Tvarus ūkininkavimas miškuose – ateities kartoms

Publikuota: 2021-01-13
VMU gamtotvarkos specialisto M. Ilčiuko nuotr.  
svg svg
VMU gamtotvarkos specialisto M. Ilčiuko nuotr.  

Visuomenė tampa vis reiklesnė, kalbant apie pačias įvairiausias sritis, ne išimtis – miškų tvarkymas. Socialiniuose tinkluose kartais pasidalijama liudijimais, esą šiuo metu be saiko kertami miškai, nuogąstaujama, kad šis Lietuvos turtas – niokojamas. Valdas Kaubrė, Valstybinių miškų urėdijos (VMU) vadovas, miškų hektarų ir sunaudojamos medienos skaičiais įrodo, kad tokie nuogąstavimai nėra pagrįsti. Jam pritaria miškininkystės mokslo atstovai.

Tai, kaip dabar ūkininkaujama miškuose, turi užtikrinti vertingą mišką ateities kartoms, sako V. Kaubrė, o tai, ką matome dabar – nuolat augantį šalies miškingumą – ir yra tvaraus ūkininkavimo pasekmė.

„Džiaugiamės, kad visuomenė įsitraukia į šį procesą. Daugiau nei 1 mln. hektarų valstybinių miškų, kuriuos VMU valdo patikėjimo teise, iš tiesų yra kiekvieno mūsų, kaip Lietuvos piliečio, miškas, ir visi galime turėti savo nuomonę. Žmonės aktyvūs socialiniuose tinkluose, tapo judresni – natūralu, kad, atvykę pagrybauti ir pamatę sukrautas rąstų rietuves, sunerimsta. Galime užtikrinti – miškai nenyksta, miškingumas Lietuvoje nuolat auga ir dabar siekia 33,7%. Tai – miškininkų darbo nuopelnas“, – pažymi V. Kaubrė.

Gražus miškas – kompromiso rezultatas

Kraštovaizdis Lietuvoje – vertingas, puošiamas didelių miškų plotų. Tokius juos norisi palikti ir ateities kartoms, o tai įmanoma tik tvariai ūkininkaujant, sako VMU vadovas. Tačiau šalyje girdimi raginimai tam tikrų miškų plotų apskritai neliesti, argumentuojama, kad tik taip gali išgyventi retos augalų ar vabzdžių rūšys.

„Turbūt esmė – rasti balansą, kaip dirbti, kad miškai liktų ateičiai, kad būtų išsaugota bioįvairovė. Nevykdant veiklos miške, jis toks pat neliks. Jei medžių kenkėjai naikina medynus, užpultus medžius reikia nukirsti, o užkrato židinį – naikinti. Tik tuomet miškas liks sveikas“, – sako pašnekovas.

Jis atkreipia dėmesį, kad ir daugelis žmonių labiau linkę vaikščioti sutvarkytų miškų takeliais, ten, kur šilai, samanos, pušynai, nėra privirtusių medžių.

„Ir kerpės, ir vabalai turi turėti savo vietą miške, tai – neginčijama. Visi šie dalykai apibrėžti ir mūsų įmonės tiksluose, siekiame subalansuoti ekonominę, ekologinę ir socialinę naudas. Svarbu patikėti, kad miškininkai nėra miškų priešai, jų siekis – kad miškai būtų vertingi ir tvarkingi“, – pasakoja VMU vadovas.

Jo teigimu, skaičiai nepatvirtina prielaidos, kad miškai Lietuvoje nyksta. Visos Lietuvos miškuose, įskaitant valstybinius ir privačius, yra apie 550 mln. kub. metrų medienos, kasmet priauga apie 14 mln. kub. metrų, o nukertama tik 8 mln. kubinių metrų. Tai reiškia, kad 40 proc. kasmetinio prieaugio lieka ateities kartoms.

Dar vienas rodiklis – kasmet pasodinama apie 40 mln. medelių, o nukertama 7 mln. Siekiant, kad miškų būtų daugiau, jais apsodinami žemės ūkiui netinkami žemės plotai.

Miškininkai tampa ir atviresne bendruomene – daugiau pasakojama apie miškuose vykstančius darbus, apie juos informuojama specialiais stendais, kuriuose paaiškinama, kokie ir kodėl darbai atliekami.

Senovė, XX a. ir dabar – miškai smarkiai keitėsi

Albinas Tebėra, Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos Miškininkystės katedros docentas, siūlo pažvelgti į istorinę Lietuvos miškų raidą. Senovėje Lietuva beveik visa buvo apaugusi miškais, bet žmonės, plėsdami savo gyvenamąją teritoriją, juos po truputį naikino.

„Per 2000 metų gyventojai sunaikino apie pusę Lietuvos miškų. XIX a. pradžioje Lietuvos miškingumas siekė apie 40%. O pakliuvus į Rusijos imperijos įtaką,  miškų naikinimas vyko dar sparčiau. Miško ištekliai buvo gana smarkiai nualinti, ir Lietuva 1918 m. paveldėjo labai prastą miškų būklę“, – pasakoja dr. A. Tebėra.

Nuo 1918 m. Lietuva ėmėsi rimto darbo, tvarkant miškininkystės ūkį – šalia darbų miškuose, buvo skiriama daug dėmesio mokslui, specialistų rengimui. Miškininkai parsigabeno Vakarų (daugiausiai Vokietijos) patirtį, buvo sukurta efektyvi miškų administravimo sistema, ji veikė pagal pagrindinį vakarietišką principą: tvari, subalansuota miškininkystė, kuomet miškai racionaliai naudojami, o ateities kartoms turi išlikti ne mažesni nei turimi miškų ištekliai. Miškininkai įgijo didelį autoritetą visuomenėje.

Antrasis Pasaulinis karas smogė dar kartą – jam pasibaigus, Lietuvos miškingumas ir vėl siekė tik apie 20%, smarkiai sumenko miškų ištekliai – viename hektare miško augo apie 100 kub. metrų medienos (palyginti, dabar – 260 kub. metrų).

„Tai buvo miškininkystės dugnas. Visgi nuostabu, kad daliai nepriklausomos Lietuvos miškininkų pasitraukus į Vakarus, daliai atsidūrusiems tremtyje, šalyje išliko tos „smetoniškos“ dvasios miškininkų. Atgijo studijos, buvo ruošiami specialistai. Dar įdomiau – visos Sovietų Sąjungos mastu buvo pasiekta, kad miškininkai išliktų palyginti nepriklausoma žinyba, jie turėjo pakankamai erdvės veikti, atkurdami miško išteklius“, – istorinius vingius primena mokslininkas.

Miškingumas auga, naudojama tvariai

Anot A. Tebėros, per pastaruosius 70 metų Lietuvos miškingumas didėjo. Dabar šis rodiklis siekia daugiau nei trečdalį šalies teritorijos, medienos tūrio prieaugis – aukštas, siekiantis apie 20 mln. kub. metrų per metus. Bendrieji medienos ištekliai dabar yra daugiau kaip 550 mln. kub. metrų (1950 m. – 125 mln. kub. metrų). Miškų naudojimo intensyvumą galima vertinti, remiantis kirtimais nuo bendrųjų medienos išteklių ar nuo prieaugio.

„Palyginti su kitomis šalimis, Lietuvoje miškų naudojimas – nedidelis. Iškertamas medienos tūris sudaro tik kiek daugiau nei pusę prieaugio, tai reiškia, kad didelius ir didėjančius išteklius kaupiame ateities kartoms. Reikia atkreipti dėmesį, kad šiuo atveju daugiausia kalbu apie IV grupės (ūkinius) miškus, kuriuose siekiama užauginti kokybišką medieną, o už ją gautus finansinius išteklius investuoti į visų miškų tvarkymą.  Šie miškai sudaro apie 70% visų miškų ploto. Likusioje dalyje siekiama kitų tikslų, daugiausia saugoti bioįvairovę, puoselėti miško rekreacines bei apsaugines funkcijas ir kt.“, – pažymi A. Tebėra.

Jo žodžiais, šiuo metu Lietuvoje miškininkystė grindžiama subalansuoto daugiatikslio naudojamo principu, ir tai – taisyklė, neleidžianti kirsti šakos, ant kurios patys sėdime.

„Kai išgirstu, kad miškuose reikia stabdyti ūkinę veiklą ar ją visai drausti, norisi priminti, kad dėl to kiltų ir grėsmių: labiau plistų miško ligos ir kenkėjai, intensyviai plėstųsi, ypač derlingesniuose dirvožemiuose, krūmynai (lazdynai, šaltekšniai), menkavertės medžių rūšys (baltalksniai, blindės, drebulės). 

Tokia situacija jau susidarė kaimyninėse šalyse (Lenkija, Čekija, Baltarusija ir kt.). Dėl to Europos rinka buvo „užversta“ menkaverte mediena. Lietuvos miškininkystės ekonomika per pastaruosius dvejus metus daugiausiai dėl baltarusiškos medienos jau prarado apie 100 mln. Eur pajamų, o tai reiškia, kad atitinkamai sumažėjo ir miškų tvarkymui skiriamos lėšos bei miškininkystės grąža valstybei (mokesčiai, darbo vietos). Kita vertus, siekiant saugoti ir gausinti bioįvairovę reikia ne stabdyti ūkinę veiklą, o vykdyti tokias priemones, kurios sudaro tinkamas sąlygas gyvuoti saugomoms rūšims, o tam reikia ir išminties ir finansinių išteklių“, – teigia miškininkystės mokslininkas.

[infogram id="68037bee-8cfb-4ae6-abec-695da319ff4e" prefix="pqy" format="interactive" title="TR: Miskininkyste"]

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
Tvarus ūkininkavimas miškuose – ateities kartoms Verslo tribūna 5

Visuomenė tampa vis reiklesnė, kalbant apie pačias įvairiausias sritis, ne išimtis – miškų tvarkymas.

Pažangiausios technologijos urėdijos medelynuose didina pardavimų apimtis užsienyje Verslo tribūna 1

VĮ Valstybinių miškų urėdijos medelynų modernizavimo projektas įgauna pagreitį ir suteiks naujų galimybių:...

Miškai po reformų: efektyvus darbas leidžia daugiau investuoti ir atremti rinkos svyravimus Verslo tribūna

Valstybiniame miškų sektoriuje laikotarpis nuo 2018-ųjų, kai buvo įvykdyta urėdijų reforma, buvo kupinas...

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Valdyti slapukus