Žaidimai su sąžine

Lukas Savickas, ekonomikos ir inovacijų ministras. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Ekonomikos ir inovacijų ministras Lukas Savickas imasi koreguoti buvusios Vyriausybės nutarimą dėl dvejopos paskirties prekių eksporto į trečiąsias šalis draudimo, kuris esą sukuria papildomų suvaržymų ir nuostolių šalies verslui. Dar neatšalo naujos Vyriausybės pėdos,in corpore ministrams žingsniuojant Kyjive ir deklaruojant paramą Ukrainai, štai jau einama keliu, kuris nesąžiningam verslui padės toliau varyti kruviną biznį su agresore Rusija, o šiai atvers daugiau galimybių gauti sankcionuotų prekių ir naudoti jas kare.

2024 m. gruodžio pradžioje buvusios premjerės Ingridos Šimonytės vadovaujama Vyriausybė papildė nacionalinį dvejopos paskirties prekių, kurios gali būti panaudotos kare prieš Ukrainą ir kurių gabenimas į trečiąsias šalis yra draudžiamas, sąrašą.

Į jį įtrauktos skysčių arba dujų filtravimo bei valymo mašinos ir aparatai bei jų dalys, centrifūgos, įvairūs transporto priemonių komponentai, transmisiniai velenai, guoliai, sankabos ir jų dalys, pavarų dėžės ir kt., taip pat kelių vilkikai bei jų dalys.

Naujoji Ekonomikos ir inovacijų ministerijos vadovybė paskutinę praėjusių metų dieną pranešė apie siekį stabdyti nuo sausio įsigaliojantį kelių tūkstančių dvejopos paskirties prekių eksporto į trečiąsias šalis draudimą.

„Suprantamas ir visiems svarbus tikslas – pagalba Ukrainai. Tačiau nesitardami, neieškodami racionalių ir tikslių sprendimų, o užmesdami plačius apribojimus verslui pergalės nepasieksime. Jau girdime, kad verslas krauna prekes į sunkvežimius ir veža į kaimynines šalis tolesniam eksportui“, – pranešime teigė L. Savickas.

Anot jo, uždraudus kai kurių dvejopos paskirties prekių eksportą į trečiąsias šalis, nebuvo atliktas poveikio ekonomikai ir verslui vertinimas, nebuvo informacijos, kiek tokių prekių ir į kokias šalis keliauja, eksporto valstybių sąrašas sumažintas vos iki dešimties, taip pat neatsižvelgta į kaimynių šalių tvarką.

Ministras, it fokusininkas, traukiantis triušį iš cilindro, nežinia iš kur ištraukė ir skaičius, kurie, anot jo, „esmingai paveiktų Lietuvos aukštos pridėtinės vertės pramonės gyvybingumą: jo skaičiavimu, nuostoliai siektų 200–250 mln. Eur.

Kodėl tokie skaičiai? Ogi skamba įspūdingai – net ketvirtis milijardo.

Čia pat suskubo virkauti ir dalis verslo atstovų, kai kurių asociacijų vadovai – kad jų „neinformavo, nesitarė“.

Atrodo, kad tik svarus užsienio reikalų ministro Kęstučio Budrio žodis lėmė, kad draudimas nebūtų atšauktas, galėtų būti tikslinama nutarimo dalis dėl oro transportu gabenamų prekių, griežtinant nacionalinės kontrolės priemones. Nes aukštos pridėtinės vertės produktus gaminančių ir eksportuojančių Lietuvos pramonės įmonių produkcija oro keliu gali būti neteisėtai nukreipta ir išgabenta į Rusiją. Vyriausybės nutarimo dalies dėl prekių eksporto antžeminiu transportu pakeitimai neturėtų būti svarstomi.

Ar pats L. Savickas to nesupranta? O jei supranta, bet toliau manipuliuoja skaičiais ir sąvokomis, ką tai reikštų?

Gal, kaip sako analitikas Marius Laurinavičius, šis „kremliaus dvoko koalicijos ministras buvo sumanęs tiesiog kvailinti visuomenę, siekdamas tik jam vienam žinomų tikslų“.

Galbūt padėti apeinantiems sankcijas?

„Nepamirškim, kad, pavyzdžiui, net karą Ukrainoje tiesiogiai savo pinigais rėmusio matijošaičio verslas, apeidamas sankcijas, tiesiogiai į Rusiją eksportavo guolius, naudojamus tankuose, šviesai jautrius puslaidininkius įtaisus, elektrinius komponentus ir kitas į sankcijas įtrauktas prekes. Todėl suinteresuotųjų dvejopos paskirties prekių eksportu tam, kad sankcijos būtų apeinamos, gali būti tikrai galingų“, – „Facebook“ paskyroje rašo M. Laurinavičius.

Ministro ir jo žygį remiančių verslininkų pasižadėjimai, kad eksportuotojai turėtų rūpintis, jog prekės nepatektų į Rusiją, stebėti pirkėjus, jų kontaktus ir pan., išvis yra niekiniai. Tuščiažodžiavimas ir akių muilinimas. Išties naivu tikėtis, kad vienos ar kitos įmonės pasižadėjimas neplatinti prekių rusams apsaugos nesąžiningus verslininkus nuo milijoninių pagundų.

„Dokumentalus patvirtinimas, kad tokios prekės nepatenka į Rusiją. Kas tokį patvirtinimą išduotų? Nigerija, Brazilija, o gal Putinas? Čia būtų panašu į tai, ką kažkada siūlė energetikos ministras Ž. Vaičiūnas, – pasitikėti Rusijos pažymomis, kad Astravo elektra yra ne Astravo, o Rusijos“, – savo „Facebook“ paskyroje klausia Kovo 11-osios signataras, ilgametis diplomatas Albinas Januška.

Pasak jo, gal bent kokia išeitis būtų dvigubos paskirties prekes eksportuojančių įmonių viešumas ir informacijos skaidrumas – juk jeigu nieko neslepi, nėra problemos ir dėl viešumo?

„Ministras viešai galėtų paskelbti įmones, kurios deklaruoja turinčios problemų dėl Vyriausybės nutarimo (be jau pasiskelbusių „Teltonikos“, „Hostinger“), ir leisti joms pagrįsti garantijas, kad jų prekės nepatenka į Rusiją (...) O jų veiklą galėtų patikrinti VSD (beje, VSD neprieštaravo Vyriausybės nutarimui) ir žiniasklaida“, – siūlo signataras.

Ministro argumentas „kitos šalys leidžia (eksportą)“ nėra nei argumentas, nei indulgencija. Rodyti pavyzdį gali tik stiprios ir didelę istorinę patirtį turinčios šalys. Prieštaravome Angelos Merkel realpolitik, kritikavome prancūzų, kitų Vakarų šalių komformistinę politiką, rodydami pavyzdį ir palaipsniui keisdami jų poziciją. Pelnėme pagarbą ir autoritetą, kurį dabar norime naujos koalicinės valdžios rankomis laidoti.

Karo be nuostolių nebūna. Dar vienas L. Savicko argumentas, kad keli verslininkai netenka 250 mln. Eur, – taip pat niekinis, nes paskui visi mokesčių mokėtojai paramai Ukrainai turės skirti dar daugiau. Tai gal elkimės kaip Viktoras Orbanas ir Robertas Fico – naudos bus dar daugiau. Kokio galo Gintautas Paluckas tempė visą Vyriausybę į Kyjivą – negi tai tebuvo socialdemokratinio rinkimų melo tąsa?

Važiuokime tiesiai į Maskvą ir Kremliuje prašykime pigių dujų ir elektros – tikrai gausime. Su jų pagalba susikursime dar daugiau naudos, su kuria gal net galėsime greičiau įgyvendinti rinkimų pažadus didinti pensijas, atlyginimus, mažinti atskirtį.

Tokie „nekalti“ kompromisai tikrai atves ką nors prie minties apie lietuvišką ant rusiškos naudos užaugintą oligarchą-mesiją, kokį turi Sakartvelas. Kam nors iš to tikrai bus daug, labai daug naudos, o kaip Lietuvai?

Užuot ieškoję sprendimų, kaip sąžiningai išvengti tokio prekių eksporto problemų, nusprendėme „trupučiuką“ pažaisti su savo sąžine. Kas nutiko, juk visada garbingi Lietuvos verslininkai garsėjo savo išradingumu, sprendžiant kylančius iššūkius?

Kas nutiko jauniesiems verslininkams? Tarp pataisų prašytojų atsidūrė ir Lietuvos startuolių asociacija „Unicorns Lithuania“. Dauguma jų – jauni žmonės, kurie iki šiol gal nesupranta, kokia kaina mokama kare, kuris mus liečia tiesiogiai. O ta kaina baisi ir jokiais pinigais neišmatuojama – žmonių gyvybės kaina.

Akimirkai įsivaizduokime save (neduok Dieve) Ukrainos vietoje ir susimąstykime, kokia menka yra ta 250 mln. Eur netektis už galimybę gyventi laisvai ir taikoje.

Labai norėtųsi, kad ministras L. Savickas prie teikiamos Vyriausybei nutarimo pataisos pridėtų ir įmonių sąrašą, kurios dėl šių Judo sidabrinių pasiruošusios išduoti Lietuvos žmones, aukojančius savo santaupas Ukrainos pergalei. Skirtingai nei tokie verslininkai ir politikai, jie brutalaus karo akivaizdoje negalvoja, kad ko nors netenka, nes pagal savo sąžinę ir tikėjimą padeda kenčiančiai ir metodiškai naikinamai ukrainiečių tautai. Kartu gina savo ir savo vaikų teisę gyventi saugioje ir nepriklausomoje Lietuvoje.

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) – redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys. Dažniausiai atsiliepia į kokius nors įvykius, visuomenės politinio gyvenimo problemas, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. (Žurnalistikos enciklopedija)