Dažniausiai nuo darbo tyliai atsitraukia jauni ir išsilavinimą turintys vyrai

Tylusis atsitraukimas, apie kurį anksčiau rašė ir VŽ, apibūdina tokį elgesį, kai darbe atliekamos tik svarbiausios, esminės užduotys ir nei kiek daugiau. Juo stengiamasi nubrėžti itin aiškias ribas tarp darbo ir poilsio.

Galima sakyti, kad tam tikra forma egzistavo visuomet, tačiau ekspertai išskiria, kad pagreitis įgautas dėl pandemijos metu išaugusių perdegimo atvejų.

25–39 m. amžiaus amerikiečiai vyrai 2019–2022 m. laikotarpiu kasmet dirbo 16 valandų mažiau. Palyginti, vyrai, kurie turi bent universitetinį bakalauro išsilavinimą, dirbo 14 valandų mažiau. Tai yra daugiausia darbo valandų „sutaupiusios“ Vašingtono universiteto tyrime dalyvavusios respondentų grupės, rašo „Bloomberg“.

Tyrimą atlikę mokslininkai teigia, kad recesijų, krizių akivaizdoje dažniausiai fiksuojamas mažesnis išdirbtų valandų skaičius, nes paprastai tada pagausėja ir atleidimų. Tačiau dabartinio tyrimo rezultatus lėmė pačių amerikiečių pasirinkimas.

„Išdirbtų valandų sumažėjimas ir esama jų norma gali likti visam laikui. Tai, kad jos yra sąmoningo pasirinkimo dirbti mažiau rezultatas, tyrimo nė kiek neiškreipia“, – komentavo tyrimo autoriai Dain Lee, Jinhyeokas Parkas ir Yongseokas Shinas.

Tyrime taip pat nustatyta, kad apskritai visi amerikiečiai per pandemiją bendrai kasmet dirbo 11 valandų mažiau, palyginti su 2007 m. Suskaičiuota ir tai, kad dirbantys vyrai, kurie įprastomis sąlygomis dirbdavo daugiau valandų nei moterys, prasidėjus pandemijai kasmet dirbo 16 valandų mažiau, o moterys – 6 val. mažiau. 

Nepaisant to, kad pandeminiu laikotarpiu amerikiečiai dirbo mažiau valandų, jie vis tiek dirba ilgiau nei daugelis pažengusios ekonomikos valstybių darbuotojų.

VŽ anksčiau rašė, kad penktadalis (21%) apklaustų Lietuvos darbuotojų nurodė, kad, jei jie nesijaučia įmonės ar įstaigos bendra dalimi, jie paprastai priima sprendimą išeiti iš tokios darbovietės. Kitas variantas – apsisprendimas tyliai atsitraukti.

„Pavyzdžiui, darbuotojai, nustoję kvestionuoti įmonėje vykdomus procesus, metų metus atlieka tas pačias operacijas, kurių dalies gal jau net nebereikia. Kitas pavyzdys, kai žmonės pasirenka „tylųjį atsitraukimą“ ir tiesiog dirba tiek, kiek minimaliai reikalaujama iš jų pareigybės, – jie atsisako papildomų užduočių, neprisideda prie papildomų veiklų ar įmonės iniciatyvų, neina „ekstra mylių“, dar dažniau kartoja visiems mums gerai žinomas frazes: „tai ne mano darbas“, „neturiu laiko“, „mano darbo valandos baigėsi“, – tąsyk VŽ sakė Ernesta Galinienė, „ACME Grupės“ Žmonių ir kultūros skyriaus vadovė.