2024-11-08 16:51

Atėjo eilė nusilenkti Žemaitaičiui

Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Socialdemokratai, kelią į valdžią grindę manipuliacijomis ir netiesos sakymu, šias savo „vertybes“ išlaikė ir lipdydami koaliciją – ilgokai mulkindami rinkėjus atsižegnojimu nuo žemaitaitiškos aušros, penktadienį smagiai sukirto su šia partija rankomis ir pabarstė jai postų.

Socialdemokratų kandidatas į premjerus Gintautas Paluckas penktadienį pareiškė, kad pasiekė principinį susitarimą su Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ ir „Nemuno aušra“ (NA) dėl valdančiosios koalicijos formavimo.

Iš šios trijulės sudaryta koalicija turėtų 86 mandatus Seime: 52 – socialdemokratai, 20 mandatų – „Nemuno aušra“ ir 14 – demokratai.

Priminsime, kad prieš spalį vykusius rinkimus socdemų vadovė Vilija Blinkevičiūtė dievagojosi, kad socialdemokratai nesiruošia koalicijoje dirbti su „Nemuno aušra“ dėl antisemitinių šios partijos lyderio Remigijaus Žemaitaičio pasisakymų.

Šios ponios pomėgis žadėti tuo nesibaigė:  ji taip pat žadėjo stoti prie ministrų kabineto vairo. Žadėjo ir tempė laiką iki partijos pergalės rinkimuose, o tada – šast ir išmovė atgal į Briuselį smagiai ir ramiai ten leisti gerai mokamo laiko.

Tiesa, po to išlindo dar vienas socdemų melas: neatsargiai prasitarus vienam iš partijos senbuvių, paaiškėjo, kad visas tas farsas – ne spontaniškas V. Blinkevičiūtės apsisprendimas: tai seniai socdemų sudėliota strategija, tiesiog reikėjo laikytis „tylos įžadų“.

Tikrasis rinkėjų mulkinimo tikslas buvo ne tik prisirankioti kuo daugiau balsų, bet ir atverti G. Paluckui kelią į premjerus. Kaip rašė VŽ, vadovauti Vyriausybei pirmą kartą siūlomas teistas asmuo, be kita ko, dar ir pagarsėjęs abejotinos vertės pareiškimais, prasilenkiančiais su valstybės interesais.

Pajutęs artėjančio posto dvelksmą, šis V. Blinkevičiūtės įpėdinis suskubo atsiriboti nuo jos apgaulingų „pažadų“ dėl Žemaitaičio – esą tokio teiginio dėl „aušriečių“ darbo koalicijoje jis niekada neišsakęs, o kvietimą į koaliciją suderinęs su partijos pirmininke.

Tai pirmininkė vėl išsižada savo žodžių. Jau kelintą kartą?

Atrodo, kad socdeminis „bebrynas“ yra labai giliai įleidęs šaknis į šią partiją, apie tai ir byloja jų tradicijas perėmę įpėdiniai.

Šio panoptikumo manipuliacijas ėmėsi demaskuoti buvęs Socialdemokratų partijos pirmininkas, europarlamentaras Vytenis Povilas Andriukaitis.  

„Mes buvome pažadėję, kad neisime (į koaliciją – ELTA)“, – pabrėžė jis, stebėdamas naująsias jungtuves.

„Aš nesidžiaugiu šiuo susitarimu todėl, kad rinkimų kampanijoje mes labai aiškiai teigėme, kad nematome koalicijos su „Nemuno aušra“. Tas buvo aiškiai sakoma“, – primena jis.

V. P. Andriukaitis sako suprantantis, kad NA yra žmonių, kurie neturi nieko bendro su Žemaitaičio priesaikos sulaužymu. Tačiau Konstitucinio Teismo nutarimas galioja ir tas nutarimas labai aiškiai įvardijęs, ką Žemaitaitis yra savo veiksmais padaręs. Jo byla jau yra teisme.

„Aš matau, kad šios dienos susitarimas sukels nemažai komplikacijų“, – apgailestavo europarlamentaras.

VŽ primena: antisemitiniais pareiškimais R. Žemaitaitis pažeidė Konstituciją ir sulaužė Seimo nario priesaiką. Siekdamas išvengti apkaltos, kuri užkirstų jam kelią grįžti į parlamentą bent dešimtmečiui, skubiai padėjo mandatą ir išmovė lauk.

Dabar tas priesaikos pažeidėjas dar kartą prisieks Seime. Paradoksas? Tiksliau – absurdas.

BNS kalbinti ekspertai pabrėžia, kad antisemitinius pasisakymus skleidusio „aušriečių“ lyderio R. Žemaitaičio dalyvavimas valdančiojoje daugumoje siunčia prastą signalą tarptautinėje geopolitinėje erdvėje.

„Greta visų problemų, kurias būtume turėję jau vien dėl to, kad mūsų numanomas ministras pirmininkas yra teistas už piktnaudžiavimą tarnyba, dabar turėsime dar ir priesaiką sulaužiusį, antisemitiniais pareiškimais pagarsėjusį antros pagal dydį politinės jėgos koalicijoje vadovą“, – kalbėjo Ignas Kalpokas, Vytauto Didžiojo universiteto Viešosios komunikacijos katedros docentas.

„Ir tas signalas yra labai prastas geopolitiniame kontekste, turint omenyje, kad bent jau per pirmąją kadenciją Donaldas Trumpas pasižymėjo kaip didelis Izraelio draugas. Šioje vietoje antisemitizmas nebūtinai yra tai, kas labai gerai suveiks“, – pridūrė jis.

Jis pažymėjo, kad europiniu lygmeniu antisemitizmas taip pat yra „absoliutus tabu ir užribis“, bet socdemai „tai yra nusiteikę legalizuoti“.

Pasak politologės Rimos Urbonaitės, NA lyderio dalyvavimas Vyriausybėje gali silpninti Lietuvos derybines pozicijas su užsienio partneriais. Pasak jos, negali apsimesti ir mūsų užsienio partneriams sakyti, kad R. Žemaitaitis svarbių tam tikrose srityse postų negavo, dėl to jis nėra problema. Ne, jis bus bendrame Vyriausybės kabinete, bendroje vykdomojoje valdžioje, kuri solidariai atsako visam Seimui.

Jo partija gauna tris ministrų portfelius – pačiam Žemaitaičiui kelią į bet kokį ministro postą užkerta prezidentas G. Nausėda, dar ir penktadienį pakartojęs, kad NA lyderis negali dirbti ministru.

Tik vargu ar pačiam Žemaitaičiui tai ką nors keičia – važnyčioti galima ir sėdint ant tolesnės vežimo sėdynės. Juolab kad tokių atvejų būta, kai „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis formaliai neturėjo posto valdžios struktūrose, tačiau jo ranka buvo jaučiama.

G. Nausėda svarstė, kad šis socdemų pasirinkimas tikriausiai nulemtas to, kad siekiama užsitikrinti stiprią daugumą Seime, kad nekiltų abejonių ir G. Paluckas būtų patvirtintas premjeru.

Kaip pirštu į akį: trijulė užsitikrino absoliučią daugumą. Ir argi neteisus buvo „aušriečių“ vedlys: neilgai partneriai raukė nosis – atėjo eilė nusilenkti Žemaitaičiui.

Ir vieningai prastumti į premjerus Palucką.

Štai tokia finalinė koalicijos dėlionė išryškėjo penktadienio priešpietę. Kiek ji bus tvirta, turint abejonių dėl idėjinio partnerių suderinamumo, parodys laikas. Kol kas, regis, šias tris jėgas vienija tik postai ir kas žino, koks išskaičiavimas.

 

 

 

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) – redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys. Dažniausiai atsiliepia į kokius nors įvykius, visuomenės politinio gyvenimo problemas, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. (Žurnalistikos enciklopedija)

52795
130817
52791