Vagoje su prezidentu

Šis pasirinkimas turėtų signalizuoti, kad minėtas politikas – verčiausias socialdemokratas. Jis vertingas G. Nausėdai, V. Blinkevičiūtei, partijos prezidiumui, gal socdemams (vargu ar visiems), gal dar R. Budbergytei.
O rinkėjams? Čia yra apie ką pagalvoti: G. Paluckas per visą savo polinę karjerą nė karto nelaimėjo vienmandatėje apygardoje. To nėra buvę nė vienam šalies premjerui.
Negana to, per šiuos rinkimus į ministro pirmininko kėdę nusitaikęs politikas net neišėjo į antrą rinkimų turą. Nepanoro rinkėjai jo matyti Seime. Išgelbėjo tik partinis sąrašas.
Tačiau čia dar tik besiskleidžiančių žiedelių pumpurai. Pakalbėkime apie kompetenciją. Juolab kad, anot V. Blinkevičiūtės, dubleris G. Paluckas buvo pasirinktas „dėl ilgametės darbo patirties savivaldos ir nacionalinėje politikoje“.
Dėl darbo patirties galima padiskutuoti: ar G. Paluckas turi pakankamai darbo patirties vykdomojoje valdžioje? Žiūrim: 2 metai „Sodros“ vyr. specialistas, 2007–2009 m. ėjo Vilniaus m. savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas.
Čia jis ir pasižymėjo. Žiurknuodžių byloje: 2010 m. gruodžio 7 d. Vilniaus miesto Pirmasis apylinkės teismas G. Palucką pripažino kaltu dėl piktnaudžiavimo. Jam buvo skirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant metams, įpareigojant jį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms.
G. Paluckas taip pat turėjo atlyginti per 57.000 litų (beveik 17.000 Eur) žalą Vilniaus miesto savivaldybei. Teismas konstatavo, kad G. Paluckas piktnaudžiavo tarnyba graužikų naikinimo paslaugų Vilniaus mieste viešojo pirkimo konkurso metu. Konkursas buvo pripažintas neskaidriu.
Kur dar, be šio korupcinio skandalo, pasižymėjo socialdemokratų taip vertinamas kandidatas į premjerus? Sąrašas nemenkas ir gana spalvingas. Pavyzdžiui, 2017 m. G. Paluckas prieštaravo siūlymui krašto gynybai skirti daugiau nei 2% BVP. Kiek vėliau tapo Astravo AE „lobistu“ – šį politiką, tuomet buvusį Socialdemokratų partijos pirmininku, piktino, kad politikai organizuoja piketus ir ragina nepirkti lukašenkinės elektros – esą tai skaldo visuomenę ir t. t.
Prieš pat Rusijai užpuolant Ukrainą 2022 m. „įžvalgusis“ G. Paluckas ragino netiekti Ukrainai ginklų. „Jei mes visi mėginsime apginkluoti Ukrainą, karas tęsis“, – tikino dabar Vyriausybei vadovauti besiveržiantis politikas.
Pažįstama retorika? Ta, kuri jau ne pirmus metus sklinda iš orbanistinių sluoksnių. Ir iš ten, kur taip svajota, kad Ukraina bus palikta viena ir praryta per kelias dienas.
Atrodo, kad nė savo vieno „nuopelno“ pretendentas į premjerus nėra paneigęs. Nes faktai – nesukalbamas reikalas. Neištrinsi.
Kompetencija kandidatas pasigirti negali. Gal bent autoritetu ar charizma? Regis, kad ir čia pro šalį: matyt, ne veltui kurį laiką G. Paluckas (bent taip atrodė iš šalies) buvo labiau laikomas už partijos bičiulių artimojo rato ribos – kitaip nebūtų reikėję iš Briuselio importuoti dabar jau didžiai apsijuokusios pseudopremjerės Vilijos.
Ar yra bent kokių priežasčių, dėl ko Lietuva turėtų vertinti socdemų siūlomą kandidatą į premjerus? Galbūt jo amžius, „nugalėjęs“ pensininkę Viliją? G. Paluckui – 45-eri. Ingrida Šimonytė ministre pirmininke tapo būdama 46-erių. Tad jokios naujovės ar išskirtinumo čia nėra.
Premjeras, jei viskas sklandžiai vystosi, pareigas eina ketverius metus, nuo jo veiklos nemaža dalimi priklauso šalies ekonominis ir politinis gyvenimas. Kažin kaip G. Paluckas, prisimenant jo nuomonę dėl šalies saugumo, elgtųsi, kai gynybai tektų skirti vis daugiau lėšų?
Ir ką toks premjeras pasakytų Ukrainos klausimu – ar telktų jis sąjungininkus, kad padėtų šaliai, ginančiai ir mus nuo agresorės Rusijos? Ar ir toliau dėstytų neapginklavimo teorijas?
Tad kol kas paveikslo dėlionėje yra daugiau klaustukų ir abejonių keliančių detalių. Ar tikrai socialdemokratai neturi vertingesnio kandidato į premjerus?
Jei taip, tai prezidentui, per pirmąją savo kadenciją neblogai įvaldžiusiam kritiko vaidmenį, jau dabar vertėtų mokytis artojo amato. Nes po tokios viešai demonstruotos nedviprasmiškos paramos socialdemokratams ir išgelbėti Lietuvą karštai žadėjusiai Vilijai, neišvengiamai gali tekti raitotis rankoves ir kartu su G. Palucku arti klampius politinius dirvonus.