Rūta Gucu: finansų partneris gali padidinti augalininkystės ir gyvulininkystės ūkių efektyvumą iki 3 kartų

„Nors pernai derlius buvo vidutinis, bet, pavyzdžiui, grūdų kainos buvo aukštumose, o tai tam tikra prasme kompensavo į palubes kilusį trąšų brangimą. Tad daugelis mūsų ūkininkų šauniai išlaviravo ir suvaldė iššūkius. Todėl mano pozityvumas, kuriuo dalinausi rudenį, išlieka ir šiandien, nes, galime konstatuoti: ūkininkai yra lankstūs, geba prisitaikyti ne tik prie greitai kintančių oro, bet ir geopolitinių sąlygų bei pasiekia puikių rezultatų, – teigia R. Gucu. – Todėl ir šiemet, kai iššūkių daugybė – kainų žirklės, klausimai dėl investicijų ir paramos, – galime tikėtis, kad vėl turėsime pagrindo didžiuotis savo šalies ūkininkais.“

Sprendimus pagrįsti skaičiais

SEB banko Verslo klientų paslaugų departamento direktorė primena, kad pernai per javapjūtę grūdų supirkimo kainos buvo ypač pašokusios, kaip ir energetinių resursų. Ūkininkai, kurie sugebėjo pasinaudoti šia situacija pasiekė ypač gerų finansinių rezultatų. Pvz., pernai javapjūtės metu kviečių supirkimo kaina viršijo 400 Eur/t, o šį pavasarį nukrito iki 240 Eur/t.

„Deja, kai kas rudenį grūdų nepardavė, nes tikėjosi tolesnio kainų augimo. Dabar jau aišku, kad tokios viltys nepasiteisino“, – kalba finansų specialistė.

Dalis ūkininkų ne tik grūdų aukščiausiomis kainomis nepardavė ir tebelaiko savo sandėliuose, bet ir rudenį ypač brangių trąšų prisipirko. Šiandien geriausiai jaučiasi tie ūkininkai, kurie suvaldė rizikas ir nepapuolė į kainų žirkles.

Sumanūs ūkininkai įvairiai sprendžia ir problemas, kurias kelia pabrangusios trąšos. Dalis jų, atliepdami Europos žaliąjį kursą, planuoja ar jau naudoja biologines trąšas ir įvairius priedus, kurie padeda mažinti mineralinių trąšų naudojimą ir ūkininkauti ekologiškiau. Tačiau finansų specialistė pataria „neperspausti“ su žaliuoju kursu, o skaičiais pagrįsti, kurie sprendimai pasiteisina.

Ūkininkui – individualūs finansavimo pasiūlymai

„Mes turime įvairių produktų ir skatiname savo klientus investuoti į žemės ūkio skaitmenizavimą, modernias technologijas, pavyzdžiui, laukų stebėjimą dronais ir tikslų trąšų bei augalų apsaugos priemonių naudojimą tik ten ir tik tiek, kiek to būtinai reikia geriausiam rezultatui pasiekti. Kai trąšos ir cheminės priemonės naudojamos tikslingai, dirvožemiui žymiai labiau patinka, saugomas humusinis sluoksnis, jis nealinamas“, – teigia R. Gucu.

Ji atkreipia dėmesį, kad žemės ūkyje nėra vieno visiems tinkamo sprendimo, todėl kiekvienam ūkininkui siūlomi individualūs sprendimai. Tik taip bendradarbiaujant pasiekiami svarūs rezultatai.

Pastaruoju metu kainų kalnelių neišvengė ir pieno gamintojai. Anot SEB banko Verslo klientų paslaugų departamento direktorės, kainų ekstremumais turėtų pasidalinti visa pieno grandinė – nuo jo gamintojo ūkininko iki mažmeninio pardavėjo.

„Su pieno kainų iššūkiais geriausiai susidorojo stambūs ir modernūs pieno ūkiai, kurie buvo investavę į naujausias technologijas ir galėjo dirbti maksimaliai efektyviai, – teigia R. Gucu. – Savo naudos maržą galėjo išlaikyti ir galutinio produkto gamintojai, pavyzdžiui, ne priduodantys pieną, o iš jo gaminantys pelėsinius sūrius. Jų įžvalgos – investuoti į galutinio produkto gamybos įrangą – taip pat atsipirko ir padėjo gana neblogai išgyventi.“

Anot jos, pastebimas atotrūkis tarp pieno ūkių, kurie turi per 500 karvių ir gerokai mažesnių, kurie, deja, „sukasi užburtame rate“. Judėti link pažangesnio ūkininkavimo mažiems ūkiams galėtų padėti kooperacija, kaip kad yra kaimyninėje Lenkijoje.

Investicijos ūkių efektyvumą padidina iki 3 kartų

R. Gucu pasakoja, kad ir augalininkystės, ir gyvulininkystės ūkiai sulaukia vienodo banko dėmesio.

„Rezultatai rodo, kad su mūsų finansine pagalba atliktos gerai apgalvotos investicijos ir augalininkystės, ir gyvulininkystės ūkių efektyvumą per keletą metų padidina net 2–3 kartus. Galime teigti, kad ūkių modernizavimai yra ne prasidėję, o pasiekę brandą. Ir šiandien sulaukiame prasmingų idėjų, kurias padėsime įgyvendinti, pavyzdžiui, didinti galvijų gerovę ir primilžį, subalansuoti veiklą pagal Europos žaliąjį kursą ir tausoti dirvožemį, plėsti biotrąšų ir biodujų gamybą bei naudojimą, pasiekti uždarą gamybos ciklą“, – apie ūkininkų kūrybiškumą užsimena SEB banko Verslo klientų paslaugų departamento direktorė. Ji atkreipia dėmesį, kad inovacijas labiausia linkę diegti didieji ūkiai, nes tam reikia ir nemažų investicijų, ir didesnio žemės ploto ar galvijų skaičiaus.

Tačiau ir smulkieji ūkiai turi įvairių galimybių modernizuotis, pvz., stebima tendencija, kad smulkūs ūkiai kooperuojasi, apjungia veiklas ir diegia keliems ūkiams pritaikytus sprendimus. Taip pasiekiamas ne tik didesnis stabilumas, bet ir lengviau pritraukiamos investicijos veiklai modernizuoti.

Kviečia pasitarti dėl finansavimo

SEB bankas ūkininkams siūlo įvairių finansavimo produktų, pvz., lizingą, trumpalaikį ir ilgalaikį finansavimą technikos ar žemės pirkimui, apyvartinio kapitalo finansavimą, kredito limitus. Vienintelis klausimas, ar paskolos norintis ūkininkas pajėgus aptarnauti paskolą, t. y. ją apmokėti pagal sutartus terminus.

„Mano patarimas norintiems gauti visus atsakymus dėl finansavimo, – ateikite pasitarti su savo finansiniu partneriu, – kviečia SEB banko atstovė. – Sprendimą visuomet randame, jei matome, kad investicija padės pasiekti užsibrėžtų tikslų.“

Ji paneigia vyraujančią nuostatą, kad žemės ūkio atstovai vertinami labai griežtai ir jiems sunku gauti finansavimą.

„Kaip tik dabar turime žemės ūkio kampaniją, daug bendraujame su ūkininkais, ypač smulkiaisiais, ir matome, kad įvairaus dydžio ūkininkai, gavę daugiau informacijos, turi drąsesnių planų dėl bendradarbiavimo su banku ir jo suteikiamo finansavimo. Žemės ūkis – jau daugiau kaip 20 m. yra mūsų strateginis sektorius: turime jį su kuo palyginti, sukaupėme daug teigiamos patirties. Nemažai mūsų partnerių mažus ūkius per bendradarbiavimo metus išaugino iki gana didelių, – primena R. Gucu. – Patariu visuomet susisiekti su finansų partneriu ir pasidalinti savo planais, kad galėtume drauge ieškoti sprendimų.“

Namų darbai ūkininkui

Kad bendradarbiavimas būtų kuo racionalesnis, SEB banko Verslo klientų paslaugų departamento direktorė ūkininkams, prieš kreipiantis į finansų partnerį, pirmiausia pataria paruošti namų darbus.

Pvz., jei planuojama pirkti grūdų kombainą, ūkininkas turėtų pasiskaičiuoti, kokio galingumo kombainas yra racionalus jo dirbamam žemės plotui, kad būtų maksimaliai išnaudojamos jo galimybės ir ūkyje jis dirbtų efektyviausiai, ar uždirbamų lėšų užteks dengti esamus ir naujo lizingo įsipareigojimus, kokie bus pinigų srautai, ar jų pakaks ir paskolai aptarnauti, ir kasdieniams ūkio poreikiams.

„Pasinaudojus banko finansavimu galima nemažai ir sutaupyti. Pavyzdžiui, nemažai ūkininkų naudojasi trąšų tiekėjų prekiniais kreditais. Kadangi palūkanos dabar sukilusios, atidėtas mokėjimas gali gerokai tuštinti sąskaitą. Tam yra puiki alternatyva – atėjus susitarti su banku ir už trąšas apmokėti dabar, o ne po sezono. Toks sprendimas palūkanų sąnaudas gali sumažinti bent 2–3 kartus“, – pataria finansų ekspertė.

Pataria, kaip sąnaudas sumažinti 50.000 Eur

Ji skaičiuoja, kad jei už trąšas būtų apmokėta dabar, o ne pasinaudojus trąšų tiekėjo prekiniu kreditu po javapjūtės, ūkiškas ūkininkas vien šiuo sprendimu sutaupytų iki 50.000 Eur. Dar viena taisyklė, kuria galima vadovautis yra įsivertinti, kokio dydžio paskolą galite gauti, kai banko paskola hektarui vidutiniškai siekia apie 1.000 Eur.

SEB banko atstovė R. Gucu skaičiuoja, kad pastaruoju metu pakilusios palūkanos, t. y. padidėjusi pinigų kaina, gali iki 10% mažinti ūkininkų vidutinį pelną. Anot jos, ūkininkams tokį brangimą ganėtinai lengva atlaikyti, jis nekelia pastebimos rizikos. Beje, palūkanų draudimas tarp ūkininkų nėra populiarus. Dažniau fiksuojamos palūkanos. Tai padarę ūkininkai susiplanavo finansinius srautus ir dabar gyvena gana gerai.

Bankas pastebi, kad daugėja ūkininkų, kurie ne tik galvoja, bet ir investuoja į žaliąją energetiką – saulės ir vėjo elektrines. Taip išnaudojami nederlingi žemės plotai ar suderinama žemdirbystė su energetika. Šiems sprendimams taip pat galimas banko finansavimas.

„Iš esmės viskas gana paprasta – kai sekasi ūkininkui, sekasi ir finansų partneriui. Linkime, kad ūkininkai ir ateityje nestokotų naujų planų ir idėjų, kurias pasiruošę padėti įgyvendinti, – tikina SEB banko Verslo klientų paslaugų departamento direktorė. – Tai sektorius, kuris visuomet bus reikalingas, juk valgyti nenustosime.“