojanti jaunimo karta.

„Mūsų laukia esminiai pokyčiai. Užaugo karta, kuri naudoja kompiuterius nuo tada, kai iš burnos išsiėmė čiulptuką“, – sako pašnekovė.

Į tuos užaugusius vaikus ji žvelgia kaip į didelę galimybę prisitraukiant naujų verslo partnerių. Didelę pagarbą ji jaustų ir dirbantiesiems konkurentų stovykloje.

Įmonių įsigijimų ir susiliejimų ekspertė, o praeityje makroekonomikos ir įmonių finansų analitikė pabrėžia pati nesanti abejinga technologinėms naujovėms, kurios jai labai padeda darbe ir asmeniniame gyvenime.

„Kartą sau pasakiau, kad programuotoja netapsiu, bet domėsiuosi, kas vyksta šioje srityje. Technologijos yra įrankis. Jei moki naudotis, gali viską daryti greičiau, geriau ir kokybiškiau“, – kalba ji.

Nepagauto briedžio dalybos

Ponia Viktorija pasakoja, kad jai teko praeityje dirbti su Lietuvos mėsininkais, vesti derybas dėl įmonių susijungimo.
„Kad mėsininkai susijungė, matau daug prasmės. Žinote, tos įmonės po vieną nė vilkiko į Vokietiją pakrauti nesugeba, bet kai reikia jungtis, prasideda nepagauto briedžio dalybos. Tebevyrauja požiūris, kad gal aš su ES parama į verslą investuosiu vienas, o kai konkurentai susilpnės, jų rinką perimsiu“, – pasakoja investicijų bankininkė.

Ta paklodė tampoma iki šiol, užuot susėdus ir supratus, kad drauge turėti visą rinkos pyragą yra daugiau nei po jo gabalą, nors aritmetiškai gal tai atrodytų tas pats.

Antra vertus, šiuo metu intensyvias derybas atliekanti su kitų sektorių įmonėmis, 2014 m. ji mato geresnių perspektyvų įmonių įsigijimų ir susijungimų rinkoje. Iki šiol vis trūko aiškumo, kas po krizės išgyvens. Dabar jau aišku, kurie verslai išsilaikė, o kurie nuskendo.

„Banglentininkų karta išsikvėpė. Taip vadinu tuos, kuriuos iki krizės lydėjo sėkmė čiuožiant ant ekonominio pakilimo keteros. Tiesa, vienam kitam pasisekė išlipti sausam, kai dar laiku pardavė verslą. O krizę išgyvenusiesiems prireikė gilesnių dalykų, sumanesnių sprendimų“, – pabrėžia p. Trimbel.

Investicijų bankininkei ypač džiugu, kad Lietuvoje atsiranda vis daugiau verslo pradžios finansavimo fondų. Naujausias jų – Iljos Laurso „Nextury Ventures“.

Kita vertus, ji norėtų, kad lietuviai aktyviau patys investuotų užsienyje, bet dar trūksta brandos, tebeegzistuoja kontrolės kultas, nenoras dalytis verslu su kitais akcininkais.

Analizuoja prielaidas

2013 m. „Verslo žinių“ orakulė, sudarydama prognozes, visada vertina kitų šaltinių sudaromas prognozes.
„Ne skaičiai yra svarbiausi. Pirmiausia vertinu prielaidas, kuriomis remiantis jie sudaryti. Tuomet imuosi ekspertinio vertinimo“, – aiškina p. Trimbel.

Pernai daugelis pretendentų į orakulus prašovė prognozuodami didesnę infliaciją, didesnio kainų augimo tikėjosi ir mūsų pašnekovė, nors buvo arčiausiai tikrojo rodiklio.

„Šiemet nebuvo reikšmingų energijos kainų pokyčių, o jos turi didelę įtaką infliacijai.  Energijos kainos labai priklauso nuo politinių įvykių naftą eksportuojančiose šalyse.  Kita vertus, nebuvo ir tokios vidaus paklausos, kokios tikėjausi. Atlyginimai šiemet turėtų kilti sparčiau, tad infliacija bus taip pat didesnė dėl vidaus paklausos. Tačiau kainų didėjimas neturėtų užkirsti kelio eurui įvesti 2015 m. Svarbu, kad valdžia nekartotų klaidų, kaip 2006 m., ir nekeltų tų kainų administracinėmis priemonėmis“, – apibendrina p. Trimbel.

Praeityje ūkio ministro patarėja, gerai žinomų privačių ir valstybės valdomų įmonių valdybų narė, mano, kad proveržį Lietuvoje pasiekti labai padėtų sutvarkyta švietimo ir sveikatos sistema, o investuotojų pritrauktume gerokai daugiau, jei kasmet nebūtų vykdomi demaršai mokesčių srityje, vienąkart būtų liberalizuoti darbo santykiai.

Švietimas – proveržio dalis

Dvi dukras auginanti moteris prisimena, kad kai vyko darbo reikalais į Londoną ir lankė ten studijuojančią vyresnėlę, jai paskambino jaunesnioji dukra ir pasiguodė, kad nelabai į galvą lenda chemijos formulės. Kitądien dukra džiugiai pranešė, kad iš chemijos gavo dešimtuką. Mama maloniai nustebo, kai jaunėlė pasipasakojo internete perskaičiusi, kad mokytis padeda klasikinė muzika, tad ji taip ir padarė – eksperimentas pavyko.

„Teko mokykloje sakyti kalbą tėvų vardu, akcentavau, kad vaikai šiais laikais turi visas galimybes gauti žinių internete, todėl šiandien mokykloje jiems labiausiai reikia ne žinių, o motyvacijos ir orientavimo, ką, kaip ir kodėl mokytis“, – teigia p. Trimbel.

Dešimtmetį „Rotary Vilnius International“ veikloje dalyvaujanti verslininkė šiuo metu koordinuoja rotarininkų remiamus 15–19 metų jaunimo mainus.

„Mūsų vaikai turi galimybę metus praleisti Taivane, Brazilijoje ar Meksikoje, tai unikali patirtis prieš apsisprendžiant, ką gyvenime veikti, ko mokytis universitete“, – sako ji.

Kartais tėvams Lietuvoje atrodo, kad tai esą vaikui neduos nieko, išskyrus prarastus metus. Pašnekovė sako, kad Vakaruose įprasta, jog vaikai po mokyklos stačia galva nepuola į bet kurią aukštąją mokyklą, bet aiškinasi, ko iš tikrųjų nori, todėl tokios programos yra unikali galimybė tai padaryti. Tad verslininkė sako mananti, kad ir šiuo šventiniu laikotarpiu geriausia dovana yra įspūdžiai ir kelionės.

„Vyriausiąją dukrą taip pat stumtelėjau praleisti metus Taivane. Ten ji pažino Rytų kultūrą, išmoko mandarinų kalbą. Mano namuose tuo metu gyveno mergina iš Taivano, Lietuvoje ji pirmą kartą pamatė sniegą“, – prisiminė pašnekovė.