Dėl galimybės įdarbinti užsieniečius šiemet jau pateikta 9.000 prašymų

Per devynis šių metų mėnesius darbdaviai iš viso jų pateikė daugiau kaip 9.000, rašoma Užimtumo tarnybos pranešime.

Šiemet daugiausiai leidimų dirbti Lietuvoje ir sprendimų dėl darbo atitikties išduota užsieniečiams: tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojams – 41%, virėjams – 10%, maisto pusgaminių ruošėjams – 3%.

Pernai tuo pačiu laikotarpiu 40% visų išduotų dokumentų, suteikiančių teisę dirbti Lietuvoje, buvo išduoti Ukrainos piliečiams. Prasidėjus karui, šios šalies piliečiams išduodamų leidimų ir sprendimų skaičius gerokai sumažėjo.

„Atvykusiems karo pabėgėliams ir negalintiems grįžti į savo šalį Ukrainos piliečiams nereikia gauti leidimo dirbti ar sprendimo dėl darbo atitikties. Anksčiau didžioji dauguma dokumentų, leidžiančių dirbti Lietuvoje, būdavo išduodama vyrams (92%), o populiariausia profesija – tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojas (daugiau kaip 15.000 leidimų dirbti ir sprendimų). Darbdaviai turėjo ieškoti kitų alternatyvų, nes ukrainiečiai vyrai liko kovoti savo gimtojoje šalyje“, – sakė Ernesta Varnaitė, Užimtumo tarnybos Trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo koordinatorė.

Šiais metais pasikeitė atvykstančiųjų kilmės šalių spektras: leidimai dirbti Lietuvoje ir sprendimai dėl darbo atitikties buvo išduoti 59 valstybių piliečiams (pernai – 57). Didžioji leidimų dirbti ir sprendimų dalis išduota Baltarusijos (40% visų išduotų dokumentų, suteikiančių teisę dirbti Lietuvoje), Ukrainos – 11,6%, Kirgizijos – 9%, Tadžikistano – 8%, Uzbekistano piliečiams – 6%.

Taip pat skaitykite:

• Kokias algų medianas rugsėjį mokėjo didžiausi šalies darbdaviai
• Geidžiamiausių darbdavių rugsėjo atlygio medianos
• Darbo kodekso pakeitimai nuo lapkričio 1 d. – atsakymai į vadovams dažniausiai kylančius klausimus

Šalyje taip pat ketino įsidarbinti 54 Tailando piliečiai, 48 – Nepalo, 30 – Pakistano. Leidimai dirbti ir sprendimai dėl darbo atitikties taip pat išduoti ir Bangladešo, Libano, Meksikos, Maroko, Ganos, Irano, Andoros piliečiams. Rugpjūtį–rugsėjį šalyje pageidavo įsidarbinti iš Kongo Demokratinės Respublikos, Nigerijos, Afganistano bei Kamerūno atvykę vyrai.

Dėl galimybės įdarbinti trečiųjų šalių piliečius daugiausiai kartų kreipėsi įmonės „Sematix“, „Girmeta“, „Transmėja“, „KLP transport“, „Girtrans“.

Per devynis šių metų mėnesius panaikinti 2.244 dokumentai, leidžiantys užsieniečiams dirbti Lietuvoje: 1.614 – leidimų dirbti, 133 – leidimai dirbti sezoninį darbą, 490 – sprendimų dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos darbo rinkos poreikiams, 7 – sprendimai dėl užsieniečio aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujančio darbo atitikties darbo rinkos poreikiams. Tuo pačiu laikotarpiu pernai buvo panaikintas 1.841 leidimas dirbti ir sprendimas dėl darbo atitikties.

VŽ anksčiau rašė apie nuo šio rugpjūčio 1 d. įsigaliojusius įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ pakeitimus, kuriais siekiama paprastinti migracijos taisykles, taip sudarant palankesnes sąlygas Lietuvoje įdarbinti trūkstamų specialybių darbuotojus iš užsienio.

Migracijos departamento duomenimis, Lietuvos įmonėse ir įstaigose šiemet pradėjo dirbti 67,2% daugiau užsieniečių nei pernai tuo pat laiku. Kas dešimtas (4.000) šį pusmetį įdarbintas užsienietis dirba aukštos kvalifikacijos darbus, iš jų daugiausiai – programinės įrangos ir taikomųjų programų kūrėjų bei analitikų (1.300), pardavimo ir rinkodaros specialistų (400).