Kas tai? Eksperto įžvalgos

Kokia riba tarp teisėto ir neteisėto darbuotojų viliojimo?

Reklama publikuota: 2022-02-22
Artūras Tukleris – advokatų kontoros „Glimstedt“ vyresnysis teisininkas.
svg svg
Artūras Tukleris – advokatų kontoros „Glimstedt“ vyresnysis teisininkas.

Darbo rinka – labiau nei įkaitusi. Nors pagal oficialią statistiką trūksta apie 30 tūkst. darbuotojų, tačiau, kitų apklausų, tyrimų bei analizių duomenimis, šis skaičius gali būti kelis kartus didesnis. Siekiant rasti naujų darbuotojų, vis dažniau dairomasi ir į patyrusius kitų įmonių specialistus. Nors kitų įmonių darbuotojų viliojimas praktikoje yra gan įprastas reiškinys, tačiau vis dėlto gali būti laikomas neteisėtu ir nesąžiningu veiksmu.

Neteisėto darbuotojų viliojimo požymiai

Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalis nustato, jog draudžiama atlikti bet kuriuos veiksmus, prieštaraujančius ūkinės veiklos sąžiningai praktikai ir geriems papročiams, kai tokie veiksmai gali pakenkti kito ūkio subjekto galimybėms konkuruoti. Įstatyme pateiktas sąrašas veiksmų, kurie laikomi nesąžiningos konkurencijos veiksmais, tarp kurių patenka ir draudimas teikti siūlymą konkuruojančio ūkio subjekto darbuotojams nutraukti darbo sutartį ar neatlikti visų ar dalies savo darbo pareigų, siekiant naudos sau ar padarant žalą šiam ūkio subjektui.

Taigi, vertinant, ar darbuotojų viliojimas gali būti laikomas nesąžiningu ir neteisėtu veiksmu, svarbu nustatyti, ar egzistuoja tam tikri požymiai.

Ar buvo darbuotojų viliojimo veiksmai

Pirmiausia svarbu, ar buvo atlikti tam tikri darbuotojų viliojimo veiksmai, t. y. ar buvo siūlymas darbuotojams nutraukti darbo sutartis ir sudaromos sąlygos įsidarbinti konkuruojančiame ūko subjekte, siekiant pervilioti darbuotojus. Taip pat ar šie veiksmai buvo tam tikro aktyvumo, intensyvumo ir konkretumo laipsnio.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Kita vertus, nors ir svarbu nustatyti pasiūlymo faktą, tačiau vien šio fakto nustatymas ir jo intensyvumas nėra vienintelės aplinkybės, nustatant nesąžiningos konkurencijos veiksmus. Gali būti siūloma nutraukti darbo sutartį ne tik tiesiogiai, bet ir paslėpta forma, pateikiant kitokio pobūdžio patrauklų pasiūlymą. Kadangi tokie veiksmai dažniausiai atliekami be konkuruojančios įmonės rašytinio siūlymo ar šalių raštiško susitarimo, tiesioginio viliojimo faktą, t. y. pasiūlymo nutraukti darbo sutartį pateikimą, įrodyti gali būti neįmanoma, apie žodinio arba pagrįsto bendru supratimu susitarimo buvimą sprendžiama iš perviliojamų darbuotojų ir konkuruojančios įmonės suderintų veiksmų, nukreiptų į darbo sutarčių nutraukimą ir naujų sudarymą.

Ar viliojo ūkio subjektas

Aktualu nustatyti, ar šiuos veiksmus atliko kitas ūkio subjektas. Šiuo atveju svarbu, kad minėto Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje nustatyti draudžiami veiksmai taikomi būtent ūkio subjektams, paprastai juridiniams asmenims. Fiziniams asmenims minėta norma gali būti taikoma, jeigu fizinis asmuo turi komercinį savarankiškumą. Todėl kitos įmonės vadovas, vadovaujamas pareigas einantis ar kitas darbuotojas nepatenka į minėtos normos taikymo ribas, nebent šie asmenys atliko draudžiamus veiksmus turėdami konkurencinį savarankiškumą, pvz., viliojo darbuotojus dar iki įsteigiant konkuruojantį subjektą. Tad kitos įmonės darbuotojo atsakomybė galėtų kilti ne minėtu pagrindu, bet kitais pagrindais, pavyzdžiui, darbuotojas viliojo buvusio darbdavio darbuotojus, o su minėtu darbuotoju buvo sudarytas teisei neprieštaraujantis susitarimas dėl draudimo naudoti tam tikrą konfidencialią informaciją ir ja naudojantis vilioti darbuotojus.

Bet kuriuo atveju minėti veiksmai, t. y. pasiūlymai konkuruojančio ūkio subjekto darbuotojams, gali būti pateikiami tiek tiesiogiai ūkio subjekto vardu, tiek per jo darbuotojus ir kitus susijusius asmenis, taip pat pasinaudojant šeimos, giminystės, verslo ryšiais ir kt. Tarp tokių atvejų galėtų patekti ir darbuotojų viliojimo atvejai per darbuotojų paieškos įmones ar kitus asmenis. Tad kitos įmonės vadovo, vadovaujančio ar kito darbuotojo veiksmai turėtų būti laikomi kaip atlikti jo darbdavio vardu, naudai ir interesais, todėl už jų veiksmus turėtų atsakyti jų darbdavys.

Ar kitas ūkio subjektas yra konkurentas

Tarp ūkio subjektų turi egzistuoti konkurencijos santykis, kitaip tariant, būtina nustatyti, ar vieno darbdavio darbuotojus viliojo konkuruojantis ūkio subjektas. Konkurentais laikomi tie subjektai, kurie toje pačioje atitinkamoje rinkoje susiduria arba gali susidurti su tarpusavio konkurencija. Tai reiškia, kad konkuruojančiais laikytini tiek esami, tiek ir galimi (potencialūs) konkurentai.

Čia egzistuoja daug problemų, o būtent, ar draudžiamas darbuotojų viliojimas ne tarp konkurentų, ypač tais atvejais, kai formaliai įmonės nėra laikomos konkurentėmis, bet konkuruoja dėl darbuotojų, pvz., IT sektoriuje. Konkurencijos įstatymas gina sąžiningą konkurenciją ne tik tarp konkurentų, o jo 15 straipsnio 1 dalyje nustatytas bendras principas dėl nesąžiningų veiksmų tiesiogiai nenurodo, jog tik konkuruojantiems ūkio subjektams draudžiama atlikti nesąžiningos konkurencijos veiksmus. Tad teoriškai galima remtis bendrąja Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje nustatyta taisykle, draudžiančia nesąžiningą konkurenciją, tačiau praktika į šį klausimą aiškaus atsakymo kol kas nepateikia.

Ar viliojant buvo padaryta žala kitam ūkio subjektui

Ar tokiais veiksmais buvo padaryta reikšminga žala kitam ūkio subjektui, t. y. ar siūlymu buvo siekiama sumažinti kito ūkio subjekto gebėjimą konkuruoti, ar veiksmai pakenkė konkurento ūkinei veiklai ir jo gebėjimui konkuruoti tam tikroje rinkoje, ar dėl to padidėjo kito ūkio subjekto konkurencinės galimybės. Tai nustatoma aiškinantis ūkio subjektų padėtį atitinkamoje verslo srityje, jų galimybes konkuruoti, darbuotojų išėjimo ar, priešingai, atėjimo įtakos darbdavio finansinei, konkurencinei būklei mastą ir kitas svarbias aplinkybes.

Viena vertus, akivaizdu, kad įmonės gebėjimą sumaniai veikti mažina kvalifikuoto darbuotojo netekimas, o jo perviliojimas į konkuruojantį subjektą rodo tai, kad dar labiau išauga konkurento galimybės. Siūlymas darbuotojams nutraukti darbo sutartį gali duoti naudos tiesiogiai, kadangi neieškoma tinkamų, bet galimai dirbti mažiau parengtų darbuotojų laisvoje darbo rinkoje, o jau pasinaudojama paruoštais specialistais, dirbančiais konkurentui, turinčiais patirties ir kvalifikacijos. Apskritai, kvalifikuoto darbuotojo netekimas įmonei, nepriklausomai nuo to, pereis jis dirbti ar ne, savaime turi jai neigiamos įtakos, taip pat ir jos konkurencingumui. Antra vertus, darbuotojo perviliojimas gali sukelti ir kitokių neigiamų padarinių, pradedant prarasto darbuotojo mokymais, naujų darbuotojų paieškos išlaidomis ir baigiant kitų nesąžiningos konkurencijos veiksmų atlikimu, pvz., pasinaudojant buvusio darbdavio komercine paslaptimi, taip perimant jo klientus, naudojantis komerciniais ryšiais ir kt.

Ką sako teisminė praktika?

Nors praktikoje būna atvejų, kai formaliai visi minėti požymiai, žiūrint iš išorės, egzistuoja, tačiau darbuotojų perėjimas į kitą įmonę nebūtinai bus laikomas neteisėtu darbuotojų viliojimu. Teisminė praktika šiuo klausimu yra pasukusi tuo aiškinimo keliu, jog vien tik faktas, jog darbuotojas nutraukė darbo santykius vienoje įmonėje ir įsidarbino konkuruojančioje, nėra pagrindas daryti išvadą dėl nesąžiningo darbuotojų viliojimo. Prielaidą dėl neteisėto darbuotojų viliojimo galima daryti, kai yra daugiau aplinkybių, patvirtinančių galimą nesąžiningumą, pvz., darbuotojai kryptingai rengiasi pereiti pas konkurentą, darbo sutartis nutraukia be svarbių priežasčių, po darbo santykių nutraukimo iš karto įsidarbina pas konkurentą, tokius veiksmus atlieka daugiau darbuotojų, darbuotojai turi reikšmingos patirties, reikšmingą kvalifikaciją, perviliojant kilo reikšmingų neigiamų pasekmių buvusiam darbdaviui, o konkurentas dėl perviliojimo įgijo pranašumą.

Pavyzdžiui, vienoje kasacinio teismo nagrinėtoje byloje buvo nustatyta, kad buvęs vienos įmonės vadovaujantis darbuotojas įsteigė kitą konkuruojančią įmonę, kurioje per kelis mėnesius buvo įdarbinti 36 buvusio darbdavio darbuotojai. Atrodytų, jog egzistuoja visos darbuotojų viliojimo sąlygos. Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šiomis aplinkybėmis neapsiribojo ir jų nepakako pripažinti, kad buvo neteisėtas darbuotojų viliojimas. Teismas nurodė, jog nėra duomenų, jog konkurentai būtų teikę aiškius ir konkrečius siūlymus darbuotojams nutraukti darbo santykius ir pereiti dirbti į konkuruojančią įmonę. Darbuotojai byloje teigė, kad išėjo iš darbo, nes jautėsi neįvertinti, o darbo sutarčių nutraukimą lėmė jų tarpusavio komunikavimas. Teismas nurodė, jog darbo sutartys nebuvo nutrauktos be svarbių priežasčių, o tokį darbuotojų sprendimą lėmė susiklosčiusi darbuotojams nepalanki situacija įmonėje. Pažymėta, kad darbuotojų kaita įmonėje buvo nuolatinė. Galiausiai teismas nurodė, jog darbuotojai su buvusiu darbdaviu nebuvo sudarę nekonkuravimo sutarčių, o byloje nenustatyta, kad į kitą įmonę perėję dirbti darbuotojai turėjo kompetencijas ar kvalifikacijas, kurias įgyti būtų buvę labai sudėtinga ar būtų buvęs aiškus tokios srities specialistų trūkumas. Tokio pobūdžio bylų yra ir daugiau. Tačiau yra nemažai ir priešingų bylų, kuriose buvo konstatuotas darbuotojo perviliojimo faktas ir priteista tiek tiesioginė žala (pvz., darbuotojų mokymų išlaidos), tiek netiesioginė žala (negautos pajamos).

Tad aiškinantis, ar konkretūs veiksmai gali būti laikomi neteisėtu darbuotojų viliojimu, svarbi yra aplinkybių visuma, kurios centre atsiduria pas konkurentą perėjęs darbuotojas, jo ketinimai ir motyvacija dirbti pas buvusį ir naują darbdavį, jo elgesys iki ir po darbo sutarties nutraukimo, darbo sąlygos pas buvusį ir naują darbdavį, perėjimo pas naują darbdavį greitumas ir priežastys, taip pat siūlymo darbuotojui buvimas ar nebuvimas, konkuruojančios įmonės atlikti darbuotojo paieškos būdai, darbuotojo kvalifikacija, jos išskirtinumas ar trūkumas rinkoje, darbuotojo perėjimo į kitą įmonę padariniai ir daugybė kitų aplinkybių. Kartais riba tarp neteisėto bei nesąžiningo darbuotojo viliojimo ir teisėto elgesio yra labai plona.

Apsisaugojimo nuo darbuotojų viliojimo būdai

Pagrindinis teisinis apsisaugojimo būdas – nekonkuravimo susitarimo su darbuotoju sudarymas. Toks sutarimas užtikrintų, kad darbuotojas neįsidarbintų konkuruojančiame subjekte. Tačiau tam, kad toks nekonkuravimo susitarimas galiotų, darbdavys privalo mokėti darbuotojui nemažą nekonkuravimo kompensaciją. Be to, nekonkuravimo susitarimas neturėtų riboti darbuotojo teisės įsidarbinti ne konkuruojančiame subjekte.

Praktikoje darbuotojo norą pereiti į kitą įmonę gali netiesiogiai riboti ir kiti susitarimai. Pavyzdžiui, su darbuotoju galima sudaryti konfidencialumo susitarimą, kuris neleistų darbuotojui atskleisti, perduoti ar naudoti darbdavio konfidencialios informacijos. Nors toks susitarimas neriboja darbuotojo teisės įsidarbinti bet kokioje kitoje įmonėje, bet darbuotojus neretai atgraso pereiti į kitą darbą vien rizika tokį susitarimą pažeisti. Taip pat praktikoje sudaromi susitarimai dėl mokymų išlaidų, kurie nors ir nedraudžia darbuotojui išeiti iš darbo, bet skatina to nedaryti, nenorint atlyginti darbdaviui darbuotojo kvalifikacijos kėlimui patirtų išlaidų. Darbdavys taip pat gali nustatyti tam tikras taisykles, galbūt įpareigojančias darbuotojus informuoti apie galimus neteisėto viliojimo atvejus, galbūt motyvuojančias darbuotojus informuoti apie tokius atvejus, kad būtų prevenciškai užkirstas kelias neteisėto perviliojimo atvejams. Galiausiai, darbdavys gali šviesti darbuotojus teikdamas informaciją apie nesąžiningos konkurencijos požymius ir informuoti apie pasekmes, pvz., jeigu darbuotojus vilioja buvęs kolega.

Tačiau minėtos negatyvios priemonės neturėtų užgožti pozityvių būdų. Darbdaviai turėtų skatinti darbuotojų lojalumą, o tam yra nemažai būdų, pvz., priedai ar premijos už lojalumą, pasirinkimo sandoriai (opcionai). O svarbiausia – tinkamų darbo sąlygų sudarymas, darbuotojų teisių ir garantijų užtikrinimas, darbdavio pareigų visapusiškas vykdymas, pažeidimų nebuvimas ir apskritai tinkamas rūpinimasis esamais darbuotojais, jų įvertinimas, nuolatinis informavimas apie įmonės būklę ir taip toliau. Nors tai neapsaugos darbdavio nuo galimo darbuotojo perėjimo į kitą įmonę, tačiau mažesnė tikimybė, kad darbuotojas išeis iš teisėtai bei rūpestingai besielgiančio rūpestingo darbdavio įmonės, negu iš darbuotojų teises pažeidžiančios įmonės.

Esant darbuotojo viliojimo faktui, galimai pažeistas teises galima ginti tiek neteisminiu keliu, pvz., reiškiant pretenzijas kitai įmonei, įspėjant apie tokius veiksmus, tiek ir kreipiantis į teismą, prieš tai įvertinus galimybes ir lūkesčius. Tačiau pastebėtina, jog nors teoriškai nesąžiningos konkurencijos veiksmu, priklausomai nuo aplinkybių, gali būti laikomas vieno ar kelių darbuotojų viliojimas, tačiau praktikoje nėra reikšmingų bylų, kai tik vieno darbuotojo perviliojimas būtų laikomas nesąžininga konkurencija. Be to, nėra reikšmingų bylų, iškeltų atsitiktiniam konkurentui, t. y. absoliuti dauguma bylų susijusios su tuo, kad nesąžiningi veiksmai, viliojant tam tikrą grupę darbuotojų, buvo atlikti buvusio darbuotojo, vadovo, akcininko ir pan. Apskritai, bylų statistika rodo, kad nėra daug bylų, iškeltų vien dėl darbuotojų nuviliojimo, o daugumoje bylų remiamasi ne tik neteisėto darbuotojų viliojimo aplinkybe, bet ir konfidencialios informacijos ar komercinės paslapties atskleidimo, perdavimo ar panaudojimo aplinkybėmis. 

Parengė Artūras Tukleris – advokatų kontoros „Glimstedt“ vyresnysis teisininkas, darbo teisės ekspertas, besispecializuojantis ginčų, migracijos ir darbo teisės srityse.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Tema „Vadyba“
Rašyti komentarą 0
Emociškai išsekęs vadovas – kiek tai kainuoja įmonėms Premium

Vadovaujančios grandies specialistų tyrimas, atliktas lyderiaujančios personalo technologinių sprendimų...

Vadyba
19:55
M. Keizeris paskirtas naujuoju „Epso-G“ vadovu 2

Energijos perdavimo ir mainų įmonių grupės „Epso-G“ valdyba naujuoju vadovu paskyrė Mindaugą Keizerį, kuris...

Vadyba
14:23
VŽ klausomiausi podkastai birželį

Pateikiame daugiausia „Verslo žinių“ prenumeratorių dėmesio sulaukusių podkastų TOP 10.

Laisvalaikis
09:52
„Eurovaistinė internete“ darbo užkulisiai: griežtos kontrolės ir intuityvaus aptarnavimo balansas Verslo tribūna

Nors e. vaistinių sektoriaus specifika paremta griežtu reguliavimu ir kontrole, jai galioja bendri e.

Prekyba
05:30
Privatūs lėktuvai: godumo simbolis ar nauda verslui Premium

Ekspertai teigia, kad privatūs lėktuvai leidžia greitai įvertinti konkretaus asmens vidinius instinktus...

Vadyba
2022.06.30
„Vakarų laivų remontas“ locmanui neišmokėjo 35.600 Eur už viršvalandžius

Klaipėdos apygardos teismas konstatavo, kad „Vakarų laivų remontas“ darbuotojui neišmokėjo 35.600 Eur už...

Vadyba
2022.06.30
Migrantai galės įsidarbinti vos atšaukus jų judėjimo ribojimus 2

Seimas leido migrantams, įskaitant ir nelegaliai į Lietuvą patekusius ir prieglobsčio prašančius žmones,...

Vadyba
2022.06.30
„Vilniaus energijos“ ir „Litesko“ naujasis vadovas – R. Čepaitis

Nuo liepos 1 d. naujuoju „Vilniaus energijos“ ir „Litesko“ vadovu paskirtas Robertas Čepaitis, pastaruoju...

Vadyba
2022.06.30
Nedarbas Lietuvoje gegužę buvo mažesnis už ES vidurkį

Nedarbas gegužę Lietuvoje buvo mažesnis nei vidutiniškai Europos Sąjungos (ES) šalyse, skelbia Eurostatas.

Vadyba
2022.06.30
„Elektrum Lietuvos“ valdymo struktūros pokyčiai: atsiranda trijų narių valdyba

Latvijos grupei „Latvenergo“ priklausanti viena didžiausių Lietuvoje privačių energetikos bendrovių „Elektrum...

Vadyba
2022.06.30
Vasarą darbas kitoks: „Spiečiai“ kviečia pakeisti aplinką darbostogoms

Vasarą 13 savivaldybių įsikūrę bendradarbystės centrai „Spiečiai“ atveria erdves planuojantiems darbostogas...

Gazelė
2022.06.30
„AmerisourceBergen“ paslaugų centro Lietuvoje vadovu paskirtas L. Jankauskas

Pasaulinės sveikatos paslaugų įmonės „AmerisourceBergen“ verslo paslaugų centro Lietuvoje vadovu paskirtas...

Vadyba
2022.06.30
Naudos gavėjų duomenų teikimas: trys aktualūs klausimai ir atsakymai Verslo tribūna

Verslas ir organizacijos vis aktyviau teikia duomenis apie savo naudos gavėjus į naująją Registrų centro...

Lietuvos vežėjai: Vakarų kompanijoms konkuruoti su verslais iš Europos periferijos lengva nebus Premium 4

Palaipsniui įsigaliojančios Europos Sąjungos (ES) Mobilumo paketo nuostatos keičia visos Europos transporto...

Logistika
2022.06.30
„Teltonika Telematics“ vadovas: ne kiekviena klaida yra nusižengimas Premium

Trečias geidžiamiausias darbdavys Lietuvoje „Teltonika Telamatics“ dalijasi sėkmės istorija, kaip į...

Vadyba
2022.06.30
Du su valstybe siejamų bendrovių vadovai sukaupė milijoninį turtą

Du bendrovių, kurių akcininkė yra savivaldybė ar valstybė, vadovai yra milijonieriai, rodo vieši Valstybinės...

Vadyba
2022.06.29
Turtingiausių strateginių įmonių vadovų TOP 10 – M. Armonaitis, M. Rudnickis, A. Latakas

Tarp strateginių Lietuvos įmonių vadovų pagal deklaruoto 2021 m. turto ir lėšų vertę išsiskyrė Klaipėdos...

Vadyba
2022.06.29
Pilkos biuro juokelių, komplimentų ir replikų zonos: gali padėti vienas puslapis Premium

Savaime suprantamų taisyklių, kaip bendrauti komandoje, nėra – taip sutartinai sako organizacijų, kurios turi...

Vadyba
2022.06.29
Dirbantieji nelegaliai praras bedarbio statusą

Nuo liepos 1 d., nustačius nelegalų darbą arba nedeklaruotą savarankišką veiklą, bus naikinamas bedarbio...

Vadyba
2022.06.29
M. Navickienė: ruduo – geriausias metas priimti sprendimą dėl MMA

Monika Navickienė, socialinės apsaugos ir darbo ministrė, sako, kad rudenį būtų tinkamiausias metas priimti...

Vadyba
2022.06.29

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku