Vidutinis paskaičiuotas atlyginimas per metus padidėjo 12%, per ketvirtį – 3,2%
Vidutinis išmokėtas (neto) atlyginimas šalyje palyginamuoju laikotarpiu išaugo 11,8% iki 994,4 Eur, pranešė Statistikos departamentas.
Darbo užmokesčio augimui per metus įtakos turėjo nuo šių metų pradžios padidinta minimalioji mėnesinė alga, valstybės politikų, teisėjų, valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų ir biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos bazinis dydis, pasikeitusi neapmokestinamojo pajamų dydžio skaičiavimo tvarka ir kitos priežastys.
Per ketvirtį (palyginti su 2021 metų sausio–kovo mėnesiais) vidutinis paskaičiuotas darbo užmokestis padidėjo 3,2%, išmokėtas darbo užmokestis – 2,9%.
Realusis darbo užmokestis, anot statistikų, per metus išaugo 8,3%, per ketvirtį – 0,7%.
Antrąjį ketvirtį vidutinis mėnesinis paskaičiuotas darbo užmokestis valstybės sektoriuje siekė 1.668,3 Eur, privačiame sektoriuje – 1.522 Eur, arba atitinkamai 10,1% ir 13,3% didesnis nei pernai balandį-birželį. Vidutinis mėnesinis išmokėtas atlyginimas valstybės sektoriuje per metus padidėjo 10,1% iki 1.052,4 Eur, privačiame sektoriuje – 12,9% iki 969,1 Eur.
Per ketvirtį paskaičiuotas darbo užmokestis valstybės ir privačiame sektoriuje padidėjo atitinkamai 3,2% ir 3,3%, o išmokėtas – po 2,9%.
Realusis darbo užmokestis valstybės ir privačiame sektoriuje per metus atitinkamai išaugo 6,7% ir 9,4%, per ketvirtį – padidėjo po 0,7%.
Per metus vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis padidėjo visose ekonominės veiklos rūšių įmonėse, įstaigose ir organizacijose: nuo 2,9% (žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės) iki 20,5% (žmonių sveikatos priežiūros ir socialinio darbo).
Vidutinis paskaičiuotas darbo užmokestis per ketvirtį labiausiai išaugo elektros, dujų, garo tiekimo ir oro kondicionavimo (16,4%), apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų (11,7%) veiklose.
Kylantys atlyginimai – ne tik laimėjimas
Indrė Genytė-Pikčienė, „INVL Asset Management“ vyriausioji ekonomistė komentuoja, kad lietuvių pajamos toliau dviženkliais tempais vejasi ES vidurkį, lemia spartus ekonomikos atsigavimas, išaugusi darbo paklausa ir struktūriniai darbo paklausos ir pasiūlos neatitikimai, keliamos algos viešajame sektoriuje ir didesnės mėnesinės minimalios algos poveikis visai atlyginimų vertikalei.
Tačiau ji atkreipia dėmesį, jog kylantys atlyginimai – ne tik laimėjimas, bet ir grėsmė Lietuvos konkurencingumui.
„Lietuva – maža itin atvira ekonomika, tad mūsų eksportuotojų galimybės sėkmingai konkuruoti tarptautinėse rinkose stipriai priklauso nuo to, kaip našiai ir efektyviai sugebame pagaminti prekes. Jei darbo našumas valstybėje auga greičiau nei kyla atlyginimai, tai reiškia, kad šaliai sukurti tą patį produkto vienetą pavyksta vis pigiau. Tai atveria galimybes iš jo daugiau uždirbti, o makro lygiu dėl to tarptautinėje rinkoje didėja šalies konkurencingumas“, – sako I. Genytė-Pikčienė.
Pasak jos, problema ta, kad grubiai nuo 2013 m. darbo našumas Lietuvoje auga gerokai lėčiau nei atlyginimai. O sukuriamų prekių ir paslaugų pagaminimas brangsta ir dėl to Lietuva tampa vis mažiau konkurencinga, palyginti su kitomis šalimis. Dėl šios priežasties ilgainiui tam tikroms tradicinėms šakoms gali tapti vis sunkiau realizuoti savo prekes ir paslaugas užsienio rinkose. Pradėjus strigti eksportui, tokiai mažai atvirai ekonomikai kaip Lietuva augti taptų labai sudėtinga.
Grįžta rizika įsukti infliacijos-atlyginimų augimo karuselę
Ekonomistės teigimu, priešingai nei kitose brandesnėse ES šalyse, Lietuvoje ir jos kaimynėse kainų spurtą lemia ne tik išoriniai veiksniai, ar po pandemijos atsigavęs vidaus vartojimas, bet ir sparčiai augantys atlyginimai.
„Paslaugų segmente šią tendenciją matome jau kurį laiką. Paslaugų kainodaroje darbo sąnaudos sudaro itin reikšmingą dalį, tad atlyginimų augimas paslaugų sektoriuje jau kurį laiką kursto jų brangimą. Nuo 2017 m. vidurio paslaugų kainų metinis augimas Lietuvoje nebuvo nukritęs žemiau 3,5%, tačiau nebrangstančios, ar net pingančios prekės neleido vidutinei infliacijai įsibėgėti. Tačiau šiuo įtemptu metu, kuomet brangsta viskas – žaliavos, detalės, įranga ir darbas, produkcijos kainas priversti didinti ir gamintojai“, – mano ekspertė.
Anot jos, toks kainų-atlyginimų augimas įgauna vadinamosios infliacijos spiralės požymių. Susidaro užburtas ratas, kuomet kainas aukštyn veja kylantys atlyginimai, o juos kelti verčia augančiomis kainomis nepatenkinti darbuotojai. Jei infliacija Lietuvoje užsibus, gali būti sudėtinga šią karuselę sustabdyti.
