Prezidento komandą palieka trys patarėjai
Nacionalinio saugumo grupei vadovauti prezidentas skyrė Darių Kuliešių, iki šiol dirbusį šioje grupėje Prezidento patarėju. Švietimo, mokslo ir kultūros grupei nuo liepos 15 d. vadovaus istorikė dr. Jolanta Karpavičienė, ėjusi Valdovų rūmų direktoriaus pavaduotojos kultūrinei veiklai pareigas. Naujasis Komunikacijos grupės vadovas bus paskelbtas liepos mėnesį.
Anot Prezidentūros pranešimo, patarėjas gynybos klausimais J. V. Žukas vystys privačią veiklą, patarėja švietimo, mokslo, kultūros klausimais S. Šulcė tęs kūrybinį ir mokslinį darbą, o Komunikacijos grupei vadovavęs A. Zabarauskas grįš į privatų sektorių.
„Pirmieji kadencijos metai yra vienas sudėtingiausių etapų, kuomet reikia praminti naujus dalykinių ryšių takus Prezidento institucijos santykiuose, tiek su kitomis valdžios grandimis ir visuomenės grupėmis, tiek čia, institucijos viduje, tarp patarėjų grupių. Tuo pat metu reikia brėžti aiškias politines linijas ir jas įgyvendinti. Nuoširdžiai dėkoju savo patarėjams už jų indėlį formuojant Prezidento politiką pirmaisiais metais. Mano pasitikėjimas šiais žmonėmis ir pagarba jiems nesibaigia su jų paskutine darbo diena, bet pasipildo žmogišku dėkingumu. Pradėtus darbus tęs ir plės savomis iniciatyvomis naujieji grupių vadovai“, – sakė Prezidentas.
Generolas žada paaiškinti rytoj
Žinia, kad traukiasi J. V. Žukas buvo jau paskelbta anksčiau, nors nebuvo patvirtinta.
„Rytoj bus visa informacija pilnai pateikta, bus visi atsakymai į klausimus. Aš nieko netvirtinu. Iš etinių sumetimų, aš negaliu nei tvirtinti, nei neigti, todėl, kad yra tokie susitarimai“, – BNS sakė J. V Žukas.
58-erių J. V. Žukas šalies vadovo komandoje dirbo nuo praėjusių metų liepos pabaigos, prieš tai nuo 2014 m. jis vadovavo kariuomenei.
G. Nausėda prezidento rinkimų kampanijos metu įvardijo, jog norėtų savo komandoje matyti J. V. Žuką, šiam dar einant kariuomenės vado pareigas, todėl patarėjo skyrimą lydėjo kritika dėl galimo kariuomenės politizavimo.
G. Nausėda ir J. V. Žukas taip pat sulaukė kritikos ir dėl to, kad susipažino tarpininkaujant tuometiniam Lietuvos verslo konfederacijos vadovui Valdui Sutkui, neseniai sulaukusiam teisėsaugos įtarimų dėl galimos korupcijos.
VŽ rašė, kad V. Sutkus buvo sulaikytas per Specialiųjų Tyrimų Tarnybos (STT) operaciją birželio pradžioje galimos korupcijos byloje. Pasak STT, V. Sutkus galimai susitarė ir priėmė kyšį iš Lietuvos bankų asociacijos prezidento Manto Zalatoriaus už atstovavimą 2019 m. pabaigoje svarstant 2020 metų Lietuvos biudžeto įstatymų paketą, įstatymus dėl bankų turto ir pelno mokesčių.
J. V. Žukas tąkart teigė, kad V. Sutkus pasiūlė jam susitikti su G. Nausėda kaip senas pažįstamas, o ne verslininkų atstovas.
Neatlaikė įtampos
Politologas, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Lauras Bielinis, komentuodamas žinias dėl galimo J. V. Žuko atstatydinimo, pastebi, kad tai gali būti susiję ir su tuo, kad viešumoje formuojama nuomonė nebūtinai atitinka teisybę, o neprofesionalūs politikai vengia skandalingos viešumos ir „nenori veltis į tuos reikalus“.
„Jiems tenka nuolat aiškintis, aiškintis ir aiškintis – o tai, jų supratimu, trukdo atlikti jų funkcijas“, - pastebi politologas.
Nuo pirmadienio Prezidentūroje nebedirba Teisės grupės patarėja Ieva Saudargaitė.
Prezidentūra detaliau nekomentavo jos pasitraukimo, teigdama, kad I. Saudargaitė panoro tęsti karjerą valstybės tarnyboje.
Nebūtinai pavykusi rokiruotė
Žurnalistas Rimvydas Valatka VŽ sakė, kad šis posūkis nebuvo labai netikėtas.
„Per pirmuosius prezidentavimo metus, kurie jau baigėsi, prezidentas nuolat atrodė kaip iškritęs iš medžio. Keisčiausia, kad ten, kur turėdavo parodyti prezidentinį užsispyrimą – lengvai pasiduodavo. O tais atvejais, kai atrodytų prezidentui reikėjo įsiklausyti į patarėjų balsus, rodydavo keistą buką užsispyrimą“.
Anot R. Valatkos, pati keisčiausia, bet labiausiai padėtį iliustravusi situacija, nutiko, kai nevykusiai buvo pateiktas prezidento dekretas Seimui dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Sigitos Rudėnaitės skyrimo į LAT vadovės postą. Anot R. Valatkos, tą padėtį prezidentas dabar bando taisyti, nes jau prieš kelias dienas atleido Teisės grupės patarėją I. Saudargaitę.
„Taip jau atsitiko, kad prezidentas yra politinis naujokas ir politinis nulis. Paprastai politinis nulis turėtų kviesti kietus patarėjus, kurie gebėtų ir galėtų kietai kalbėtis su partijų lyderiais, Seimo, Vyriausybės nariais. Bet nutiko taip, kad prezidentas patarėjais irgi pasikvietė politinius naujokus – kurie net ir žurnalistams menkai žinomi“, — kalba R. Valatka.
Pakeitimus prezidento komandoje jis lygina su rokiruote šachmatuose: „Rokiruote siekiama pakeisti padėtį šachmatų lentoje. Tačiau, jeigu ir kiti paskyrimai bus tokie patys – tokia prezidento rokiruotė mažai ką pakeis“.
„O jeigu niekas nepasikeis, tai prezidento laivelis ir toliau plauks taip pat silpnai, kaip plaukė iki šiol“, – sako R. Valatka.
Įžvelgė proaktyvumo stoką
Artūras Jonkus, komunikacijos agentūros „Agency 1323“ vadovas, ryšių su visuomene agentūrų asociacijos RSVA tarybos pirmininkas, teigia, kad sunku detaliau vertinti situaciją, kai nežinai visų niuansų.
VERSLO TRIBŪNA
Dirbtinio intelekto (DI) proveržis per pastaruosius metus labai stipriai keičia IT sektorių. Tačiau, pasak individualizuotus IT sprendimus kuriančios bendrovės „iToDEV“ vadovo Justino Lunskio, didžiausias pokytis vyksta ne technologijų, o sprendimų priėmimo lygmenyje.
Patyręs intensyvių finansinių svyravimų laikotarpį, Lietuvos žemės ūkio sektorius pasitinka permainų etapą. Kaip, žvelgiant į šių metų rezultatus ir ateinančius 2026-uosius, keičiasi ūkių struktūra, investicijų mastas ir pagrindinės sektoriaus rizikos, pasakoja Paulius Liubancas, „Swedbank“ Žemės ūkio verslo finansavimo grupės vadovas.
„2go“ lauko ekranų tinklas, siūlantis didelę lauko ekranų pasiūlą visose Baltijos šalyse, šįkart straipsnyje pristato matomą, modernią ir aukščiausios kokybės reklamos mediją Panevėžyje. „2go“ Panevėžyje – tai paveiki komunikacija penktajame pagal dydį Lietuvos mieste.
Informacinių technologijų vystymo ir programinės įrangos kūrimo bendrovė „DTS Solutions“ kartu su Kauno technologijos universiteto Elektros ir elektronikos fakulteto (KTU EEF) mokslininkais, vadovaujant prof. dr. Dariui Andriukaičiui, sukūrė išmaniąją transporto priemonių parkavimo sistemą „5G_PARK“, padėsiančią spręsti judumo problemas miestuose.
„Tačiau, taip, ši žinia nustebino. Kita vertus, tikrai ne komunikacija buvo ir yra silpnoji prezidentūros vieta. Ko tikrai stokoja prezidentūra, tai proaktyvumo. Ir tai matoma jau seniai. Lygiai tą patį galime pasakyti apie šiandieninius pokyčius – apie juos vėl kalbama puse lūpų. Kodėl nebandoma nueiti amerikietišku keliu? Kodėl neatsistoti ir atvirai nepasakyti, kad po metų bendro darbo norime atsinaujinti? Kad matome ir suprantame kritiką, tačiau einame į priekį?, – retoriškai klausia A. Jonkus.
Pasak jo, gi visiškai natūralu, kad komandos po tam tikro periodo atsinaujina, ir to nereikia bijoti pripažinti.
„Tuo tarpu dabar tik vėl eilinį kartą atveriama dirva spekuliacijoms ir spėlionėms. Esminė problema, kad pernelyg dažnai matome vėluojančią Prezidentūros reakciją. Ir klausimas, ar tai yra baimė prisiimti atsakomybę, ar tą poziciją išsakyti, ar kitos priežastys? Tai turbūt labiausiai ir kenkia žvelgiant iš komunikacinės prizmės“, – svarsto A. Jonkus.
