Ši bendrovė būtų puiki kandidatė į biržą, bet...
Kaip neseniai girdėjote, Finansų ministerija didina krašto apsaugai reikalingų priemonių gamybos potencialą, dar šiemet ketindama investuoti į AB Giraitės ginkluotės gamyklą 11,2 mln. Eur. Tai leis anksčiau pradėti naujos gamybos linijos įrengimo darbus, padvigubinsiančius esamus bendrovės gamybos pajėgumus.
Planuojama, kad nauja šovinių gamybos linija pradės veikti 2027 m. Tam iš viso reikės 36 mln. Eur, kuriuos Finansų ministerija skirs iš savo asignavimų, didindama bendrovės įstatinį kapitalą.
Pastaruosius kone 3 metus šios Finansų ministerijos kontroliuojamos įmonės pajamos augo maždaug 50% tempu, pelnas – dar sparčiau, o grynasis pelningumas siekia apie 15%. Bendrovė dirba viename karščiausių ir opiausių sektorių. Šio sektoriaus įmonių akcijų kainos biržose – vis dar netoli visų laikų aukštumų, tai iliustruoja ir biržinės vokiečių gynybos pramonės gigantės „Rheinmetall“ akcijų grafikas. Ir jis, regis, galbūt jau nupaišė piką, o tai signalizuoja, kad geriausias metas išleisti akcijas galbūt jau eina į pabaigą.
Giraitės bendrovė jau turi akcinės bendrovės (AB) statusą. Šiai įmonei artimiausius kelerius metus prireiks atlikti investicijų, siekiančių 36 mln. Eur. Šias bandoma padaryti iš biudžeto, kuris ir taip braška per siūles dėl išlaidų gynybai, dėl kurių tenka apmokestinti bankus, draudimo sektorių.
Su aukščiau išvardintomis susidariusiomis sąlygomis ir veiklos rodikliais tokios bendrovės akcijos, „Verslo žinių“ nuomone, sulauktų pasisekimo tarp investuotojų, ypač vietinių. Rinkose dėl šio sektoriaus kompanijų įverčių mūsų minimos bendrovės akcijas, manome, pavyktų išleisti patraukliomis sąlygomis, t. y. brangiai. Ir tokiu būdu pritraukti taip reikalingų investicijų. Be to, yra ir dar vienas stiprus tokių akcijų patrauklumą biržoje didinantis argumentas – Kauno gamykloje nori investuoti JAV gynybos pramonės gigantė „Northrop Grumman“. Kuo prasti partneriai?
Besibaidantieji privačių investuotojų atėjimo į tokią strateginę, nacionaliniam saugumui svarbią įmonę neturi pagrindo žegnotis. Lietuvos Vyriausybė gali išlaikyti kontrolę ir neturėdama 100% akcijų.
Gynybos obligacijos buvo gera pradžia. Kodėl nepabandžius ir su Giraitės ginkluotės gamyklos IPO. Galbūt tai net būtų proga plačiau pasvarstyti apie daugiau valstybinių įmonių atvedimą į biržą. Bet veikiausiai toks galimybių langas užsidaro, atsižvelgiant į besikeičiančią politinę konjunktūrą.
„Verslo žinios“ pripažįsta, kad tai skamba kaip rožinės svajos prieš metų pabaigoje atslenkančius niūrius debesis. Šiuose debesyse dar rinkimų kampanijos metu buvo girdėti erezijų apie „Ignitis grupės“ nacionalizavimą, nė nesuvokiant, kad tai kainuotų kelis šimtus milijonų eurų.
„Kalbant apie valstybės valdomų įmonių listingavimą, tikėtina, kad naujoji valdžia to nesiims“, – prieš pusantros savaitės komentuodamas Seimo rinkimų pirmojo turto rezultatus konstatavo Vytautas Plunksnis, Investuotojų asociacijos valdybos pirmininkas.
O galėtų, nes pastarųjų metų pavyzdžiai rodo, kad vietiniai verslai vis dažniau sugeba pasinaudoti kapitalo rinka ir pritraukti lėšų plėtrai, kartu suteikdami progą investuotojams nukreipti lėšas link didesnės grąžos, nei laikant indėliuose.
