Istorijų namuose – M. Gimbutienės „Deivės ir kariai“

Tarptautinėje parodoje eksponuojama iš 18-os Europos muziejų ir institucijų į Vilnių atvežta unikali medžiaga, įkvėpusi prof. Marijos Gimbutienės (1921–1994) hipotezes apie Europos kultūros raidą ir tapatybę bei pelniusias jai visuotinį akademinį pripažinimą.

Parodos pasakojimas išdėstytas per tris sales ir apima 5.000 metų istoriją. Pirmoje pristatoma Deivių epocha, antroje – karių laikotarpis, trečioje – M. Gimbutienės biografija.

Deivių epocha – tai žemdirbių bendruomenės, kurios beveik prieš 9.000 metų pradėjusios kurtis Europos medžiotojų ir žvejų kaimynystėje, atsigabeno su savimi ne tik kviečių ir žirnių, bet ir naminių gyvūnų, o svarbiausia – išplėtojo Deivės religija paremtą pasaulėžiūrą. Jų palikimas – tūkstančiai įvairiausio dydžio skulptūrėlių, kurių didžioji dauguma vaizduoja moterį arba, remiantis M. Gimbutienės Senosios Europos hipoteze, – Deivę Kūrėją, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Pasak dr. Ingos Merkytės, vienos iš parodos kuratorių, „senojoje Europoje, kuri klestėjo nuo Adrijos ir Egėjo jūrų iki Dunojaus vidurupio ir Vakarų Ukrainos, aptinkame labai spalvingą kultūrą – pirmuosius metalus, tai yra varį ir auksą, pirmuosius miestus, plačiai išsikerojusius prekybinius tinklus, beprecedentį keramikų ir akmens apdirbėjų meistriškumą ir netgi rašto užuomazgas. Tarpusavio sugyvenimas buvo paremtas taikos principu, o giminės tąsą ir bendruomenės dvasinį gyvybingumą užtikrino moterys. Gimbutienė pati niekada nevadino šio laikmečio matriarchatu, bet įvardijo vyravusią visuomeninę santvarką kaip matristinę – tai yra, kai nei viena lytis nesiekia užgožti kitos“.

Susidūrimas, nulėmęs Europos tapatybę

Senosios Europos civilizacija žlugo prieš 6.000 metų iš stepių ėmus veržtis Kurganų kultūros žmonėms. Tai buvo gyvulininkyste besivertę klajokliai, apsiginklavę durklais, kirviais ir lankais, atpažįstami iš ypatingo būdo laidoti savo artimuosius pilkapiuose – kurganuose. Jų paskleista indoeuropiečių kalba, patriarchalinės tradicijos, tridalis pasaulio suvokimas tapo šiandienės Europos kultūros pagrindu.

„Įdomu pamąstyti, kokią šiandieną būtumėm turėję, jei Senosios Europos gyvavimas nebūtų buvęs pakirstas visai kitokiais principais paremtų bendruomenių antplūdžiais, pradėjusiais naująjį Europos laikmetį – Karių epochą. Būtent dėl jų šiandien kalbamės indoeuropietiška kalba, paplitusia iki mūsų su gyvulių augintojais, atklydusiais nuo Kaspijos ir Juodosios jūros stepių. Ši kultūrų sandūra nebuvo taiki, – archeologams palikusi šimtus Senosios Europos sudegintų gyvenviečių ir masines kapavietes, bet taip pat ir naujoviškus palaidojimus pilkapiuose, vežimų liekanas, prijaukintą arklį ir ginklus – akmenines kuokas ir bronzinius durklus. Visa tai Gimbutienė aprašė prieš 65 metus, bet tikrojo pripažinimo sulaukė tik šiandien, su naujaisiais DNR tyrimais“, – LNM pranešime cituojama dr. I. Merkytė.

Trečioji parodos dalis – apie Marijos Gimbutienės asmenybę ir jos gyvenimą, kuris irgi yra „absoliučiai išskirtinė istorija“.

Parodos kuratorės – dr. Gabrielė Gudaitienė ir dr. Inga Merkytė, idėjos autorė – dr. Agnė Čvilytė.

Parodą lydi keturios edukacijos vaikams (nuo spalio 6 d.) ir ekskursija suaugusiems, specialiai jai sukurta suvenyrų linija ir katalogas „Europos ištakos: deivės ir kariai“.

„Deivės ir kariai“ veiks iki kovo 2022 m. kovo 13 dienos.