Trumpesnė darbo diena ir moterys išskirtinai vyrų srityje: kaip tai virsta realybe?

Jei prieš gerą dešimtmetį Lietuvos įmonės pavydžiai žvelgdavo į inovatyvius ir darbuotojų gerovę puoselėjančius užsienio verslus, tai šiandien net ir pažangiausios tarptautinės įmonės turi ko pasimokyti iš lietuvių.

Kava ir užkandžiai darbo vietose, nemokami pietūs, sveikatos draudimas, abonementai sporto ar sveikatingumo centruose, trumpesnė darbo diena ar savaitė, darbas iš namų, premijos ir kitos skatinimo programos tapo realybe, o nebe prabanga. Visuotinai prigyjančia praktika po truputį tampa ir lyčių lygybė darbe – net ir tose profesinėse srityse, kur anksčiau karaliaudavo išskirtinai beveik vien tik vyrai.

Taigi, o kokius teigiamus pavyzdžius galima perimti iš socialiai atsakingų Lietuvos verslų?

Trumpesnė darbo diena – geresni veiklos rezultatai?

Viešojoje erdvėje aktyviai diskutuojama, kaip organizuoti darbą ir sukurti darbuotojams palankesnį modelį. Tai aiškintis ėmėsi ir mokslininkai: jų atliktų tyrimų apžvalgose[1] prieinama prie išvados, kad sutrumpinus darbo laiką pagerėjo darbuotojų savijauta, sveikata, gyvenimo, miego kokybė, darbo našumas, sumažėjo stresinių situacijų.

Tai puikiai žino ir darbdaviai: juk kartais per kelias valandas galima nuveikti daugiau, nei per visą dieną: „Nuolat domimės viskuo, kas galėtų padidinti mūsų kompanijos veiklos efektyvumą ir darbuotojų pasitenkinimą darbu. Laikas yra pagrindinis žmogiškasis resursas. Pastebėjome, kad darbuotojai jį išnaudodavo ne visuomet efektyviai“, – pasakoja Klaipėdoje įsikūrusios ir jau daugiau nei 15 m. veikiančios įmonės „First Logistics“ rinkodaros vadybininkė Rūta Tetervova.

Įmonės darbo aplinka – demokratiška, kiekvienas darbuotojas žino savo funkcijas, pats planuoja laiką, visuomet orientuojamasi į rezultatus, o ne darbo vietoje praleistas valandas.

Taigi, nuo 2023-iųjų kovo „First Logistics“ darbuotojų dienotvarkėje atsirado mažiausiai viena papildoma laisva valanda kasdien. „Verta prisiminti, kad visoms logistikos kompanijoms tuo metu prasidėjo ypač sunkus laikotarpis, kai kitos įmonės netgi bandė sutaupyti savo darbuotojų sąskaita. Mes laikėmės kitokios strategijos: stengėmės užtikrinti darbuotojų gerovę, nepaisydami net ir padidėjusių išlaidų“, – teigia R. Tetervova.

Trumpesnė darbo diena, bet atlyginimas – toks pats

Trumpesnė darbo diena skatina labiau susikoncentruoti, efektyviau planuoti laiką, nešvaistyti jo vertės nekuriančioms veikloms: tai ir užtikrina puikius rezultatus.

Laisvalaikį darbuotojai gali skirti šeimai, reikalams, mokymuisi, galiausiai, atsipalaiduoti ir pailsėti po darbo leidžiančioms veikloms, pomėgiams. Beje, sprendimas sutrumpinti darbo dieną niekaip nepaveikė komandos darbo užmokesčio: jis išliko toks pats (t. y. darbuotojai dirba mažiau, bet gauna tokį patį atlyginimą).

„Pastebėjome, kad šis pokytis teigiamai veikia mūsų darbuotojų psichologinę sveikatą. Tai ne tik padeda jiems išlaikyti darbo ir gyvenimo pusiausvyrą, bet ir skatina kūrybingumą, generuoti naujas idėjas“, – teigia įmonės rinkodaros specialistė.

Įmonės vairą laiko daugiausia damos

Dar vienas diskusinis klausimas – lyčių lygybė darbe. Logistika yra sritis, kur iki šiol karaliavo daugiausia vyrai. Tačiau, pasak R. Tetervovos, laikai pasikeitė, moterys sėkmingai daro karjerą ir logistikos, statybų ir kitose kompanijose.

Šiuo metu maždaug du trečdaliai – apie 65 proc. „First Logistics“ kolektyvo – moterys. Palyginimui, bendrai EU transporto sektoriuje vidutiniškai įsidarbina tik 22 proc. moterų, taigi skirtumas akivaizdus. Kaip teigia įmonės atstovė, tai nulėmė ne atsitiktinumas, o veikiausiai pati darbo specifika: „Nemaža dalis mūsų veiklos yra susijusi su aptarnavimu, kur reikia išskirtinio kruopštumo, atidumo, empatijos, gebėjimo greitai spręsti nenumatytas situacijas, susijusias su krovinių gabenimu, o klaidų čia būti negali. Su šia užduotimi įprastai geriausiai ir susidoroja moterys“, – išskirtines profesines savybes vardija R. Tetervova.

Ne tik motyvavimo priemonių, bet ir socialinių iniciatyvų gausa

„Savo kolektyvą vertiname kaip bendraminčių komandą, norime, kad kiekvienas jaustųsi komfortiškai, todėl daug dėmesio ir lėšų skiriame kurti kokybiškai ir patogiai darbo aplinkai, išnaudojame ir visas materialiąsias darbuotojų skatinimo priemones“, – atskleidžia įmonės R. Tetervova.

„First Logistics“ sėkmingai skatina ir remia iniciatyvas, susijusias su darbuotojų kvalifikacijos tobulinimu, dalyvavimu sporto renginiuose, negaili joms nei laiko, nei lėšų. Įmonei artimos ir aplinkosaugos idėjos, tvarumas, todėl ji reguliariai remia iniciatyvas, susijusias su aplinkos švarinimu, gyvūnų globa.

Taigi, per visus veiklos metus kompanija suformavo tvirtą požiūrį į socialinę atsakomybę, sveikatą, aplinką bei profesinį tobulėjimą. Visa tai jai leido tapti viena iš savo srities lyderių, sėkmingai įgyvendinti daugiau nei 120 tūkst. užsakymų.

Vietoje išvadų – trumpa statistika

Lietuvos įmonių darbuotojų lūkesčiai dirbti per nuotolį arba pagal lankstų darbo grafiką išlieka dideli. Įmonės, suteikiančios tokias galimybes, sulaukia daugiau norinčiųjų įsidarbinti dėmesio. Lankstų darbo grafiką darbuotojai vertina kur kas labiau nei darbą iš jiems patogios vietos. 2023 m. galimybę dirbti nuotoliniu būdu turėjo 35 proc. darbuotojų.

Tiesa, požiūris į „vyriškas“ ir „moteriškas“ profesijas visuomenėje vis dar gajus. Pavyzdžiui, energetikos sektoriaus įmonėse vyrų ir moterų santykis šiandien tebėra 70 ir 30 proc. Nors „Moterų technologijų srityje barometras“ nuteikia optimistiškai: 2023 m. užfiksuotas įspūdingas šuolis, kai į įvairias IT krypčių studijas Lietuvos kolegijose ir universitetuose įstojo 71 proc. daugiau moterų negu prieš metus.

[1] https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC8977802/