2020-04-21 18:10

Seimas nušlavė kandidatus į LAT vadovus ir tris KT teisėjus

Algimanto Kalvaičio nuotr.
Algimanto Kalvaičio nuotr.
Seimas atmetė visus pateiktus kandidatus į laisvas aukštas teisėjų pareigas – parlamentarams neįtiko nei kandidatė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) vadovus, nei pretendentai į trijų naujų Konstitucinio Teismo (KT) teisėjų postus.
Tekstas papildytas informacija apie priimtą sprendimą dėl LAT Civilinių bylų skyriaus vadovės atleidimo

Antradienį Seimas slaptai balsavo dėl jau prieš kelis mėnesius pateiktųjų kandidatų.

Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis į KT teisėjus pasiūlė buvusią šio teismo kanclerę Ingridą Danėlienę, prezidentas Gitanas Nausėda – advokatę Giedrę Lastauskienę, laikinoji LAT vadovė Sigita Rudėnaitė – to paties teismo teisėją Algį Norkūną. Prezidentas taip pat pateikė siūlymą LAT pirmininke skirti iki šiol laikinai teismui vadovavusią Civilinių bylų skyriaus pirmininkę S. Rudėnaitę.

Už S. Rudėnaitės kandidatūrą slapta pasisakė 52 Seimo nariai, prieš buvo 46, susilaikė 23, dar 5 biuleteniai balsadėžėje buvo rasti sugadinti.

Tačiau Seimas sutiko su G. Nausėdos teikimu atleisti S. Rudėnaitę iš LAT Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigų. Už tai buvo 68 Seimo nariai, prieš buvo 34, susilaikė 17.

Tad S. Rudėnaitė ne tik nepaskirta naująja LAT vadove, bet ir atleista iš šio Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės pareigų ir negalės toliau laikinai vadovauti visam Teismui, nors ir išlieka LAT teisėja.

Už I. Danėlienę slapto balsavimo metu buvo 41 parlamentaras, prieš buvo 59, susilaikė 20, rasti 6 sugadinti biuleteniai.

G. Lastauskienės kandidatūrą parėmė 49, prieš buvo 50, susilaikė 16 Seimo narių, sugadinti 7 biuleteniai.

Už A. Norkūną balsavo 52 parlamentarai, prieš – 47, susilaikė 24 Seimo nariai, sugadinti 3 biuleteniai.

Už kiekvieną kandidatą slaptu balsavimu turėjo pasisakyti ne mažiau kaip pusė nuo balsavime dalyvavusiųjų, tad konstatuota, kad nei vienas pateiktasis nutarimas dėl šių teisėjų paskyrimo nebuvo priimtas.  

Jau šio Seimo posėdžio išvakarėse valdantieji suabejojo, ar bus pritarta visų kandidatūrų paskyrimui. Tai, kad nėra bendros nuomonės dėl kandidatų, yra patvirtinę ir opozicijos atstovai. Daugiausiai klausimų parlamentarams kėlė šių kandidatų pakankamas profesionalumas.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos vadovas Ramūnas Karbauskis abejojo, ar kandidatai sulauks paramos Seime. „Kiek buvo diskusija frakcijoje, didelio noro palaikyti kandidatus nėra, dėl to, kad silpnokai kandidatai pasirodė prisistatydami Seime. Tas buvo mums netikėta ir dėl to gali būti labai įdomus balsavimas, kuris gali parodyt, kad dalis tų teisėjų ar visi balsų nesurinks“, – sakė R. Karbauskis.

Opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų vadovas Gabrielius Landsbergis komentuodamas teisėjų kandidatūras sakė, kad „tam tikri kandidatai sulaukė galbūt didesnio nuomonių išsiskyrimo“. 

KT pirmininko Dainiaus Žalimo bei teisėjų Gedimino Mesonio ir Vyto Miliaus kadencija baigėsi dar kovo 19 d., bet jie iki šiol laikinai eina tas pačias pareigas.

Konstitucija numato, kad devynių narių KT kas treji metai atnaujinamas trečdaliu. Balsavimą dėl naujų teisėjų paskyrimo parlamentas planavo dar kovo viduryje, tačiau sprendimo nepriėmė dėl koronaviruso padaręs pertrauką, o vykusiuose posėdžiuose nagrinėjęs išimtinai su karantinu susijusius klausimus.

LAT nuolatinio pirmininko neturi nuo liepos, kai iš šių pareigų atleistas Rimvydas Norkus. Jis išvyko dirbti į Europos Sąjungos teisingumo teismą Liuksemburge. Netrukus turėtų būti teikiamas naujas kandidatas ir į Civilinių bylų skyriaus vadovus, ir į LAT pirmininkus.

Trys KT teisėjai, kurių kadencija jau baigta, tarp jų ir Teismo pirmininkas D. Žalimas, toliau tęs darbą iki prezidentas, Seimo ir LAT vadovai pateiks naujus kandidatus į šiuos postus.

52795
130817
52791