Vadovų dilema: darau tai, ką noriu, ar tai, ką reikia

Apie tai, kokie turi būti vadovai ir kaip jie kūrė sėkmės istorijas, prirašyta knygų ir istorijų tiek, nors vežimu vežk. Jos gal ir gali inspiruoti, tačiau to vienintelio rakto į sėkmę nepasiūlys, jį reikės patiems atrasti, o atradus – nepamesti. Tad kaip atrodo tas kasdienis kelias ir kokias užduotis tenka spręsti TOP vadovams?

Kai birželį Japoniją supurtė automobilių gamintojų saugumo testų klastojimo skandalas, suklusome, nes negalėjome patikėti, kad į tai yra įsivėlusi ir „Toyota“, kuri visada demonstravo palyginti retą elgseną – kai prisidirba, viešai patys „pakelia ranką“ ir sako: atsiprašome, mes viską ištaisysime. Nuo Vakaruose įprastos praktikos, toks elgesys skiriasi tuo, kad nelaukiama, kol visi apie padarytas klaidas sužinos iš žiniasklaidos, o ne pačios įmonės.

Elgsena pakelti ranką ir pasakyti, kad mes turime problemą, yra pagarbos žmogui ženklas. Būtent pagarba žmogui yra fundamentali „Toyota“ gamybos sistemos vertybė, tad, kai mes, „Lean“ konsultantai („Lean“ neatsiejamas nuo TPS, angl. „Toyota production system“), išgirstame, kad mūsų idealizuojama bendrovė galimai klastoja saugomo testų rezultatus, o valdybos pirmininkas Akio Toyoda viešai visų atsiprašo, suprantame, kad niekas nėra apsaugotas nuo to, kad sėkmės istorijas gali greitai pakeisti nesėkmės ar net bankrotai. Iš esmės, visų įmonių vizijoje yra įkvepiančios frazės apie pasaulį, žmogų, aplinką ir vertybes, o pabaigoje turėtų būti pridėta frazė „...ir išlikti kiek įmanoma ilgiau“.