Dėlionė: kokių detalių daugiau?

Įvykių šiemet būta visokių – ir teikiančių vilties, ir skaudesnių, ir sužibusių reikšmingomis datomis.

Jau pirmąją nueinančių metų dieną pradėjo veikti naujovė verslo pasaulyje: įsigaliojo pasaulinis minimalus 15% pelno mokestis, kuriuo siekiama, kad pelnas nebūtų išslapstomas po įvairias šalis.

Vasarą JAV automobilių gamintojos „Tesla“ Europoje valdoma įmonė įsteigė bendrovę Lietuvoje „Tesla Lithuania“.

Gruodį oficialia ceremonija paminėtas suskystintųjų dujų laivo-saugyklos „Independence“ perdavimas Lietuvos nuosavybėn. 2014 m., kai  laivas atplaukė į Klaipėdą, prezidente buvusi Dalia Grybauskaitė šį Lietuvos žingsnį pavadino „absoliučiai geriausiu strateginiu žingsniu“. Žingsniu, užtikrinančiu mums nepriklausomybę nuo rusiškų dujų. Nuo rusiško diktato ir šantažo.

Metams baigiantis mūsų šalies Vyriausybė suderino paskutinę sutartį dėl valstybės valdomų įmonių dalyvavimo preliminarios 260–300 mln. Eur vertės Vokietijos koncerno „Rheinmetall“ artilerijos amunicijos gamyklos statybos projekte. Lietuvai bendroje įmonėje priklausys 49% akcijų, likusi dalis – „Rheinmetall“.

Vokietijos koncernas skelbė, jog gamykla netoli Baisogalos, sukursianti bent 150 naujų darbo vietų, turėtų pradėti veikti 2026-ųjų viduryje, tačiau, tikėtina, jos statybos užtruks ilgiau – apie dvejus metus.  

 Šiemet toliau vyko pasiruošimo darbai Vokietijos brigadai priimti. Pagal Lietuvos ir Vokietijos gynybos ministrų pasirašytą susitarimą, brigada Lietuvoje bus dislokuota iki 2027 m. pabaigos, o iki to laiko Vilnius įsipareigoja įrengti visą jiems būtiną infrastruktūrą.

Vokietijos brigadą sudarys apie 5.000 karių. Kol kas Lietuva skaičiuoja, kad trečdalis jų atvyks su šeimomis.

Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad Lietuva deda visas pastangas, kad ši brigada mūsų šalyje būtų dislokuota kaip sutarta, 2027 m. Ir kad jokio plano B nebūtų.

Tikimasi, kad pasikeitimai Vokietijos valdžioje – kitąmet bus renkamas naujas šalies parlamentas, o taip pat ir kancleris – nesujudins dvišalio susitarimo pamatų.

Vasario mėnesį įkurtuves atšventė ir Lietuvos kariuomenės atstovai: buvo atidarytas karinis miestelis Rokantiškėse, skirtas Kunigaikščio Vaidoto pėstininkų bataliono kariams.

Tarp džiugių žinių – padidėjusi NATO šeima: pagaliau  prie Aljanso galėjo prisijungti Švedija ir tapo 32-ąja jo nare. Šalis atsisakė net 200 metų trukusio neutralumo.

Beje, NATO šiemet atšventė 75-ąsias metines. Jos liepos mėnesį buvo paminėtos Vašingtone, kuomet NATO šalių vadovai susirinko į kasmetinį aukščiausio lygio susitikimą.

Dar ne taip seniai atrodė, kad svarbiausia – įveikti COVID-19 pandemiją, po kurios pagaliau galėsime atsikvėpti ir ramiai gyventi. Deja, 2022-aisiais prasidėjusi rusų karinė agresija Ukrainoje pasiuntė žinią demokratiniam pasauliui, kad kol egzistuoja diktatoriai su jų imperinėmis ambicijomis, ramybės, saugumo ir taikos neturėsime – visa tai reikia ginti.

Todėl šiemet toliau rūpinomės šalies gynybos stiprinimu. Metų pabaigoje priimtame 2025 m. biudžete numatyta papildoma galimybė skolintis iki 800 mln. Eur (1% BVP) karinei įrangai įsigyti ir su tuo susijusiems avansams mokėti. Išnaudojus šią galimybę gynybai, būtų skirta apie 4% šalies BVP.  

Šis siekis ir įspūdingas, ir rekordinis, tačiau net ir jo gali nepakakti: mat išrinktasis JAV prezidentas Donaldas Trumpas nori, kad NATO šalys gynybos reikmėms skirtų ne mažiau 5% savo BVP. Pasak jo, tokiu būdu bus galima apginkluoti Ukrainą ir spausti Rusiją užbaigti karą.

Net ir dabartinį tikslą – 2% šalies BVP – pasiekia vos 23 iš 32 Aljanso narių.

Tiesa, užsimenama, kad galbūt D. Trumpas pasitenkins 3,5% gynybai skiriamų išlaidų, bet šalių pastangas šioje srityje susies su palankesnėmis (arba nepalankesnėmis) sąlygomis prekybai su JAV. 

Viena vertus, Amerikos vadovo reikalavimas suprantamas – šalis liūto dalį įneša į NATO. Kita vertus, išties stebina kai kurių europietiškų Aljanso šalių „taupymas“: karas vyksta Senojo žemyno centre, čia pat – ginklais žvanginantis ir grasinimais į įvairias puses besisvaidantis rusiškasis diktatorius. 

Tvyrant galimos naujos agresijos Europoje nuojautai, išeitis viena – ginkluotis, kad atgrasytume Kremliaus šeimininką nuo bet kokios galimybės kėsintis į svetimas žemes. Ir, kas ne mažiau svarbu, nepasiduoti jo pamėgtai bauginimo ir šantažo politikai.

Karas Ukrainoje, deja, peržengs 2025-ųjų slenkstį, tolesnis scenarijus nemaža dalimi priklausys ir nuo naujojo Baltųjų rūmų šeimininko politikos, ir nuo Vakarų ryžto remti Ukrainą.   

Ukrainiečiai šiemet toliau demonstravo ne tik stipriausią valią ginti savo nepriklausomybę ir laisvę, bet ir įžengė į agresoriaus žemes – rugpjūčio 7 d. Ukrainos kariuomenė įsiveržė į Rusijos teritoriją. Kursko sritį ukrainiečiai kontroliuoja iki šiol.

Gruodį krito dešimtmečius viešpatavusi diktatūra Sirijoje: jos prezidentas Bašaras al Asadas po 50 metų autoritarinio valdymo metų pabėgo iš šalies ir prisiglaudė pas „kolegą“ Putiną.

Grįžtant prie įvykių Lietuvoje, galima prisiminti, kad šiemet turėjome net trejus rinkimus. G. Nausėda buvo perrinktas šalies prezidentu, įvyko Europos Parlamento rinkimai, spalį buvo išrinktas naujas Seimas.

Šie metai geromis naujienomis buvo dosnūs Lietuvos mokslo pasauliui. Spalį sostinėje, Santaros slėnyje,  atidarytas Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Medicinos mokslo centras. Tai – didžiausia investicija į medicinos mokslo infrastruktūrą Nepriklausomoje Lietuvoje. Gruodžio viduryje Kaune, Nemuno saloje, buvo atidarytas išskirtinis objektas – mokslo ir inovacijų sklaidos centras „Mokslo sala“. Jame – beveik 150 interaktyvių eksponatų ir moderniausias planetariumas Baltijos šalyse.

Žiupsnelis optimizmo metų pabaigai: tikrai turime kuo pasidžiaugti – Lietuva gali prisisegti dar vieną medalį. Naujausiame „The Economist“ reitinge, vertinančiame, kaip 2024-aisiais sekėsi pasaulio turtingiausioms – priklausančioms Europos ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijai – valstybėms, Lietuva, aplenkusi beveik 30 šalių, užėmė 8-ą vietą. Estijai reitinge teko pati žemiausia vieta, o Latvijai – priešpaskutinė.

Pasak Joono Widgreno, „OP Financial Group“ vyresniojo ekonomisto, istoriškai ekonominė raida visose Baltijos šalyse būdavo ganėtinai panaši. Tačiau per pastaruosius kelerius metus išryškėjo Lietuvos pranašumai.

„Lietuvos pramonė per pandemiją pademonstravo augimo šuolį dėl savo lankstumo ir mažesnės priklausomybės nuo sutrikusių pasaulinių tiekimo grandinių“, – aiškina ekonomistas.

Sklaidosi mitas, neva Lietuvos žmonės gyvena neturtingai. VŽ jau rašė – Eurostato duomenys rodo, kad lietuviai gyvena beveik taip pat gerai kaip airiai, ir daug geriau nei graikai, estai, latviai ar vengrai. Lietuvos gyventojo faktinės individualaus vartojimo išlaidos 2023 m. sudarė 92% ES vidurkio.

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) – redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys. Dažniausiai atsiliepia į kokius nors įvykius, visuomenės politinio gyvenimo problemas, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. (Žurnalistikos enciklopedija)