Seimas įteisino trečiųjų šalių darbuotojų kvotą, griežtesnį jų įdarbinimą

Tokiu imigracijos apribojimu norima nustatyti, kiek pigios darbo jėgos kasmet galėtų atsivežti darbdaviai.

Tokios įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties pataisos priimtos 87 parlamentarams balsavus už, vienam prieš, o dar aštuoniems susilaikius.

„Turėsime realią kvotą, kuri leis mums užsitikrinti, kad visi darbo migracijos procesai bus geriau kontroliuojami Lietuvoje“, – Seimo posėdyje ketvirtadienį sakė vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.

Kvota siektų apie 40.000, arba iki 1,4% 2022 m. liepą Lietuvoje nuolat gyvenusių asmenų.

Pasak pataisas rengusios Vidaus reikalų ministerijos (VRM) vadovės, įstatymu taip pat sugriežtinamos užsieniečių įdarbinimo sąlygos, reikalavimai įmonėms, leidimo laikinai gyventi Lietuvoje išdavimo tvarka.

„Spręsdami darbo jėgos trūkumo problemas tikrai negalime pražiūrėti grėsmių mūsų nacionaliniam saugumui ir užkardyti piktnaudžiavimą migracijos procedūromis“, – teigė A. Bilotaitė.

Į užsieniečių įdarbinimo kvotą siūloma įtraukti tik naujai atvykstančius dirbti užsieniečius. A. Bilotaitė yra sakiusi, kad kvotos dydis apskaičiuotas įvertinus institucijų pajėgumus kontroliuoti jos laikymąsi bei šalies darbo rinkos poreikius.

Pataisoms prieštaravęs liberalas Raimondas Lopata Seimo salėje pabrėžė, kad leidimus laikinai gyventi Lietuvoje turi apie 230.000 asmenų iš trečiųjų šalių, daugiausia – iš posovietinių valstybių, kurių piliečių Lietuvoje tik daugėja.

Anksčiau pataisas svarstęs Užsienio reikalų komitetas nepritarė parlamentaro siūlymui Nacionalinių valstybių sandraugos (NVS) šalių piliečiams kasmet taikyti 1.000 asmenų kvotą.

R. Lopata klausė, ar „iš NVS (Nacionalinių valstybių sandraugos – BNS) šalių plūstanti migracija negrąžina mūsų į Rusijos dominuojamą posovietinę erdvę“.

Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties pataisomis, be kita ko, naikinamas darbo rinkos testas ir trūkstamų profesijų sąrašas, nebus reikalaujama darbdavių informuoti Migracijos departamentą apie nutrauktą darbo sutartį, jei žmogus turi nacionalinę vizą arba leidimą laikinai gyventi.

Be to, darbdavys galės įdarbinti užsieniečius tik jei turės veiklos, kuriai samdo darbuotoją licenciją, taip pat, jei jis nebuvo baustas už nelegalų ar nedeklaruotą darbą, užsieniečių įdarbinimo pažeidimus, apie juos neteikė melagingos informacijos.

Užsieniečių teisinę padėtį Lietuvoje reglamentuojančio įstatymo pataisos taip pat numato, kad Lietuvoje dirbti galėtų tik asmenys, kurie turi leidimą laikinai gyventi.

Pakeitimai taip pat apibrėš įmonėms atsakomybę, jei jos užsieniečiams nemokėtų nustatyto darbo užmokesčio. Anot VRM, esama vis daugiau atvejų, kai darbdaviai jiems moka mažesnius atlyginimus nei sutarta, įdarbina tik kelias valandas per parą.

Taip pat darbdaviai privalės informuoti apie užsieniečio kvalifikaciją ir veiklos, į kurią įdarbinama, darbo patirtį.

[infogram id="cdeeb734-8e70-4a7d-8627-289f9e8299a1" prefix="X3N" format="interactive" title="vadyba:: UTPĮ-pataisos"]

Verslas pakeitimams priešinosi

Verslo atstovai prieštaravo tokioms įstatymo pataisoms. Darbdaviai VŽ tikino, kad kvotos apskaičiavimas išlieka neaiškus. Be to, kol kas neaišku, ar užteks 40.000 limito, nes kitais metais ekonomika gali dar labiau atsigauti ir visuose šalies sektoriuose ims trūkti darbuotojų.

„Kvotos skaičius nustatytas – yra 40.000 lubos, bet niekas nenustatė žemutinio skaičiaus ir verslas dabar negalės prognozuoti nei pusę, nei metus į priekį, nes Vyriausybė dabar galės laviruoti, galės skirti ir tūkstančio tą kvotą, o galės ir maksimalią“, – VŽ yra sakęs Povilas Drižas, Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso (TTLA) vadovas.

Taip pat lieka neaiškumų dėl per kitas šalis įdarbintų ir į Lietuvą komandiruojamų asmenų. Pasak D. Arlausko, net jei kvota bus nustatyta, komandiruojamų darbuotojų mechanizmas išliks, ir mokesčiai bus sumokami kitose valstybėse, o Lietuvoje užsieniečių nemažės.

„Kitas dalykas – kad kvotas iš esmės suvalgys transportas, nes jie visada išnaudodavo ir dar jiems trūkdavo. Tai pirmas klausimas – kaip mes atskaičiuosime kvotas?“ – dar vieną priežastį įvardijo Danas Arlauskas, Lietuvos darbdavių konfederacijos (LDK) prezidentas. Jam pritarė ir Jurgita Jašinskytė-Ostrovskienė, statybų bendrovės „Litana ir Ko“ generalinė direktorė, nerimaudama, ar kitiems sektoriams liks bent galimybė įdarbinti asmenis iš trečiųjų šalių.

„Transportininkai turi didžiulį trečiųjų šalių piliečių poreikį. Tai ar šiuo atveju mums, gamybininkams, pramonininkams, liks kas nors iš to procento? Kaip bus valdomas šitas klausimas? Ar iš tikrųjų transportininkai tiesiog nušluos ir susirinks viską, o mums liks likučiai? Pats kvotų mechanizmas iš principo nėra aiškus“, – piktinasi J. Jašinskytė-Ostrovskienė.

Piktinasi ir ekspertai

Elenos Leontjevos, Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) prezidentės, teigimu, įstatymo projekto rengėjai nepateikė argumentų, kaip atsisakius šiuo metu galiojančios tvarkos pagerės geopolitinių rizikų valdymas. Atvirkščiai, anot jos, valstybės institucijos privalės užsiimti joms nebūdingomis funkcijomis, o ištekliai, kurie galėtų būti skirti saugumo ir kitoms jautrioms patikroms stiprinti, bus skirti tikrinti diplomus bei darbo pažymas. 

„Migracijos sistemoje naudojami įrankiai turi atliepti geopolitinę situaciją bei Lietuvos ūkio ir gyventojų poreikius. Šiuo laikotarpiu būtina sutelkti valstybės išteklius į atvykstančiųjų žmonių saugumo ir kitas dėl geopolitinių rizikų aktualias patikras, o ne įvedinėti naujus, beprasmius ir brangiai kainuojančius reguliavimus“, – pranešime teigė E. Leontjeva. 

Ernestas Einoris, LLRI ekspertas, sako, kad verta svarstyti neįskaičiuoti į kvotos apimtį tų užsieniečių, kurie dirbtų ir gyventų savivaldybėse, kur gyventojų sparčiai mažėja. 

„Tai leistų regioniniam verslui lengviau rasti darbuotojų, kurių trūkumas ypač opus dėl neigiamų demografinių tendencijų. Be to, didesnis darbuotojų skaičius regionuose prisidėtų prie regioninių savivaldybių biudžetų dėl sumokėto Gyventojų pajamų mokesčio“, – sakė LLRI ekspertas.