Lietuvoje dirba 67,2% daugiau užsieniečių, kas dešimtas – aukštos kvalifikacijos
„Nuo sausio iki rugsėjo vis matomas padidėjimas tų užsieniečių, kurie atvyksta kaip kvalifikuoti darbuotojai ir gauna leidimus gyventi“, – Seimo Ekonomikos komiteto Darbo grupės darbo rinkos problemoms spręsti posėdyje teigė Liucija Voišnis, Migracijos departamento direktorės pavaduotoja.
Jos teigimu, iki spalio leidimai laikinai gyventi išduoti 3.500 kvalifikuotų darbuotojų.
Užimtumo tarnybos duomenimis, Lietuvoje pirmąjį pusmetį įsidarbino 37.800 žmonių iš 88-ių ne Europos Sąjungos šalių, iš jų daugiausia – Ukrainos 18.600 ir Baltarusijos 10.700 piliečių.
Lietuvos įmonėse ir įstaigose šiemet pradėjo dirbti 67,2% daugiau užsieniečių nei pernai tuo pat laiku.
Kas dešimtas (4.000) šį pusmetį įdarbintas užsienietis dirba aukštos kvalifikacijos darbus, iš jų daugiausiai – programinės įrangos ir taikomųjų programų kūrėjų bei analitikų (1.300), pardavimo ir rinkodaros specialistų (400).
VŽ anksčiau rašė apie nuo šio rugpjūčio 1 d. įsigaliojusius įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ pakeitimus, kuriais siekiama paprastinti migracijos taisykles, taip sudarant palankesnes sąlygas Lietuvoje įdarbinti trūkstamų specialybių darbuotojus iš užsienio.
Pagal darbo sutartis šiemet dirbti pradėjo 2,4 karto daugiau nei pernai ukrainiečių, azerų skaičius augo beveik 6 kartus, tadžikų – beveik 3,7 karto, kartvelų – 2,7 karto. Beveik dukart daugiau įdarbinta moldavų, uzbekų, kazachų. Rusijos piliečių skaičius augo 36%, Baltarusijos – 16%.
Į įdarbintų trečiųjų šalių piliečių dešimtuką daugiausiai patenka ir rusai (1.300), kirgizai (1.200), azerbaidžaniečiai (1.000), uzbekai (800), tadžikai (800), gruzinai (700), kazachai (600) bei moldavai (400).
Taip pat skaitykite:
