Bėgius nutiesti paprasčiau, negu Baltijos sesėms susitarti
Kaip tik lankau akcininkus (angl. shareholders) bei kitas interesų grupes (angl. stakeholders). Kaip žinote, yra trys „RB Rail“ akcininkai – tai specialios paskirties bendrovės, įkurtos kiekvienoje iš Baltijos šalių, kad atstovautų nacionaliniams interesams bendroje įmonėje (Lietuvoje tai antrinė Lietuvos geležinkelių UAB „Rail Baltica statyba“ – VŽ). Pati „RB Rail“ bendru sutarimu registruota Latvijoje kaip komercinė bendrovė.
Taigi noriu atidžiai pasižiūrėti, kokia dabar yra padėtis Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje, iš arti susipažinti su projektu ir žmonėmis, kurie geležinkelių įmonėse yra už jį atsakingi. Bandau suprasti, kaip visos pusės šį projektą suvokia.
Paskui skrisiu į Briuselį – jis finansuoja 85% projekto išlaidų.
Gal galite patikslinti, kokia dabar šio projekto finansinė padėtis?Visas „Rail Baltica“ transporto koridoriaus projektas trijose Baltijos šalyse vertinamas maždaug 5 mlrd. Eur. Planuojama, kad apie 85% šios sumos bus gauta iš ES biudžeto. Šiuo metu pervestos lėšos už „Rail Baltica 2“ pirmąjį etapą – 442 mln. Eur.
Dabar ruošiamės rengti paraiškas dėl 2020–2024 m. etapo finansavimo, kai bus pradėtos statybos. Su partneriais Lietuvoje kaip tik aptarėme kai kurias paraiškų detales ir procesą – kaip atrodys mūsų bendras darbas. Susisiekimo ministerijos ir Lietuvos geležinkelių vadovai pasidalijo projekto vizija ir nurodė galimas rizikas.
Kas kelia daugiausia nerimo projekto dalininkėms?„Rail Baltica“ turi būti naujas europinis transporto koridorius, einantis nuo Helsinkio iki Berlyno, todėl labai svarbu, kad Lenkija įliptų į bendrą projekto valtį tiek juridine, tiek infrastruktūros prasme. Tai ypač svarbu, jeigu norime turėti stiprų krovinių transporto segmentą. Suomiai suinteresuoti diversifikuoti krovinių srautus perkeliant dalį krovinių iš jūros į geležinkelius, nes šiuo metu 82% jų eksporto eina per jūrą. Lenkija tarsi irgi yra suinteresuota, bet šiuo metu yra labiau stebėtoja. Didžiausias rūpestis – kad Lenkija iš stebėtojos taptų aktyvia projekto dalininke.
Dar ne. Manau, gerokai per trumpai čia dirbu, dar esu pasirengusi kalbėtis su trečiosiomis šalimis. Šiuo metu mano siekis yra pateikti naujas paraiškas ir prižiūrėti, kad jau suteiktos lėšos būtų paskirstytos ir panaudotos tinkamai.
Kaip jos bus paskirstytos?Kiekvienoje šalyje už projektą atsakingos bendrovės turi kreiptis į „RB Rail“ ir pateikti atitinkamus dokumentus, pagal kuriuos bus pervestos lėšos konkretiems darbams. O mes prižiūrėsime, kaip ir kam tos lėšos leidžiamos, darbų kokybę.
Taip pat reikėtų pridurti, kad iš tų 442 mln. Eur tik apie 30 mln. skirta Lietuvai. Likusią sumą dalijasi Latvija ir Estija.
Europinio finansavimo mechanizmas yra toks: projekto apraše numatytas, atrodo, 21 veiksmas, kurį būtina atlikti už tuos 442 mln. Eur dabartiniu laikotarpiu – iki 2020 m. Prie kiekvieno veiksmo numatyta šalis gavėja, t. y valstybė, kuri gaus pinigus ir bus atsakinga už konkrečios projekto dalies įgyvendinimą. Taigi iš esmės visi jau žino, kiek, kam ir už ką bus skirta lėšų. Tačiau „RB Rail“ ir valstybių ar institucijų susitarimų dar nėra. Prie to kaip tik dirbame.
Taip pat noriu pabrėžti, kad viešieji konkursai bus skelbiami absoliučiai viskam. Taip pat rinkodarai, reklamai, projektų ir kvietimų viešinimui. Raginu visų trijų šalių agentūras dalyvauti.
Suprantu, kad Lietuvos ir kitų dviejų šalių geležinkeliai turi didžiulę patirtį ne tik vežimo, bet ir geležinkelių konstravimo srityje, tačiau viešieji pirkimai turės būti skelbiami. Mes šiuo metu nustatome konkrečius reikalavimus, specifikacijas ir standartus, kurie bus taikomi šiems pirkimams.
Kita vertus, ES turi nuostatą, kad tie 30 mln. Eur, kurie bus skirti Lietuvai, turėtų likti šalies ekonomikoje. Tas pat ir dėl kitų šalių. Ypač kitame etape – 2020–2024 m. – tikriausiai bus tarptautinių konkursų, bet sieksime ieškoti geriausio kokybės ir kainos santykio su nuostata, kad pinigai liktų Baltijos šalyse.
Kada bus pradėti realūs darbai?Jie jau pradėti. Projektas „Rail Baltica 1“ jau yra. Kalbant apie „Rail Baltica 2“, pirmieji pabėgiai bus pakloti 2020 m. Intensyviausi darbai numatomi iki 2024 m. Aišku, jeigu spėsime atlikti visus dabartinio laikotarpio darbus. Jei viskas vyks, kaip planuojama, maždaug 2025 m. Lietuvos ir Lenkijos sienos link pajudės pirmasis traukinys iš Talino.
Išlieka klausimas, kas bus su vėžės dalimi, kuri turėtų eiti per Lenkiją iki Berlyno. Manau, šiems darbams prireiks dar 5 metų. Bet tam turime rengtis jau dabar, kad iš anksto būtų suderinti planai ir pasirašyti susitarimai.
Ką dar reikia nuveikti iki 2020-ųjų?Šiuo metu rengiame naują gerokai išsamesnį verslo planą ir ieškome tinkamiausių ekonominių modelių visos „Rail Balticos“ veikumui. Planai jau kurti 2008 m. ir 2011 m. Bet juos reikia atnaujinti, nes situacija regione pasikeitė. Taip pat turime baigti rengti bendras techninio dizaino gaires visam projektui. Jomis remiantis vėliau bus rengiami ir konkrečių darbų techniniai projektai.
Kurioje iš trijų Baltijos šalių iki šiol nuveikta daugiausia?Manau, projektas visose šalyse, žiūrint bendrai, įgyvendinamas gana tolygiai. Tiesa, gali atrodyti, kad Latvija ir Estija kiek atsilieka, nes ten dar tik baigiamos viešosios konsultacijos dėl trasos. Lietuvoje, kiek žinau, beveik visa „Rail Baltica“ eis ten, kur ir dabartinė vėžė arba kitose Lietuvos geležinkelių valdomose žemėse, tad šis klausimas kaip ir atkrinta. Visose šalyse iššūkiai yra skirtingi.
VERSLO TRIBŪNA
Nuo stambių energetikos įrenginių iki NATO sąjungininkų karinės technikos – LTG grupės krovinių gabenimo geležinkeliais bendrovė „LTG Cargo“ pasiūlė ir jau įgyvendino ne vieną tokį ypatingų krovinių vežimą. Tai – projektiniai pervežimai, kuriems priskiriamas ir karinės technikos gabenimas geležinkeliu.
Dėl augančių įrenginių kainų vis daugiau vartotojų renkasi taisyti, o ne keisti įrenginius naujais. Šią tendenciją anksti pastebėjo „Tele2“, dar 2015 m. įkūrusi telefonų serviso centrą „Smart Master“, kuris leido plėstis už tradicinės telekomunikacijų veiklos ribų.
Kasmet Vilnius tampa vieta, kur susitinka Europos ir pasaulio transporto ateitį formuojantys lyderiai. Spalio 15 - 16 dienomis LITEXPO rūmuose vyks 7-asis tarptautinis Transporto inovacijų forumas (TIF 2025) - renginys, į kurį suvažiuoja transporto, logistikos, mobilumo, energetikos ir technologijų ekspertai, politikai bei verslo novatoriai iš daugiau nei 15 šalių.
LTG grupės krovinių pervežimo geležinkeliais bendrovė „LTG Cargo“ efektyvumo link žengia pasitelkusi dirbtinį intelektą, skaitmenizavimą ir automatizavimą, mobilius robotus bei dronus. Naujovės keičia ne tik įmonės darbuotojų darbą, bet svarbiausia – svariai prisideda prie kokybiškesnių pervežimo paslaugų.
Pasiekti visų trijų akcininkų sutarimą kiekvieną kartą, kai kyla koks nors konkretus klausimas (atsidūsta). Ypač kai kalba pasisuka apie tai, kaip „Rail Balticos“ veikla turėtų būti organizuojama ateityje ir kas turėtų būti „RB Rail“ operatorius, valdytojas.
Kai buvo pasirašytas memorandumas – pirminis susitarimas imtis šio projekto, buvo planuojama, kad „RB Rail“ bus ir „Rail Balticos“ infrastruktūros operatorius. Bet šis sprendimas dar nėra galutinis, bent jau juridiškai. Tai susiję su ekonominiais dalykais, todėl manau, kad nemažai ginčų kyla būtent dėl to.
Antras iššūkis man yra spėti viską padaryti laiku, nes dabar „RB Rail“ uždaviniai šiek tiek vėluoja.
Žinote, daugelis žmonių įsivaizduoja šį projektą kaip bėgių tiesimą. Iš tikrųjų pakloti bėgius – lengviausias uždavinys. Sunkiausia – susitarti. Juoba kad ne visi mūsų kaimynai nori, kad projektas būtų įgyvendintas.
Turite galvoje Rusiją?Taip. Nuo pat „Rail Balticos“ užuomazgų Rusijos geležinkelių atstovai ir ekonominės politikos formuotojai ne kartą yra viešai sakę, kad šis projektas yra Europos pinigų išmetimas į balą – geležinkelių infrastruktūra regione jau išplėtota, tad „Rail Baltica“ yra brangi, neprotinga ir nelogiška investicija.
Be to, Briuselyje Rusijos atstovai labai domisi projekto eiga ir planais. Tad akivaizdu, kad jiems tai svarbu. Asmeniškai – ir sakau tai ne kaip „RB Rail“ vadovė – negaliu įsivaizduoti, kad Rusija linki Baltijos šalims glaudesnės integracijos su ES.
Nemanau, šis koridorius iš pietų į šiaurę nelabai susijęs su vakarų–rytų koridoriumi, vedančiu į Rusijos pusę. Kita vertus, paminklai irgi nesusiję su kroviniais, bet kai Estija nuėmė Bronzinį karį, rusiškų krovinių srautai ten išseko. Trečia vertus, ekonominę diplomatiją įgyvendina ne tik Rusija.
Straipsnis publikuotas VŽ rubrikoje „Premium“ gruodžio 22 d. DosjėBaiba Rubesa spalio pabaigoje pakeitė Edviną Berzinį ir pradėjo eiti bendros Baltijos šalių įmonės „RB Rail“ valdybos pirmininko ir vykdomojo direktoriaus pareigas. Prieš tai p. Rubesa buvo Latvijos „Citadele Banka“ stebėtojų tarybos narė (2012–2015 m.). Dar anksčiau ėjo „Statoil“ viceprezidento, atsakingo už korporacinę socialinę atsakomybę, pareigas Norvegijoje (2010–2013 m.). Prieš tai (2008-2010 m.) vadovavo „Statoil“ Azerbaidžane ir buvo atsakinga už bendrovės darbą su šalies viešojo sektoriaus užsakovais. 2002–2009 m. p. Rubesa dirbo „DnB NORD Banka“ stebėtojų taryboje Latvijoje.
