R. Gucu: kiti metai žemės ūkiui turi būti geri, nežinomybę didina geopolitinė padėtis

„Šaltas pavasaris ir sausra ar kitose Lietuvos vietovėse lietinga vasara lėmė prastą grūdų kokybę bei derlingumą, kuris net tame pačiame regione skyrėsi kone dvigubai, – akcentavo R. Gucu. – Šiemet Suvalkijoje derlius buvo geras, o Šiaurės Lietuvoje, kur paprastai derlius pranokdavo kitus šalies regionus, jis buvo prastesnis.“

Jei energijos išteklių kainos šiemet didelės įtakos žemdirbių rezultatams nedarė, tai išaugusios trąšų kainos turėjo reikšmingą įtaką.

Ūkininkų strategija: laukti didesnių grūdų kainų

„Kai galvojant apie šių metų derlių reikėjo tręšti laukus, trąšos buvo ypač brangios, ūkininkai skaičiavo, ar tręšimas atsipirks. Dalis ūkininkų pataupė trąšoms, o tai lėmė mažesnį šiųmetį derlių, – teigė SEB banko ekspertė. – Nors trąšų kainos šiemet mažėjo, krito ir grūdų supirkimo kainos, todėl nemažai ūkininkų grūdų neparduoda, kainų nefiksuoja – laukia didesnių kainų. Manau, kad tai gera strategija ūkininkams, kurie gali laukti.“

Anot R. Gucu, dujų ateities sandorių kainos, nuo kurių labai priklauso trąšų kaina, rodo, kad jos neturėtų didėti, todėl galima tikėtis, kad ir trąšų kainos neaugs. Ji taip pat teigia, kad grūdų kainos neturėtų kristi, energetikos išteklių kainos turėtų stabilizuotis, nors išlieka neapibrėžtumas dėl geopolitinės padėties, kuri yra sudėtinga ir ją būtina sekti. Jos pokyčiai gali lemti kainų svyravimus.

„Pavyzdžiui, Izraelis yra vienas iš kalio trąšų gamintojų. Vykstant karui galimi išpuoliai prieš infrastruktūrą, kaip Rusija tai daro Ukrainoje. O tai, be abejonės, paveiktų trąšų kainas, galėtų mažėti grūdų derlius ir pasiūla, kuri keltų grūdų kainas, – perspėja R. Gucu. – Taigi, didžiausias neapibrėžtumas kyla dėl geopolitinės situacijos.“

Į pagalbą žemdirbiams – išmaniosios technologijos

Vis daugiau ūkininkų pasinaudoja išmaniaisiais sprendimais, kuriuos pasitelkus optimaliai dirbami laukai, tiksliai pagal poreikį naudojamos trąšos ir chemikalai.

„Trąšų kainų iššūkiai lėmė, kad vis daugiau ūkininkų imasi išmaniojo ūkininkavimo, pasitelkia naujausias žemės dirbimo ir augalų apsaugos technologijas, techniką bei priemones, – atkreipia dėmesį R. Gucu. – Tam pasitarnauja ir Europos Komisijos dėmesys žaliajam kursui. Tiesa, programa dabar didesnes subsidijas numato pieno ir mišriems ūkiams, o ne augalininkystei. Žemdirbys motyvuojamas ir turės prisiimti įsipareigojimus gerokai sumažinti CO2 išmetimus, kad gautų subsidijas.“

Ji pateikia pavyzdį, kaip karvių augintojai su SEB banko pagalba siekia įgyvendinti naujovišką projektą, kurio tikslas – surinkti auginamų karvių mėšlo išskiriamas dujas ir jas paversti energetiniu šaltiniu bei taip uždirbti.

Kalbėdama apie artimiausių laikotarpių pienininkystės perspektyvas SEB banko atstovė nesitiki tokių perversmų, kai pieno supirkimo kainos drastiškai  krisdavo: „Nežinomybė, kaip ir visame žemės ūkyje, išlieka, bet duomenys leidžia teigti, kad ekstremumų išvengsime, nors taip pat nereikėtų tikėtis, kad kainos grįš į 2022 m. lygį.“

Apibendrindama metus SEB banko Verslo klientų paslaugų departamento direktorė skaičiuoja, kad dėl minėtų aplinkybių ūkininkai, ypač mažesni, buvo atsargesni ir, kaip ir buvo planuota, šiemet investicijos į žemės ūkį mažėjo.

„Kitąmet visus mūsų žemės ūkio klientus kviečiu būti smalsesnius, ateiti pasitarti. Tikiu, kad 2024 m. jiems bus geresni – tai rodo visi duomenys. Tačiau, kaip jau minėjau, didelės reikšmės turės geopolitinė padėtis“, – teigia SEB banko atstovė.

Palūkanos didėjo, bet ne jos esmė

Prakalbus apie aukštumas pasiekusias palūkanas už paskolas R. Gucu atkreipė dėmesį, kad, vertinant ūkininkų išlaidas, ne jos turi didžiausią įtaką, o trąšų, degalų ir kuro kainos. Nors, pripažįsta bankininkė, dėl pakilusių palūkanų dalis ūkininkų sustabdė projektus, grąžino kreditus.

„Bet dabar, ypač su tvarumu, žaliuoju kursu susijusios investicijos tęsiamos, nes į tai investavę ūkiai, ypač didesni, kurie laiko per 500 karvių ar dirba per 500 ha žemės, jau gauna dividendus iš tokių investicijų ir skaičiuoja realią naudą, gali lengviau amortizuoti kainų pokyčius“, – pasakoja R. Gucu.

Anot jos, mažieji ūkiai susiduria su dar didesniais iššūkiais, o jiems sprendimas – arba parduoti žemę, arba ją išnuomoti, arba kooperuotis. Nes norint dirbti našiau, pelningai, išlikti konkurencingu rinkoje būtina investuoti, o mažam ūkiui investicijos dažnai sunkiau pakeliamos.

„Skolinimo portfelis verslui augo ir išlaiko kokybę, – teigia SEB banko atstovė. – Galime pasidžiaugti, kad esame išmokę krizių pamokas ir gebame jas suvaldyti, esame joms atsparūs, galime veikti lanksčiai įvairiose situacijose ir atkakliai siekti. Ir verslo, ir gyventojų indėlių portfelis yra išaugęs, o tai rodo, kad esame sukaupę solidų rezervą. Dabar būtina jį tikslingai panaudoti, kad pinigai ne gulėtų, o uždirbtų pinigus.“

Žalieji finansai

Deja, atkreipė dėmesį R. Gucu, nuostabą vis dar kelia tai, kad didelė dalis indėlius sukaupusiųjų savo uždirbtų pinigų neįdarbina, nors gali padėti terminuotąjį indėlį ir gauti už jį palūkanas.

„Daugiau negu dešimtmetį palūkanos už indėlius buvo labai mažos ar visai nemokamos ir, matyt, žmonės ir verslai jas užmiršo. Juk nemažai jaunų verslų savininkų apie galimybę įmonės sąskaitos pinigus prasmingai įdarbinti indėliuose net nėra girdėję“, – pasakoja bankininkė.

Tačiau ji prognozuoja, kad ne už kalnų laikotarpis, kai ims mažėti paskolų palūkanos, o tai darys įtaką ir už indėlius gaunamoms palūkanoms.

Prognozuodama 2024 m. SEB banko ekspertė teigia, kad investicijos labai glaudžiai susijusios su subsidijomis, kurios padeda įgyvendinti Europos žaliąjį kursą. Pavyzdžiui, šiemet jos buvo orientuotos į mišrius ir gyvulininkystės ūkius, kurie įgyvendina daug investicinių planų, susijusių su tvarumu, naujų technologijų diegimu.

„SEB bankas taip pat turi programas, žaliuosius finansus, kaip prisidėti prie pokyčių ir padėti verslams, kurie siekia įgyvendinti tvarumo tikslus, – teigia R. Gucu. – Ir verslai, ir gyventojai investuoja ten, kur mato didžiausią naudą. Ypač, jei tai naudai paskata dar ateina ir iš valstybės, kaip, pavyzdžiui, įranga  saulės elektrinėms pasistatyti ar elektromobiliams įsigyti.“