„Aconitum“ savininkės R. Balanaškienės portretas: iš televizijos į farmaciją

Publikuota: 2018-03-30

„Kartais manęs paklausia, ar aš nebijau, juk galbūt atskleidžiu komercines paslaptis. Tuomet sakau – nebijau, imkit ir padarykit, vietos visiems užteks“, – sako Rima Balanaškienė, farmacijos kompanijos „Aconitum“ savininkė ir vadovė. Ji – pirmoji Lietuvos verslininkė, nominuota Europos Komisijos konkurse „ES premija moterims novatorėms 2018“.

Pokalbio p. Balanaškienė atvažiuoja tiesiai iš sveikatos laidos, transliuojamos šeštadieniais per vieną iš komercinių televizijų, filmavimo – ji yra jų vedėja. Nuo televizijos, kurioje pašnekovė dirba nuo 1992-ųjų, ir pradedame kalbą.

Iš medicinos – į televiziją

Savo didžiuoju gyvenimo posūkiu p. Balanaškienė vadina dieną, kai po 6 metų studijų Kauno medicinos institute (dabar – Lietuvos sveikatos mokslų universitetas), rezidentūros ir pradėtos disertacijos ji sulaukė televizininko Henriko Vaitiekūno įvertinimo: „Žinai, mums patiko. Darom.“

Į televiziją ją pastūmėjo „nuostabi mokytoja, šviesaus atminimo profesorė, oftalmologė Aldona Blužienė“, įžvelgusi joje „labai kūrybingą vaiką“. Ne iš piršto laužė – VŽ „Savaitgalio“ pašnekovė, oftalmologė rezidentė, išleido metodinių knygučių, pradėjo mokyti vaikus daryti įvairiausius regėjimą gerinančius pratimus. Sužinojusi, kad Kaune atidaryta nauja televizija, profesorė pakvietė mylimą savo studentę sykiu nueiti pas tuometinį jos vadovą Raimundą Šeštakauską su pasiūlymu per vaikų programas, tarp filmukų, ekrane rodyti lenteles regėjimui tikrinti.

„Profesorės idėja buvo labai gera. Nuėjome vieną kartą, antrą, tačiau jiems ta idėja, matyt, nepasirodė tokia gera kaip mums“, – šypsosi pašnekovė. Po antro nesėkmingo vizito profesorė pasakė, kad jos ambicijos nebeleidžia ten vaikščioti, teeinie ji viena.

„Ėjau dar kelis kartus, kol atsibodau Šeštakauskui ir jis nusileido. Gerai, sako, Vilniuje yra gydytojos Pivoriūnienės laida suaugusiems, mes padarykime laidą vaikams. Štai operatorius, kamera, režisierius, po dviejų savaičių atvažiuos komisija pažiūrėti laidos, jei ji bus gera, eisi į eterį.“ Tai buvo avantiūra. Medicinos instituto absolventei reikėjo sugalvoti ir laidos formatą, ir pavadinimą. Visa laimė, padėjo operatorius ir režisierius, jau patyrę televizijos žmonės. Po dviejų savaičių iš Vilniaus atvažiavo komisija, jos pirmininkas ir buvo Henrikas Vaitiekūnas.

Taip prasidėjo p. Rimos televizijos karjera – kiekvieną savaitę 20 min. trukmės laida, po jos – tiesioginiai skambučiai. Telefonai kaito jau po pirmosios laidos. Jai sekėsi. Iš pradžių laidos buvo šviečiamosios. Paskiau, kai į Lietuvą atkeliavo tarptautinės farmacijos kompanijos, laidose imta pristatyti jų produktus. 1996 m. Audrius Giržadas ją pakvietė į LNK televiziją, sekėsi ir ten. Nors, prisimena p. Rima, lėšų kūrybinė grupė turėjo užsidirbti pati, taigi teko galvoti, kaip geriau pristatyti tuos vaistus.

Gaminti, ne prekiauti

„Kita vertus, be televizijos patirties mes turbūt nebūtume sukūrę farmacijos įmonės. Laidose buvo reklamuojami vokiški, amerikietiški, prancūziški vaistai, ir aš natūraliai pradėjau galvoti: o kur lietuviški?“ – beria pašnekovė. Toks klausimas prie stalo susodino vienoje didmeninėje kompanijoje dirbančius bendraminčius – tris vaistininkus ir „gydytoją iš televizijos“.

Sąlygos gaminti vaistus tuomet buvo palankios. Nuo prieškario veikęs vaistų fabrikas „Sanitas“ buvo nupirktas kaip nekilnojamojo turto objektas, vaistų gamyba Lietuvoje sustojusi, tad keturi jauni entuziastai nuvyko registruotis kaip vaistų gamintojai. Ketino pradėti nuo homeopatinių, kuriems nereikia didelės gamybinės bazės. Registracijos skyriuje prie Sveikatos ministerijos visų gerbiamas profesorius, išklausęs pageidavimą, nusistebėjo: privežta tiek vaistų, visi tuoj bus sveiki, gydytojai nebeturės ko gydyti, o jie – su lietuviškais vaistais.

„Manau, kad jis tuo tikėjo. Juk ir sovietmečiu, ir Nepriklausomybės pradžioje vaistų labai trūko, o paskiau jais mus tiesiog užvertė“, – šypteli p. Rima.

Tuo metu Lietuvoje vyravo „prekybinis momentas“, apie kurio kilmę prof. Egidijus Aleksandravičius VŽ yra sakęs: „Mano įsitikinimu, iki dabar lietuviams likęs prekybinis, prekeiviškasis, pirkliškasis pradas. Būtent jis, o ne pramoninis, gamybinis išradimo ar daikto darymas dominuoja verslumo konfigūracijose.“

„Taip, visi prekiavo, kas galėjo, vežė ir pardavinėjo, gamyba buvo suardyta. Bet mes buvome užsispyrę, padarėme ir kompanija gyvuoja 19 metų“, – šypteli p. Balanaškienė.

Kelio kryptis – augaliniai vaistai

Ilgainiui bendrovė ėmė plėstis, pastatė naują gamyklą, atsirado naujų produktų. Dabar „Aconitum“ dirba 87 žmonės, įmonė gamina 16 vaistinių preparatų, 8 homeopatinius, per 500 maisto papildų. Metinė kompanijos apyvarta – apie 5 mln. Eur.

Paklausta, iš kur įmonės steigėjai ėmė tiek drąsos su lietuviškais vaistais nerti į rinką, perpildytą užsieniniais, p. Rima sako, kad jie tikėjo einą tinkamu keliu. Kitas dalykas – kelio kryptis buvo tik homeopatiniai, tik augaliniai vaistai. Vėliau atsirado augalinių maisto papildų.

Kol neturėjo gamybinės bazės, sudedamąsias dalis įmonė užsakydavo iš užsienių. Anot p. Rimos, tai įprasta, nes gamybines bazes turi nedaug kompanijų. Vėliau, susiklosčius aplinkybėms, nusprendė mesti visus įmanomus pinigus ir kurti savo gamybinę bazę. Anot įmonės savininkės, dabar visi produktai, kuriuos turi savo portfelyje, yra sukurti pačių, bendradarbiaujant su Lietuvos sveikatos mokslų bei užsienio universitetais. Netrukus bus pasirašyta sutartis su Kauno technologijų universitetu, norą bendradarbiauti rodo A. Stulginskio universitetas.

„Mūsų maisto papildai nėra elementarūs paprastučiai, jie sukurti remiantis mokslu“, – sako pašnekovė. Pagaliau, priduria ji, 70% įmonės darbuotojų turi aukštąjį išsilavinimą, tai farmacijos, medicinos, chemijos specialistai, ir bendraudama su jais ji turinti pasitempti – skaityti, domėtis, važinėti į konferencijas. Juk vadovas turi eiti priekyje.

Vietos visiems užteks

Užėjus kalbai apie įmonės valdymą, p. Rima sako, kad svarbiausi dalykai jai yra pasitikėjimas ir atvirumas, todėl kas ketvirtį rengiamuose susirinkimuose visiems darbuotojams ji pristatanti finansinę padėtį, analizuoja vykdomus planus.

„Klausimų kyla įvairiausių. Vienam rūpi įmonės reikalai, kitam – kodėl 10 eurų nepakeltas atlyginimas, nors viskas aplinkui brangsta. Pagal vadybos mokslus, tai nėra argumentas. Kviečiuosi tokį žmogų pasikalbėti, pasirodo, kad jo šeima pagausėjo, jam tiesiog reikia pinigų. Tikrai noriu kiekvieną išgirsti ir džiaugiuosi, kad mano darbuotojai, bent taip manau, mane gerbia, – dėsto pašnekovė. – Bet jei darbuotojas pameluoja ir jį pagaunu meluojantį, viskas, su juo atsisveikiname.“

Ponia Rima pasakoja be gailesčio galinti atleisti ir tokį darbuotoją, kuris ateina derėtis naudodamas „lengvą šantažo formą“, esą kita įmonė jam pasiūlė 20 Eur didesnį atlyginimą ir jis abejoja, ar čia irgi tokį gautų.

„Man tai yra viskas – tas žmogus mintyse iš įmonės jau išėjo. Jeigu jam reikėtų daugiau pinigų, jis ateitų ir motyvuotų savo poreikius – mes susitariame su visais darbuotojais.“

Anot pašnekovės, kontaktas su žmonėmis labai svarbus. Įmonės pradžioje, 1999–2000-aisiais, kai joje dirbo penki šeši žmonės, visi buvo kaip vienos šeimos nariai. Dabar kitaip, tačiau pozityvus jos nusiteikimas nedingo.

„Žmonės priima gėrį, jo neįmanoma nepriimti, jis visiems reikalingas. Bet jeigu eisi su agresija, tą patį sukelsi“, – kalba p. Rima. Po pauzės priduria, kad niekada nešaukianti ant savo darbuotojų. Niekada, pakartoja.

Ji sako tikinti minties ir energijos jėga: kokią energiją siųsime kitam, tokią gausime atgal: „Skaitau daug paskaitų ir stengiuosi eiti su pozityvia energija, pasakoti žmonėms iš širdies, dalytis tuo, ką padariau, ko pasiekiau. Kartais manęs klausia, ar aš nebijau, juk tai gali būti komercinės paslaptys. Tuomet sakau – nebijau, imkit ir padarykit, vietos visiems užteks.“

Nesigailėti praeities

Klausiu pašnekovės, kokį geriausią patarimą gyvenime ji pati yra gavusi. Kiek pagalvojusi ji sako, kad tai buvo jos gerbiamos profesorės žodžiai: „Vaikeli, nebijok pokyčių gyvenime. Jeigu užsibrėžei tokią liniją, jos ir laikykis.“

„Kai man reikėjo apsispręsti – išeiti iš medicinos ar pasilikti ir derinti ją su darbu televizijoje, ji pasakė: „Nebijok.“ Ji ruošė mane tapti savo įpėdine, bet suprato, kad mano širdis kitur, ir labai mane pastūmėjo. Nors šiaip esu savarankiškas žmogus, patarimų mažai klausau. Išklausau, kažkur juos užsivynioju. Kaip mano šuo, Tibeto mastifas, – nusijuokia pašnekovė. – Ji sėdės, klausys, žiūrės. Ir aš kaip tas šuo: klausau, įsidėmiu, galbūt gyvenime kada nors pasinaudosiu. Niekada nepuolu iškart, stačia galva, bet sprendimus priimu greitai“, – kalba p. Rima.

Ji sako nesanti iš tų, kurie sėdi, galvoja, dėlioja.

„Žinote, kas labiausiai sekina žmonių nervų sistemą? – staiga paklausia pašnekovė. Kol mintyse ieškau atsakymo, atsako pati, – ilgas galvojimas, ilgas svarstymas. Kai sėdi ir kočioji problemą: gerti ar negerti tą arbatą, tą arbatą ar geriau kitą. Patiko arbata, ačiū, išgėrei ir nesigailėk. Nes tai jau praeitis, viskas. Niekada nereikia gailėtis praeities.“

Vis dar Rusija

ES konkursas, kurio finalininke tapo VŽ pašnekovė, skirtas moterims verslininkėms. Klausiu, ar jai, kaip moteriai, verslo pasaulyje nėra sunkiau nei kolegoms vyrams, o pašnekovė sako nematanti jokio skirtumo. Juolab moterys pastaruoju metu tampa labai aktyvios, tai ji junta ir savo srityje: dar prieš penkerius metus visi „Aconitum“ partneriai buvo vien vyrai, pastaraisiais metais tarp jų atsirado trys moterys.

„Aconitum“ savo produktus eksportuoja į 46 valstybes. Paklausta, ar sunku buvo įeiti į tarptautinę rinką, p. Rima neslepia: „Labai sunku. Vienintelis dalykas, kuris mus gelbėjo ir gelbsti, yra tas, kad mūsų produktai yra labai aukštos kokybės.“

Ji pasakoja, kad suėjus į kontaktą, dažniausiai tai nutinka parodose, potencialūs partneriai pirmiausia keliauja apsižiūrėti į Lietuvą, kitaip reikalai nepradeda klostytis: „Visada atvažiuoja pasižiūrėti, kas čia yra. Būna ir kuriozinių atvejų. Atvyksta vos ne su guminiais batais, nes įsivaizduoja važiuojantys į Rusijos pakraštį, kur net kelių nėra. Ypač žmonės iš tokių šalių, kaip Indonezija, Malaizija, Vietnamas, Mianmaras, Australija. Čekiją jie dar žino, o Latvijos ir Lietuvos neskiria.“

Užėjus kalbai apie keliones, klausiu, kur ji mėgstanti atostogauti, juk tie laikai, kai kurdami verslą žmonės dirbdavo 7 dienas per savaitę po 20 valandų kasdien, jau praėjo.

„Neatostogauju, – šypteli pašnekovė. – Turiu daug komandiruočių ir vieną dvi dienas būtinai pasilieku savo maloniam pabuvimui – užsienyje yra nemažai partnerių, su kuriais malonu pabendrauti ne tik darbo reikalais.“

Močiutės palikimas

Ponia Rima augo vienkiemyje Telšių rajone, prie Šatrijos kalno.

„Ten, kur buvo filmuojamas „Tadas Blinda“, – patikslina ji. Netoliese – Luokė, garsėjusi turgumi, kur dar sovietmečiu čigonai pardavinėdavo arklius. „Kai buvau maža, mačiau, kaip čigonai arklius varinėja, į jomarką jų suvažiuodavo taborais. Keldavomės jų pasižiūrėti anksti ryte, o mama saugodavo, sakydavo, neik, pavogs tave“, – juokiasi p. Rima. Beje, Luokės vidurinę mokyklą ji baigė aukso medaliu.

Penkeriais metais vyresniam broliui kur kas labiau rūpėjo dviračiai ir motoroleriai nei jaunesnė sesė, tad geriausi jos draugai buvo trys šunys, kelios katės ir miškas greta. „Tada gal kartais būdavo liūdnoka, bet dabar džiaugiuosi, kad taip augau“, – šypteli p. Rima. Ji sako buvusi mažakalbė, ir tie, kurie ją pažinojo nuo vaikystės, labai stebėjosi, kai ji pradėjo dirbti televizijoje.

„Ir nuo 5 metų žinojau, kad būsiu daktarė, nors giminėje nebuvo nė vieno gydytojo. Gal ne veltui tikima, kad viskas apie mus „ten kažkur“ jau parašyta, net genetikai nebesako, kad vaikas – tai balta knyga.“

Paklausta, iš kur jos pačios verslumo genas, p. Rima pasakoja prieš 10 metų sužinojusi, kad jos močiutė, mamos mama, apie 1930-uosius Telšių rajone su partneriu vokiečiu atidarė durpių perdirbimo fabrikėlį: kasė durpes, gamino briketus ir vežė į Vokietiją. O senelis, jos vyras, buvo po kaimus keliaujantis siuvėjas. Visas ūkis – fabrikas, gyvuliai – buvo ant močiutės pečių.

„Paskiau viskas buvo atimta, sugriauta, močiutę ištiko insultas, po metų mirė senelis. Dvi mergaitės, viena jų buvo mano mama, ir jų brolis liko našlaičiai. Manau, kad mano mama būtų labai daug pasiekusi, jei ne našlaitės dalia. Ji ir tėvukas, jis mirė pernai, buvo be galo darbštūs, jiems nebuvo skirtumo – rytas ar vakaras, šalta ar karšta, šeštadienis ar sekmadienis... Tas darbštumo genas tikrai iš jų, gal ir anūkams jis persiduos“, – kalba p. Rima.

Šeima ar karjera

Daugybė iečių sulaužyta diskutuojant apie karjeros moteris, aukojančias šeimą, bendravimą su vaikais ir kitus panašius dalykus. VŽ pašnekovė – irgi iš tokių. Į tai ji pasakoja sykį perskaičiusi pradinukės dukros rašinėlį, skirtą Mamos dienai. Paskutinis jo sakinys buvo toks: „Aš labai noriu būti tokia, kaip mano mama.“

„Tuomet pamaniau, matai, esu ne pati blogiausia mama, jei ji nori būti tokia“, – šypsosi p. Rima. Dar ji prisimena pokalbį su sūnumi, kai šis buvo panašaus amžiaus – devynių, gal dešimties metų: „Susėdome, sakau, sūnau, tavo draugų laukia mamos su pietumis, o tau tenka pačiam pasigaminti arba pasišildyti, ką randi. Blogai turbūt. O jis atsakė, kad su manimi ir jam, ir jo draugams taip įdomu pasišnekėti, todėl geriau, kad tų kotletų ir nekepčiau.“

„Jie užaugo savarankiški, stiprūs, dukra pati jau turi du vaikus ir mano įmonėje dirba 12 metų. Abu vaikai man labai padėjo pasiruošti šitam konkursui. Mūsų santykiai labai šilti, labai jais džiaugiuosi. Ir mano mama, jai 80 metų, ačiū Dievui, dar turi sveikatos. Ji rūpinasi šiltnamiais, augina daržoves, gyvena su dukra ir prižiūri proanūkius. Mums tikrai didelė palaima susėsti keturioms kartoms.“

Konkursas „ES premija moterims novatorėms 2018“

>> Rima Balanaškienė yra pirmoji Lietuvos verslininkė, patekusi į konkurso finalą.

>> 12 finalininkių atrinkta iš 122 pretendenčių, jos atstovavo visoms ES ir asocijuotosioms šalims, iš viso 45-ioms.

>> 2017 m. konkursą laimėjo Michela Magas (Švedija), įkūrusi inovacijų laboratoriją „Stromatolite“, kuri sukūrė vieną pirmųjų pasaulyje išradėjų platformą „Music Tech Fest“, vienijančią per 5.000 narių bendruomenę.

Antrąją vietą užėmė Petra Wadström (Švedija), įmonės „Solvatten“ įkūrėja. Bendrovė kuria nešiojamus ir saulės energija kraunamus vandens valytuvus ir šildytuvus.

Trečiąją vietą užėmė Claudia Gärtner (Vokietija), įkūrusi įmonę „Microfluidic ChipShop“. Ji siekia kurti miniatiūrines biologines ir chemines laboratorijas, o tai užtikrintų geresnę ir greitesnę diagnostiką.

Kylančios novatorės prizą praėjusiais metais pelnė Kristina Cvetanova iš Bulgarijos, bendrovės „Blitab Technology“ įkūrėja. Jos vadovaujama komanda gamina pirmąsias planšetes akliesiems, vadinamas „Blitab“.

>> Rima Balanaškienė tapo finalininke už laimėjimus farmacijos srityje.

>> 2016 m. ji pelnė Ūkio ministerijos įsteigtą „Verslios moters 2016“ apdovanojimą. Nuo 2006 m. yra Nacionalinės farmacijos pramonės asociacijos prezidentė, 2013 m. ėjo sveikatos apsaugos ministro visuomeninės patarėjos pareigas.

>> Konkurso „ES premija moterims novatorėms 2018“ nugalėtojos bus paskelbtos birželį.

Gauk nemokamą LAISVALAIKIO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
Meliuzinų šėlsmas Laisvydės Šalčiūtės parodoje Premium

Laisvydės Šalčiūtės paroda yra ne tai, ko jūs tikitės. Įėję į Vilniaus grafikos meno centro galeriją...

Laisvalaikis
2019.12.08
Vasaros g. 5: Anamnezė Premium

Anamnezė [gr. anamnesis – pri(si)minimas]: ligonio ir jo artimųjų gydytojui suteiktos žinios apie ligonį ir...

Verslo klasė
2019.12.08
Iliustruotoji istorija: 1983 m. savižudžio išpuolis Beirute  Premium

1983 m. spalį išsišiepęs vyras sunkvežimiu įvažiuoja į JAV jūrų pėstininkų korpuso pastatą Beirute, Libane.

Laisvalaikis
2019.12.07
S. Šimkutė: pabėgimas  Premium

Kartais norėdavosi pabėgti. Nuo šios minties paslėpsniais nusiridendavo kutenantis jaudulys, tačiau Tadui vis...

Verslo klasė
2019.12.07
Profesorė S. Jarmalaitė: vėžys nebėra mirtina liga Premium

Genetikos profesorė, biologijos mokslų daktarė Sonata Jarmalaitė, Nacionalinio vėžio instituto (VNI)...

Laisvalaikis
2019.12.07
Paskelbtas Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatų trumpasis sąrašas 1

Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų komisija paskelbė kūrėjų, pretenduojančių gauti 2019 metų...

Laisvalaikis
2019.12.06
Lietuvos urbanistai įvertinti globalios Europos konkurse Premium

Lietuvos urbanistų komanda PUPA (Public Urbanism Personal Architecture) tarptautiniame urbanistiniame...

Laisvalaikis
2019.12.05
MO nominuotas Europos metų muziejaus‘2020 apdovanojimui 2

Europos muziejų forumas (EMF) paskelbė geriausio Europos metų muziejaus 2020 (European Museum of the Year...

Laisvalaikis
2019.12.05
Interviu su pagrindiniu „Light Conversion“ akcininku: įmonė įkurta siekiant išlaikyti protus per pirmąją emigracijos bangą Premium 3

Lietuvišku Billu Gatesu kartais vadinamas dr. Romualdas Danielius – geidžiamiausio darbdavio Lietuvoje UAB...

Technologijos
2019.12.05
T. Karosas: versle kiekvieną dieną turi didesnę ar mažesnę krizę Premium 10

Versle praleistus 30 metų Tadas Karosas, holdingo „LTk Capital“ savininkas, vadina kosmosu, tebėra nusiteikęs...

Rinkos
2019.12.05
Vėl tęsiamas 2 mln. Eur vertės Reformatų sodo atkūrimo projektas Premium

Nuo gruodžio 4 d. bus tęsiami Vilniaus centre, Pylimo gatvėje, esančio Reformatų sodo atkūrimo ir sutvarkymo...

Laisvalaikis
2019.12.03
Kaip nugalėti baimę kalbėti viešai Premium

„Aš – ne aktorius“, – šis pasiteisinimas jus ramino ir saugojo nuo kalbėjimo viešai. Tačiau kartą atėjo...

Verslo klasė
2019.12.01
Iliustruotoji istorija: karalius, kuris mėgo aukštus vyrus Premium

Prūsijos karalius Frydrichas Vilhelmas I (1688–1740) buvo klasikinis prūsiškos tvarkos ir nuosaikumo...

Laisvalaikis
2019.12.01
„De Luxe“: kas yra madinga Premium

Praeitame amžiuje mados tendencijos buvo apibrėžiamos kas dešimtmetį ar bent penkmetį, o peržengusi šio...

Laisvalaikis
2019.12.01
Iliustruotoji istorija: pavojingiausias darbas Romoje – imperatoriaus

Įtakingiausiu Romos imperijos asmeniu svajojo tapti kiekvienas didikas. Tačiau tik kelioms dešimtims iš tų,...

Laisvalaikis
2019.11.30
J. Vilpišauskaitė: ilgas kelias, sustojęs laikas Tušetijoje Premium

„Nereikia laukti mirties, kad pamatytum rojų, tereikia nuvažiuoti į Tušetiją“, – sako kartvelai apie tolimą...

Verslo klasė
2019.11.29
Radvilos – arogantiški turtuoliai, dirbę Lietuvai Premium

„Radvilų giminės istorija yra tiesiog pavydėtina sėkmės istorija. Gudrūs politikai, protingi turto...

Laisvalaikis
2019.11.29
Lietuvos paviljono Venecijoje statistika: „Saulė ir jūra (Marina)“ skambėjo 398 valandas

Lietuvos paviljono 58-ojoje Venecijos meno bienalėje organizatoriai pasibaigus bienalei papasakojo apie...

Laisvalaikis
2019.11.28
Emociškai Lietuva patraukliausia – Lenkijai ir Vokietijai 4

Tik 28% užsieniečių žino apie Lietuvą daugiau nei jos pavadinimas ir geografinė vieta. Lietuva vertinama...

Rinkodara
2019.11.25
Iliustruotoji istorija: beviltiška Churchillio pajėgų misija 1

1940 m. balandžio 14 dieną 38.000 sąjungininkų kareivių atvyko į Norvegiją išvyti vokiečių. Didžiosios...

Laisvalaikis
2019.11.24

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau