Ieškantiems įkvėpimo darnaus verslo kontekste – metas atsigręžti į jaunimą

Socialinio verslo idėjoms vis dar reikia drąsos

Kokia situacija šiuo metu socialinės atsakomybės klausimu verslo kontekste? Ar Lietuva vis dar viena tų Rytų Europos valstybių, kurioje išlieka linijinė gamyba ir vartojimas?

„Jei aš būčiau personažas „socialinis verslas“ ir bandyčiau suprasti, kas šiuo metu vyksta su mano padėties įteisinimu bei įtvirtinimu Lietuvoje, savo situaciją įvardinčiau kaip „veikimas neapibrėžtomis, bet kartu daug ir įvairių galimybių pažeriančiomis sąlygomis, kurį atlieka drąsūs ir savo idėjomis tikintys žmonės“, – įsitikinusi asociacijos Lietuvos socialinių inovacijų klasteris Socialinio verslumo projektų koordinatorė, sociologė Dovilė Kriukelytė.

Aplinkosaugos ir darnaus vystymosi specialistės, Kauno kolegijos Verslo fakulteto lektorės Audronės Alijošiutės-Paulauskienės nuomone, visi verslai ir ypač naujai kuriami, turi šansą būti darniais, tačiau tai reikalauja kompleksinio, sisteminio  požiūrio, o tam reikia žinių.

„Dar pakankamai didelė visuomenės dalis nesupranta, kad mes patys kuriame problemas savo naudojimo įpročiais skatindami nedarnius verslus. Kiekvieno verslo strategija šiandien turi įtraukti ir tvarumo dimensijas, galvoti apie tai, kokį poveikį jis daro ir kaip mažinti neigiamą, didinti teigiamą poveikį. Nemanau, kad tai priklauso nuo verslo amžiaus –  tai moralės klausimas, pasaulėžiūros“, – pabrėžia A. Alijošiutė-Paulauskienė, Baltijos aplinkos forumo ekspertė. 

Jaunimui socialiniai iššūkiai – viena opiausių temų

Vis dažniau prabylama apie jaunimo indėlį kuriant darnaus verslo iniciatyvas. Mentorės konsultacijas studentams teikianti Dovilė Kriukelytė pastebi, jog bendraudama su jaunimu arba vadinamos Z ir Y kartos atstovais girdi ir mato, jog ši proaktyvi visuomenės dalis socialinę atsakomybę bei socialinių iššūkių sprendimą kūrybiniais bei inovatyviais būdais iškelia bene į pirmąją vietą savo asmeninių ir profesinės raiškos tikslų sąraše.

„Aš džiaugiuosi girdėdama jų pagrįstą reikalavimą didžiosioms tarptautinėms bei vietos verslo, valstybės bei vietos valdžios organizacijoms būti socialiai atsakingoms visomis prasmėmis – aplinkosaugos, žiedinės ekonomikos, socialiniais ir kultūriniais aspektais“, – teigia pašnekovė.

Sociologės manymu, būtent informacijos sklaida socialinės atsakomybės temomis verslo kontekste tampa paskata imtis iniciatyvos ir daryti socialinį pokytį jau dabar, savo rankomis. „Jauni žmonės ir potencialas slypintis juose yra mūsų visuomenės ateitis, tad kaip mes, turintieji patirtį vienose ar kitose srityse, padėsime jiems ir paskatinsime veikti, priklausys mūsų visuomenės, valstybės, kultūros formavimosi ir klestėjimo kryptis bei kokybė“, – įsitikinusi D. Kriukelytė.

Studijos – tinkamiausias laikas gilintis į verslo problemas

Tačiau vien tik kalbėjimo nepakanka. A. Alijošiutės-Paulauskienės nuomone itin svarbu atsigręžti į aukštąjį mokslą ir diegti būsimiesiems specialistams praktinius darnaus vystymosi principus, mat studijos ir yra laikas skirtas bandyti, ieškoti, tyrinėti.

„Dabartinės jaunos kartos laukia milžiniški iššūkiai – aplinkos tarša, sveikatos problemos, išteklių riboti kiekiai, skaitmeninės erdvės saugumas ir tai tik dalis problemų, kurias šiandien galime įvardinti. Visa  tai – naujas pasaulis, kuriame reikės radikalių sprendimų, jei norime gyventi darnoje“, – prognozuoja ekspertė A. Alijošiutė-Paulauskienė, pridurdama, jog itin svarbu jaunimui rodyti pavyzdį, ugdyti vertybes. Jos nuomone, jei ugdymo įstaiga tik kalbės apie tai, bet nedemonstruos, – pokyčiai bus mažiau tikėtini.

Didžiausias jaunų žmonių pranašumas – kūrybiškumas

Pastebima, jog suinteresuotumas socialiai atsakingais sprendimais bei darniuoju vystymusi plačiąja prasme vis didėja ir studentų gretose. Siekiant atliepti šį poreikį ir veiksmingai lavinti verslumo įgūdžius, prieš kelerius metus Kauno kolegijoje sukurtas atskiras Verslo fakulteto padalinys – Verslo centras. 

Šio, mokslo įstaigų bei verslo sektoriaus partnerystę plėtojančio, padalinio vadovė Ramunė Bagočiūnaitė pasakoja, jog kasmet dedamas vis didesnis indėlis praktiniams studentų įgūdžiams lavinti socialinės atsakomybės, darnaus vystymosi, žiedinės ekonomikos kontekste, organizuojant viešas paskaitas, nacionalinius ir tarptautinius projektus, praktines dirbtuves ir kt. Pavyzdys iš šių metų veiklos – spalio pabaigoje vykusios verslumo dirbtuvės „Daikto istorija“, sutelkusios įvairių Lietuvos ir Europos aukštųjų mokyklų studentus kurti verslo idėjas, laikantis žiedinės ekonomikos principų.

„Verslo centre organizuojamų renginių tikslas – stiprinti verslios, kūrybiškos ir socialiai atsakingos asmenybės ugdymą, sudarant sąlygas studentams integruoti žinojimą bei praktiškai jį pritaikyti dar studijų procese. Tokiu būdu, galime prisidėti ir prie verslo organizacijų iššūkių atskleidimo ir sprendimo – sudarome sąlygas verslo organizacijoms išgirsti naudingos informacijos, pasisemti idėjų, pažvelgiant kūrybišku studento žvilgsniu“, – mintimis dalijasi Verslo centro vadovė.

Vienas lauke – ne karys

Kauno kolegijos Verslo fakulteto Turizmo ir viešbučių vadybos trečiakursė Miglė Daunoraitė teigia, kad darnusis vystymasis – viena dažniausiai nagrinėjamų temų įvairių paskaitų metu. Jos nuomone, darnusis verslas šiandien jau nebe naujiena, tad verslo strategija įtraukti atsakingo ir darnaus verslo principus tapo būtinybe.  „Manau, kad kiekviena įmonė laukia specialistų, kurie turėtų idėjų skatinti darnaus verslo vystymąsi ir siekį išsaugoti žalią ateitį. Būtent tokį mąstymą Kauno kolegija ir stengiasi palaikyti – skatinti kiekvieną, ne tik studentą, bet ir visą bendruomenę, prisidėti prie darnumo savo aplinkoje bei platesniame kontekste“,  – pasakoja M. Daunoraitė.

Pavasarį studijas baigsianti trečiakursė įsitikinusi, jog įmonių įsitraukimas į žiedinę ekonomiką vis labiau gerąja prasme keičia vartotojų gyvenimą, tuo pačiu verslas gauna pridėtinę vertę – produktyvumą bei vartotojų pagarbą. „Tačiau noriu pabrėžti, kad darnumas priklauso nuo kiekvieno iš mūsų. Negalime sakyti, kad aš nedarysiu, padarys kaimynas. Kai pradėsime galvoti bendruomeniškai, dirbsime ne tik dėl savęs, bet ir dėl kitų, gyvenimas pasikeis į gerą“, – užtikrintai teigia studentė.

Pokyčiai matomi jau dabar

Į klausimą, ar jauni žmonės yra pajėgūs efektyviai ir socialiai atsakingai veikti esamoje situacijoje, D. Kriukelytė atsako teigiamai:  „Tuo įsitikinau ne tik kaip mentorė dalyvaudama Kauno kolegijos Verslo centro verslumo dirbtuvėse „Daikto istorija“, bet ir atrasdama jaunimo sukurtus  socialinius verslus“.

Sociologės nuomone jauni žmonės yra pajėgūs keisti situaciją keliomis prasmėmis: savo veikla parodant, jog jų kuriami socialiniai verslai yra efektyvūs, nešantys rezultatus visuomenei ar atskiroms visuomenės grupėms bei generuojantys atitinkamas pajamas; pasitelkiant kūrybiškumą bei bendradarbiavimą augimo mąstysena besivadovaujantiems jauniesiems socialinio verslo atstovams randant socialinių iššūkių sprendimo galimybes; įsitraukiant į socialinio verslo veiklas ir įrodant, jog verslumas ir socialinė atsakomybė nėra du priešingi poliai, bet vienas kito papildinys, kai kalbame apie esminius visuomenės poreikių patenkinimo bei gerovės kūrimo procesus.