Jūsų pensijos orumu niekas nebepasirūpins, išskyrus jus pačius

ATIMAMOS lėšos iš II pakopos 😄 Nebejuokink, užingriduk :)) Tiesiog žmonėm leidžiama laisvai disponuoti SAVO asmeniniais pinigais, nieks nieko neatima. Kas norės,- galės pasilikti II pakopoje.

Jūs matyt neatidžiai perskaitėte - ne atimamos, bet atsiimamos lėšos. Atsiimant žmonėms savo pinigus iš pensijinės sąskaitos, piniginės lėšos pervestos iš sodros ir skatinamosios įmokos iš biudžeto, grįžta į sodrą ir trumpuoju laikotarpiu sudaro sąlygas politiniam populizmui. O tai bus apie trečdalis žmogaus sukauptų pinigų arba apie 2 mlrd. eu Ruginienės reitingo didinimo projektui.

Aš už laisvą rinką, nes esu liberalas, todėl tokį žingsnį palaikau. Jeigu masiškai žmonės atsiims lėšas, tai reikš ne kad jie kvaili, o kad fondai nepateisino lūkesčių. Tai vers juos pasitempti ir siūlyti geresnes sąlygas. kur čia blogumas?

Aš taip pat liberalas. Ir nors visada buvau papildomo kaupimo entuziastas ir turiu maksimalų kaupimą II pakopoje nuo pat pradžių 2004 m., pinigus atsiimsiu. Ne todėl kad fondai prastai dirba, mano galva jie dirba tarp normaliai ir puikiai, bet lūkesčių nepateisina valstybė, nesugebėdama išlaikyti sistemos stabilumo, reformuodama ją kas keli metai. Puikiai suvokiu, kad tokių gerų sąlygų atsiimti sukauptus pinigus niekada nebus. Investuoti galiu ir pats, mano asmeninis investicinis portfelis keliolika kartų didesnis, nei pensijinė sąskaita. Tik valstybės mąstu, mano galva, čia daromas nusikaltimas.

abejoju, ar tamsta liberalas, nes tikras liberalas (ne tas užingridinis-gentvilinis, jie jokie liberalai) niekada per prievartą žmogaus nieko neverčia daryti, ypač su savo pinigais.

Liberalas :D :D :D Tu toks pat liberalas, kaip aš balerina.

ožio b..ciulpy, tu... komentaras pašalintas

"Jeigu masiškai žmonės atsiims lėšas, tai reikš ne kad jie kvaili, o kad fondai nepateisino lūkesčių." - na ir kas iš to, kad parašote tokį sakinį? Ar nuo to tai tampa teisybe? Yra daugybė tyrimų įvairiausiais pjūviais padaryta - ir apie tai, kokie žmonės yra "racionalūs", ir statistika apie finansinį išprūsimą, ir apie investavimo kultūrą - kai dauguma pinigų indėliuose. Tokia logika vadovaujantis nereikia ne tik II pakopos, tai ir I pakopą - Sodra naikinkime, ir PSD - juk žmonės ne kvaili, pasitaupys ir turės iš ko susimokėti. Žmonės protingi, tai jie nei lovose rūko, ir kaminus profilaktiškai prasivalo, nei pavasarį žolę pievose degina - manau, kad ir priešgaisrinės tarnybos objektyviai mąstant tai nereikia. II pakopa - lygiai kaip ir I pakopa - ir skirta nepernelyg finansiškai raštingiems ir disciplinuotiems. Su supratimu, kad iš I pakopos su dabartinėmis demografinėmis tendencijomis neišeis mokėti pakankamų pensijų, su tikslu paraginti iš anksto kaupti, tik parenkant šiek tiek lankstesnį modelį nei I pakopa. O mažiau finansiškai raštingus ir disciplinuotus paskatinti taupyti suteikiant visišką laisvę to nedaryti, tai čia panašiai kaip alkoholiką gydyti alkoholiu. Manęs asmeniškai šis pokytis niekaip neįtakos, bet tai yra politikų nusikaltimas maždaug iki 50% LT žmonių atžvilgiu.

jei žmogus nėra racionalus, tai nereiškia, kad per prievartą galima iš jo atimt nuosavybę. Žmogus nėra robotas, todėl tokių nusavinimų su pretekstu aš galiu daug prigalvoti. Vat dabar už tą prievartą teks atsakyti. Juk demokratijoje veikia elementarūs dėsniai. Jei kažkas daroma prieš visuomenės lūksčius, visada atsiras politikas, kuris tuo pasinaudos pasikeliant reitingus ir tai atšaukiant, NES suverenas demokratijose priklauso TAUTAI, o ne pensijų fondams. Todėl nėr čia ko myžčiot. viskas dėsninga. ar aišku?

kvaila lygint visuomenę su alkoholiku. Tai tik parodo niekinantį požiūrį į suvereną, į pačią visuomenę kaip tokią.

tai pagal tamstos logiką reikėtų panaikinti visus mokesčius - juk "atimame" juos "per prievartą"? Nereikėtų lyginti demokratijos su visiška individo laisve arba kitaip libertarizmu. Demokratija jums užtikrina laisvus rinkimus, teisę į žodį, susirinkimus, teisės viršenybę ir panašiai, bet demokratijoje sprendimai yra priimami daugumos principu (Seimas) ir pagal atstovavimą (išrinkti pareigūnai - Prezidentas, seimūnai). Bet demokratijoje dauguma gali nuspręsti, kokios turi būti taisyklės (pvz mokesčiai) ir kaip/kam jos taikomos. Tame tarpe jūsų turtui ir pajamoms. Ir šita diskusija yra apie tai, kad turime demokratiškai išrinkta Seimą, kuris teisiškai pakeis taisykles. Viskas OK su tuo. O ne OK yra tai, kad jie tai daro populistiškai, dėl politinių dividendų. O ir tamsta pripažįstat, kad žmogus neracionalus - tai kodėl sudaromos didesnės galimybės neracionalumui, dėl kurio paskui daugiau gyvens prasčiau arba skurde?

"kvaila lygint visuomenę su alkoholiku. Tai tik parodo niekinantį požiūrį į suvereną, į pačią visuomenę kaip tokią." Tai niekas ir nelygina visuomenės su alkoholiku. Pasiskaitykit mano tekstą tiek kartų, kol tai pamatysit.

Kaip stabdys? Pasižiūrėkime į Estiją. Sukeli vartojimo ir infliacijos bangą, kuri baigiasi bangos lūžiu, korekcija, kritusiu konkurencingumu ir stagnacija. Daugmaž standartinis vadovėlinis atvejis. Kad anuitetų tvarka kreiva - pritariu. Bet tai čia tas pats, kas mesti laukan automobilį ir pirkti naują, nes sėdynė nebešildo.

Pasiskaityk, kas vyko ir vyksta su Estijos ekonomika po analogiškų sprendimų.

Čia Jūs rimtai ? visa tai įvyko dėl to, kad buvo leista atsiimti pensijų lėšas ? Tokiu atveju Estukai sukėlė infliaciją ne tik pas save bet ir visame pasaulyje. Palyginkite infliaciją Estijoje ir Lietuvoje nuo 2020 iki 2024.

Jūs čia darote esminę mąstymo klaidą. Yra skirtumas ar po analogiškų sprendimų ar dėl analogiškų sprendimų. Po to, kai estija priėmė panašius sprenimus pradėjo atsileidinėti per mandemiją pripumpuota pinigų spiralė. Rusija užuolė ukraina (energetikos kainų šuolis), Estijos fiskalinės politikos pokyčiai ir t.t. Nemanau kad estukus galima dėl viso šito kaltinti...

Prie ko čia 2020 metai? Dar vienas nesugeba izoliuoti veiksnių? Infliacijos banga, kuri ėjo pasaulyje jau nuėjo, estai pasikūrė dar vieną bangą, kuri lietė jau tik juos. Primeni man tuos, kurie aiškina, kad euro įvedimas sukėlė kainų augimą, kai MMA per mažiau nei du metus pakėlė 70%.

Dėl jūsų klausimo apie ekonomikos stabdymą - pensijų fondai su apie 10 mlrd. eurų turtu jau buvo tapę reikšminga finansine jėga, investuojančia į Lietuvos ekonomiką. Ir dabar juokingai graudu stebėti, kai taisomas Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymas, kad būtų leista fondams daugiau investuoti į Lietuvos ekonomiką, nebiržines įmones ir pan. Ačiū, to jau nebeprireiks. Artimiausiu metu pensijų fondams rūpės tik likvidžios investicijos, kurių galima rasti tik į Vakarus nuo mūsų. O atgal mano klausimas jums - kodėl manote, kad anuitetai skaičiuojami kreivai? Gal jums trūksta informacijos? Nes anuitetai yra skaičiuojami tikrai profesionaliai, taip, kaip ir visame pasaulyje aktuarai daro.

Ne patys anuitetai skaičiuojami kreivai, bet įspraudžiami rinktis tik anuitetą. Tas ir man nepatinka.

Anuitetai skaičiuojami kreivai, nes "negalima diskriminuoti pagal lyti". T.y. aktuarijai negali atsižvelgti į faktą, kad vyrai, išėję į pensiją gyvena trumpiau. Statistika tokia. Dėl to išlošia statistinė moteris ir pralošia statistinis vyras. Aišku galima kalbėti apie solidarumą, sveiką gyvenimo būda ir t.t. Bet grynai matematiškai man apsimoka kaupti labiau savarankiškai nei per II pakopą.

2020 dėl to kad pasižiūrėti trendus. Infliacijoje ženkliai nesijaučia estijos pensijų fondų pinigų. Tik tiek. Euro įvedimas sukėlė ir kainų ir MMA augimą. Jų vieno nuo kito atsieti negalima. Nelabai suprantu ką norėjot pasakyt.

O mokėti mokesčius patinka? Juk šis kaupimas yra pensijų kaupimas, tai kokio kito rezultato galima būtų tikėtis nei papildomos pensijos, ypač kai reguliuoja valstybė? Taupymui yra kiti produktai.

Tai sakai, kad visi žmonės pasaulyje yra su tokiomis pačiomis vertybėmis, patirtimis, įpročiais, kultūra ir elgesiu? 100% tikrai niekas neveiks, jei paimsi copy-paste, neįsigilinęs, ar tokie patys pagrindiniai veiksniai yra. Tik nieko nedaręs ta kryptimi, arba tiesiog labai jaunas asmuo, gali būti toks naivus.

Patikėk tik todėl kad nejaunas, manau kad mums labiau praverstu būtent kitų šalių patikrinti receptai, o ne mūsų iš ten gabaliuką, iš ten kampiuką. Ai Ai kokie mes unikalūs

Tai dabar įvardinkite, kurioje šalyje žmonės elgiasi taip pat, kaip Lietuvoje? Kiek bandėte įstatymų/praktikų tiesiogiai 1:1 nukopijuoti neatsižvelgiant į šalių/tautų skirtumus? Sakote kitur visada galima atsiimti? Aš sakau, kad mes panašesni į estus, nei į amerikiečius, kurie pensijų fonduose pensiją kaupė jau seniausias gyvenantis žmogus. Ir kad būtent elgsis kaip estas, ne kaip amerikietis. Čia jau nekalbant apie tai, kad pragyvenimo lygis, išlaidų santykiai kardinaliai skiriasi, darbo kultūra, mokestinė aplinka ir t.t.

Tai Estijoje dangus dėl to, kad buvo leista pasitraukti iš pensijų kaupimo nesugriuvo, ekonomikos ir pensijų augimui per ilgesnį laikotarpį šis sprendimas įtakos neturėjo (nors mūsų demagogai, atstovaujantys fondus, vis bando mus gąsdinti Estijos pvz.).

Estija jau du metai recesijoje, gudruti....

Ai, tai jei nesugriuvo, tai viskas ok. Na Š.Korėjos ekonomika irgi nesugriuvo. Turbūt tau nebūtų skirtumo gyventi Š. ar P. Korėjoje - visiškai tas pats. Pensijų augimui įtakos neturėjo? :D Atsiėmė kiek ten, berods ketvirtadalį, ir ne, įtakos neturėjo. Priminei memą, apie kornerį teisme atsakinėjantį į klausimus, ir klausia, ar prieš pradedant skrodimą patikrino, ar tikrai nėra pulso. Atsakė, kad ne. Sekė klausimas, tai gal jis buvo gyvas? Tęsėsi klausinėjimas, kol korneris atsakė, ne, negalėjo būti gyvas, nes jo galva buvo atskirai maiše, bet gal ir suklydo, nes advokatams akivaizdžiai nereikalinga galva, kad stovėtų ir kalbėtų nesąmones.

Tu Kada paskutinį kartą Šiaurės Korėjoje buvai? :)))

turi būti de.bilu paskutiniu, kad teig, jog Estija recesijoje todėl, kad žmonės atsiėmė iš fondų savo lėšas :))) Estija recesijoje, nes jie tampriai dirbo su skandinavais, kurie buvo pagrindiniai tiekejai auto pramonei vokiečiuose. Kadangi auto pramonei ne geriausi laikai, jie atsisako brangių skandinavų, todėl kenčia ir estai.

Kad Estijoje atlyginimai didesni, bankai naujus projektus is triju Baltijos šalių renkasi Estijoje. Tai kas ten Estijoje sugriuvo?

Kuo grindžiate, kad recesija buvo būtent dėl to?

Estijos centrinio banko vadovas pripažino, kad tai pagrindinė recesijos priežastis. Tikrai reikia būti totaliu debilu ir idijotu, kad teigti, jog Estija yra Europos autopramonės centras :D

sakai Estijoje atlyginimai didesni?.. Vidutinis darbo užmokestis pernai augo 10,2%, MMA – didžiausia Baltijos šalyse Plačiau: https://www.vz.lt/vadyba/2025/01/30/vidutinis-darbo-uzmokestis-pernai-augo-102-mma-didziausia-baltijos-salyse-563017

Mūsų CB veilokas irgi daug ką sako. Neprikalausomi ekonomistai apie Estiją sako kai ką kitą.

Taip, Estijoje atlyginimai didesni: 2025 m. I ketv. MMA i rankas - 824, Lietuvoj - 777. Vidutinis atlygInimas į rankas Estijoje 1589, Lietuvoje - 1424. Beje, paskutiniu metu atotrūkis didėja mūsų nenaudai.

Tai sakai, Š. Korėjoje geriau, nei Pietų?

Pamirsote sakinį: jeigu tikėti statistika 😀

Tu Bent I Pietų nuvažiuok :)))))

EUROSTAT pateikiamais vartojimo kainų lygių vertinimais (price level indices) Estijos kainų indeksas yra 96.5% ES kainų vidurkio, o Lietuvos - 78.2%. Pritaikius šiuos indeksus jūsų pateikiamoms vidutinėms algoms po mokesčių ("į rankas"), gaunamas tų algų palyginimas pagal perkamąją galią: EE - 1647 €, LT - 1821 € (suapvalinus iki vieneto). Tad tie didesni estiški atlyginimai jiems leidžia kuklesnį vartojimą nei lietuviams.

Jūsų prielaida neteisinga, nes 100% pajamų gyventojai neišleidžia, dalį pajamų (o kuo pajamos didesnės, tai ir ta dalis didesnė) atsideda taupymui, perka NT, akcijas ir pan. Is didesnių pajamų atmetus islaidas būtiniausiems poreikiams, Estijoje lieka ne mažiau nei Lietuvoje.

Ar galite pagrįsti teiginį "kuo pajamos didesnės, tuo ta [atidedama] DALIS didesnė"? Nematau pagrindo taip teigti. Be to, vartojimas aprėpia ne tik būtiniausius poreikius - tai gerokai platesnė sąvoka. Pagaliau, vartojimas neapsiriboja tuo, ką perki už pajamas.- į jį įeina ir tos paslaugos, kurias suteikia valstybė iš jai sumokamų mokesčių. Vartojimo palyginimams naudojamas AIC (faktinio individualaus vartojimo) rodiklis - pagal jį Lietuva lenkia Estiją jau bent dešimtmetį. Kai dėl taupymui atidedamų pajamų, tai to atidėjimo realioji perkamoji galia irgi palygintina tuo PPP (kainų indeksu). Tad kaip bežiūrėsi, bet estų algos perkamoji galia Estijoje mažesnė, nei lietuvių Lietuvoje.

Kad nėra ką čia grįsti, Lietuvoje gyventojai savo būtiniausiems poreikiams, įskaitant maistą, kuris per keletą paskutinių metų pabrango berods apie 50%, išleidžia vieną didžiausių pajamų dalį visoje ES. Gaunant nedidelį atlyginimą sutaupyti praktiškai nėra galimybių. Kitos išlaidos, kurios taip pat patenka į Jūsų minėtą statistiką, nėra būtinos, beveik visuomet yra pasirinkimas pinigus leisti nebūtinai šalyje, kur yra brangiau. Taip pat šiais laikais daug ką galima įsigyti internetu, kur kainos ES viduje praktiškai nesiskiria. Taigi statistika popieriuje nebūtinai sutampa su faktiškomis išlaidomis. Bet jei pajamos yra mažos, praktiškai viską ir suryja išlaidos būtiniausiems poreikiams, ir tuomet išvis nėra prasmės kalbėti apie tai, kur tos kitos išlaidos didesnės ar mažesnės.

Jūs čia "džiazuojate" :) Žinoma, "nėra čia ką grįsti" yra "karališkas" argumentas, kuriuo galima bet kada atmesti bet kokius kitus :-):). Bet rimčiau būtų pateikti lyginamąją statistiką, kiek vid.pajamas gaunantys vidutiniškai išleidžia maistui LT ir EE, kokia jų vidutinė taupymo norma ir pan. Gaunant "nedidelį atlyginimą", matyt, sutaupyti praktiškai nėra galimybių ir LT, ir EE. Bet juk gal čia nešnekame apie MMA ar pašalpų gavėjus? O šiaip nuolat yra pažymima, kad indėlių apimtis Lietuvoje auga..

Taip, ne kartą pažymėta, kad bendra indėlių apimtis auga, bet taip pat ne kartą pažymėta, kad tuos didesnius indėlius turi tik ribotas asmenų skaičius, didesnė dalis gyventojų neturi sukaupusi finansinės pagalvės, kuri leistų jiems išgyventi ilgesnį laiką atėjus ekonominiam nestabilumui ar krizei.

Tur būt. Bet taip yra visur (ar bemaž visur: prieš dešimtmetį esu skaitęs straipsnį, teigusį, kad apie 50% švedų namų ūkių turi aktyvus, neviršijančius vos 1 mėn pajamas.) Vėlgi, ar turite duomenų, liudijančių, kad LT šiuo požiūriu yra blogiau, nei EE? Ar bent kad tenai vidutines neto pajamas gaunančio asmens (ar - gaunančios šeimos) vidutinė taupymo norma yra didesnė, nei LT?

O kur čia įžvelgiate nusikaltimą prieš valstybę? Nereiktų fondų - privačių įmonių, siekiančių savo naudos, tapatinti su valstybe.

Čia nėra korupcijos. Tiesioginės naudos ji negaus, bet Blinkės efektas suveiks. Bus žinoma kai motina Teresė, kuri padalino jų pačių pinigus vargšams ir sugriaus neblogą sistemą, kurią reikėjo tik "apkirpti ir padažyti", toks veiksmas dar pavojingesnis nei korupcija. Nes pakertamas pasitikėjimas visa 2 pakopos pensijų sistema ir visa investicinė aplinka Lietuvoje. Potencialių investuotojų analitikai mato, kad mokesčių, pensijų sistemos pas mus išsilaiko tik 5 metus ilgiausiai,

Čia tu tapatini privačių fondų naudos siekimą, ir ignoruoji ne tik logiką, bet ir ilgametę šalių, kurių sistemos rezultatų visi pavydi, praktiką, t.y. nori daryti kaip maskoliai daro, bet turėti kaip vokietis ar amerikonas.

Kol kas reali nauda kaupusiems apie 20 metų - vidutiniškai 65 eur priedas prie Sodros pensijos, kai tuo tarpu vidutinė Sodros pensija vien per vienus metus padidėjp žymiau daugiau nei 65 EUR.

IR ? tai geriau negauti vidutiniškai tų 65 EUR ?

sakai naudos Ruginienė negaus? Vilijos kelias jau paminėtas, bet prieš tai atgal į profsąjungą kur ropšis ant bačkos ir vaidins vargstančiųjų gynėją - tai pensijos per mažos, tai atlyginimai per maži, skurdas tik auga, perskirstymas per mažas, o galintys daugiau prisideda per mažai ir nedemonstruoja jokio solidarumo.

Geriau žmogui turėti galimybę pačiam rinktis, ką jis nori daryti su savo pinigais, kur juos investuoti ar ką už juos nusipirkti, o ne tik būti stebėtoju, kaip tie 65 EUR nuvertėja per 5 ar 10 metų.

is dalies. II pakopos esme skatinti kaupti savo pensijai, tai kaip ir naturalu kad jos naudojamos pensijos ismokoms :) Jei nori tureti galimybe rinktis, laikyk pinigus saskaitoj ar dek indeli.

Kai kaupi po "2€/mėn." ir stebiesi, kad sutaupei tik 65€ priedą. Kai SoDrai mokėdamas po "150€/mėn" gausi 75€€/mėn. Jei tiek kiek SoDrai atiduodi pensijoms, būtų viskas į fondus, tai į pensiją išėjus turėsi keletą kartų didesnę pensiją. Ir kuo didesnės pajamos, tuo daugiau kartų skirtumas, nes pensijos SoDroje yra regresinės, nors įmokos progresinės.

Skaičiuojate nesamones, taip pat neįvertinate, kad Sodros pensijos kyla viršijant infliacijos dydį, o fondų grąža ir iki kol sukaupti pinigai bus pilnai išmokėti sulaukus pensijos, toli gražu nepaveja infliacijos. Pats kaupimo modelis yra nuostolingas, o jei dar pensinis amžius sukaks ekonominės krizes metu, kai sukaupta suma bus stipriai nuvertėjusi, nuostolis bus dar didesnis. Vieninteliai, kas iš tokio modelio garantuotai uždirba nepriklausomai nuo ekonominės situacijos, veiklos rezultatų, generuojamos gražos, yra fondai.

Sodros pensijos pokytis visu prima ne su infliacija susietas. O fondu graza priklauso nuo konkretaus GCF fondo. Tarkime rizikingiausiu vidutine metine graza virsija 10proc., kai infliacija nesiekia 4%

jei asmuo norėjo papildomos pensijos su paveldėjimu, patikslinkime. Jei nori tokios pat nepaveldimos kaip Sodros pensijos, ji bus didesnė. Ir dar padauginkite bent iš 4, kad įvertintume laikotarpį, kuris dvigubai trumpesnis nei pensijos stažas, ir įmokos procentas į pensijų fondą, kuris taip pat beveik dvigubai mažesnis nei VSD įmoka pensijai :) Tokiu atveju anuitetas 260 Eurų būtų per mažas? Lyginkime su individualiąja pensijos dalimi, o ne ta, kuri mokama iš biudžeto visų mokesčių mokėtojų pinigais, kaip mėgsta sakyti socdemai ir jų ekspertai

Visų mokesčių mokėtojų pinigais mokama skatinamoji įmoka kaupiantiems. Na, aš tai suprantu kaip tam tikrą kompensaciją už sukauptos sumos, kurią perims administruoti Sodra, nuvertėjimą dėl būsimos infliacijos, kol ji bus pilnai išmokėta. Tik tuomet kodėl ši skatinamoji įmoka nemokama sustadžiusiems tolimesnes įmokas į fondus? Dėl privačios pensijos dalies bendroje pensijos dalyje - pvz. JAV tokią pensiją žmogui sukaupia darbdavys, kaip bonusą prie atlyginimo, ir išėjus į pensija privačios darbdavio sukauptos pensijos dalis siekia panašiai kiek valstybinė pensija.

Niekas ir nesako, kad Sodros pensija yra tiesiogjai susieta su infliacija. Tik faktai rodo, kad ji didėja sparčiau už infliaciją, o taip yra dėl to, kad ir mūsų atlyginimai ilguojuju laikotarpiu didėja sparčiau už infliaciją, nes nori ar ne, būdami bendroje ES darbo rinkoje atlyginimais vejamės vakarų šalis - jei anksčiau atlyginimai buvo 5 kartus mažesni nei vakariečių, dabar jau mažesni tik maždaug kokius 2 kartus. Iš čia ir atsakymas, kad kol atlyginimai bus nedideli, kol vysimės atlyginimais vakarų šalis, nesukaupsime didelės pensijos.

Ar fondas rizikingas, ar ne, bendru atveju priklauso nuo kaupiančio amžiaus grupės - kol esi jaunesnis tavo fondas yra rizikingesnis, vėliau fondas mažiau rizikingas. Neteisinga būtų skaičiuoti vien rizikingiausių metų gražą, nes kaupimas pensijai yra ilgalaikis produktas. Pvz., mano atveju vidutinė fondo grąža per dvidešimt metų sudaro apie 5% per metus. Būtų kaip ir neblogai, beveik padengia šių 20 metų infliaciją, su sąlyga, jei išėjęs į pensiją iškart gaučiau šias lėšas. Bet kadangi iškart sukauptų lėšų neatiduoda, kol jas pilnai atgausiu, jos nuvertės dar antra tiek, o tai jau nuostolinga.

skatinamoji įmoka todėl ir yra skatinamoji, kad ji skatina mokėti įmokas. Ką skatintų sustabdžiusio atveju? O visų mokesčių mokėtojų pinigais pensijos bazinė dalis kas mėnesį yra keleriopai didesnė nei skatinamoji įmoka (šiemet 298,45 Eur versus 30,33 Eur) Ir nepainiokite skirtingų šalių pensijų sistemų struktūrų. Gaila, kad čia negalima įkelti paveikslėlių, įkelčiau neseniai matytą apibendrintą Europos pensijų sistemų palyginimą. Tai, ką mes vadiname II pakopa, Vakaruose dažniausiai vadinama I pakopa bis, t. y. ta I pakopos dalis, kurios išmokos priklausys nuo įmokų (kita, mums įprasta I pakopos dalis yra apibrėžtų išmokų, finansuojama "pay as you go" principu). O II pakopa ten vadinami profesiniai fondai, kuriuos reguliuoja nebe nacionaliniai, o (ES atveju) europiniai reguliavimai. Jei suvienodintume pavadinimus, gal lengviau susikalbėtume.

Tai kas svarbiau - ar tik mokėti įmokas, visai neatsižvelgiant į fondo grąžą, į pensijai sukauptą sumą fonde, ar orientuotis į tai, kad bendra būsimai pensijai sukaupta fonde suma būtų didesnė, kad kuo daugiau žmonių būtų suinteresuoti likti fonduose ir ten sukauptų daugiau? Dabar dažnai pasiklausius pensijų fondų atstovų susidaro įspūdis, kad dažniausiai akcentuojama tik tai, kad reikia kaupti, mokėti įmokas, kad valstybė turi prisidėti iš visų mokesčių mokėtojų kišenės, tačiau kaip efektyviai įdarbinamos tos kaupiamos lėšos, kokia yra fondų grąža, ar ji suspėja su infliacija - tai dažniausiai nueina į antrą planą.

8% metinių :D Fondų rezultatas daug geresnis, praktiškai bet kokio akcijų fondo rezultatas. Be atsakomybės? Atsakomybė yra. Racionalūs žmonės renkasi pelningiausius fondus, prastai dirbi, neturi klientų. Na lieka tik tokie kaip tu.

ne nuo valstybės, bet nuo politikų. Tapsite jų įkaitu, jei nepasirūpinsite savimi pats

Kiekvienoje valstybėje galioja teisės aktai, priimti tą valstybę valdančių politikų. Bet jei tamsta gyvenate valstybėje, kuri veikia kažkaip atskirai nuo ją valdančių politikų, tai ok, tik tamstai tai ir galioja. Net jei pasirūpinsite savim pati, tai vistiek, gyvendama valstybėje, priklausysite nuo ją valdančių politikų (būsite jų įkaite). Deja, bet niekur nuo to nepabėgsite.

po žodžiu "valstybė" lengva pasislėpti, o politikai turi vardus ir pavardes. Pažinkime savo herojus :)

Aš nieko prieš, jei skirsite savo laiką ir išvardinsite herojus po kiekvieno jų sprendimo:)

Tai kad yra tokių, indeksinių fondų. Pvz. Goindex pensijų fondai visi vien tik indeksiniai ir seka indeksus puikiai. Daugumašių fondų (skirtų jauno ir vidutinio amžiaus kaupiantiesiems) seka MSCI All-countries World IMI indeksą. Čia didžiausias II pakopos Goindex fondo grafikas, iš kurio matosi indekso sekimas: https://www.goindex.lt/en/2-pakopa/fondu-rezultatai-ir-dokumentai/goindex-1982-1988/

Žinau, kad yra. Pasilygink valdymo ir pirkimo mokesčius pensijų fondų ir etf. Kažkodėl ETF žymiai pigiau ir long time tai daro didžiulę įtaką galutiniam rezultatui. Visas blogumas, kad pensijų fondų mokesčiai yra per dideli

Išsisaugok ir savo algalapį, kai dirbai fonde ir nieko neveikdamas gavai solidų atlyginimą ir kai išmes iš darbo kai susitrauks fondo pinigai kadangi nieko daugiau nesugebi

Tam ta sistema ir buvo sukurta...kitaip visi sedėtų biržuose ir treidintų. Bet dauguma geriau atidirba maxej pasiima buteliuką į namus ir kaltina valdžia dėl savo gyvenimo. Pažįstama?

taip, vmtaip. visi durniai, tik tu protingiausias :D

nepamirškim to, kad jei numiršti tik išėjęs į pensiją visa suma sudega ir lieka valstybei :)

O SoDros pensija jei numiršti dar neišėjęs į pensiją, ar tik išėjęs į pensiją tai lieka paveldėtojams?

anuitetas yra ne tavo by default, o jau valstybės. Iki pensijos nesudega, jei miršti. Pensijoj - sudega.

galima rinktis su paveldėjimu

Labai taiklus komentaras. Privalomas neindeksuojamas anuitetas yra vinis į II pakopos karstą, kas supranta.

Anuitetas neindeksuojamas, bet "papildoma grąža" padalinama visiems gaunantiems anuitetą. Su tuo daugiau/mažiau viskas Ok. Man nepriimtina, kad nustatant anuitetą neatsižvelgiama į tavo konkrečia situaciją (tikėtiną gyvenimo trukmę).

Neįmanoma nustatyti konkretaus žmogaus tikėtinos gyvenimo trukmės, nebent žinomas faktas, kad jis serga konkrečia onkologine liga ir tai labai neaišku. Bet jūsų mintis apie dalinimą papildomos grąžos man įdomi. Juk apskaičiavus išmoką nuperkant anuitetą ji nebekinta ?

Tikėtina konkretaus žmogaus gyvenimo trukmė yra skaičiuotinas dydis. Tai nereiškia kad jis mists nurodyta diena, bet daromas skirstinys su tikimybėmis. Naudojama visa krūva kintamųjų: lytis (vyrai išėję į pensiją gyvena trumpiau), žalingi įpročiai (geri/rūkai vėlgi mažina ilgo gyvenimo tikimybę), ligos, genai, šeimyninė padėtis ir t.t. Į modelį galima labai doug ko sudėti. I gausis kad konkrečiam 65'mečiui sulaukti 66 metų yra 98% o sulaukti 106 metų - 2%. Kitam gali būti 99,5% ir 10%. ir t.t. Pagal tai galima suskaičiuoti anuitetą. Jų būna taip pat įvairų. Tiek nekintamų, tiek priklausomų nuo infliacijos, tiek (kaip pas sodrą) fiksuotas+ kažkoks "pelnas" jei buvo geras periodas. Su Sodros anuitetu man labiausiai kliūna tai, kad jei sulaukęs pensijos aš būsiu sukapęs 100k ir mano kaimynė bus sukaupus 100k mūsų anuitetai bus vienodi, nors jos tikėtino gyvenimo trukmė yra gerokai ilgesnė. Aš sutinku, kad socialinės ligybės dedamoji I pakopoi būtina, bet II pakopoj ji man nėra priimtina.

Iš Sodros puslapio apie anuitetus (apie mitus): 3 IŠ DALIES MITAS: „Sodros“ mokamas pensijų anuitetas visą gyvenimą bus tokio pat dydžio Pensijų kaupimo įstatyme nustatyta, kad „Sodros“ mokamas pensijų anuitetas negali mažėti. Pensijų anuitetų fondas gaunamas lėšas investuoja ir, priklausomai nuo investavimo rezultatų, pensijų anuitetai ateityje gali būti didinami iš paskirstyto pelno. Daugiau sužinoti apie tai, kaip investuojamos Pensijų anuitetų fondo lėšos ir kokie investavimo rezultatai, galima čia. Pelno paskirstymo pensijų anuitetų gavėjams tvarkos aprašą rasite čia.

Ačiū. Tik kiek girdėjau, apskaičiuotas anuitetas realybėje nekinta, o įsipareigojimo indeksuoti nėra, skirtingai nuo I pakopos pensijų esant ekonomikos augimui. Matyt iš sodros investuotojas panašus kaip iš manęs balerina.

bet juk fonde yra jūsų pinigai, ne pensijų fondų valdytojų. Jie gauna atlygį už savo darbą. Ar, jūsų nuomone, turėtų dirbti nemokamai? Ar jūsų darbe, kai įmonė nepasiekia siekiamų metinių rezultatų arba jų pasiekimui reikia daugiau nei metų, jums atlyginimas sumažinamas? Nebemokamas?

Zmones dazniausiai gauna fiksuota atlygi, o ne puse procento nuo milijardo.. ka cia lygini?

Didesnėje įmonėje dirba daugiau žmonių, didesnius fondus valdant yra didesni kaštai dėl įvairių priežasčių, ne vien tik darbuotojų - turto saugojimo mokesčiai, sandorių sudarymo mokesčiai priklauso nuo dydžio, paminėkim tik kelis.

Komunistai taip kalbėjo prieš 50 metų

Būtent, ir tą patvirtina būsto draudimas. Sugriuvo dalis daugiabučio, kiek gyventojų apdraudę savo būstą? Gal 1-2 ir buvo, gal ir tų nebuvo. Bet kažkodėl valstybė ir savivaldybė ieško dabar pinigų jiems. O kodėl kitas moka už draudimą, ir tada dar sugalvoja padidinti draudimo kainą apmokestindami? Ai, nes Lietuvoje savimi nesirūpinti yra garbė.

Aš noriu nutraukti "civilinę sutartį" su valstybe, nemokėti SoDrai ir VMI. Nereikia man susijusių paslaugų, nes privačiai gausiu geresnes ir pigiau. Tik va tokie kaip tu verksit kubu, nes teks patiems save išlaikyti.

su sodra ir VMI yra administraciniai teisiniai santykiai, ne civiliniai :) O tarp fondo ir asmens - civiliniai, googlini profesoriau.

yra Konstitucinio teismo išaiškinimas šiuo klausimu. Galima nutraukti tik tam tikrais atvejais, kai kaupimas tampa betikslis ir pan.

O Jūs ar žinote kokio turinio paklausimas buvo Konstituciniam teismui, o buvo labai siauro turinio. Būtų paklausę plačiau, būtų ir išaiškinimai kitokie. Dabar paklausimas (savo turiniu) buvo susietas iš esmės su tais, kurie yra automatiškai įtraukiami.