Socialinis dialogas vyksta, tačiau partneriai ragina siekti didesnio pagreičio

Publikuota: 2020-11-25
svg svg

Apie socialinį dialogą ir socialinę partnerystę viešojoje erdvėje diskutuojama pakankamai daug, tačiau tiesiogiai šiame procese dalyvaujančios šalys – darbuotojų ir darbdavių atstovai – pastebi, kad Lietuvoje pažanga socialinės partnerystės srityje nėra pakankama. Tai visų pirma reiškia, kad dar nepakankamai didelė visuomenės dalis yra įsitraukusi procesą, kuomet siekiama visiems svarbių susitarimų – taigi, yra dar daug erdvės siekti, kad įvairių visuomenės grupių interesai būtų ginami ir atstovaujami geriau.

Inga Ruginienė, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkė, pastebi, kad paties socialinio dialogo sąvoką žmonės suvokia nevienodai, daugeliui sunku suprasti, kuo socialinė partnerystė gali būti naudinga kiekvienam visuomenės nariui.

„Kalbėdami iš savo, kaip profesinių sąjungų, pozicijų, stengiamės akcentuoti darbuotojų teisių gynybą, aiškinti, kaip vyksta šis procesas. Didelė problema – tai, kad patys darbuotojai ne visada linkę būti aktyvūs ir ginti savo teises. Neretai jie į savo padėtį žvelgia tarsi iš šalies, tikisi, kad kažkas kitas spręs jiems kylančias problemas. Yra ir kitas nedžiuginantis aspektas – aktyvūs žmonės vis dar gali būti persekiojami savo darbo vietose dėl savo aktyvių veiksmų, tai irgi darbuotojus atbaido nuo įsitraukimo į dialogą su socialiniais partneriais. Atsižvelgdami į tokią padėtį, mes dedame didžiules pastangas, siekdami įtraukti darbuotojus, aiškiname, kad profesinių sąjungų veikla ar socialinio dialogo plačiąja prasme svarbi dalis – tai darbuotojų aktyvus veikimas užtikrinant orias darbo sąlygas“, – pažymi I. Ruginienė.

nuotrauka::1 right

Koją kiša praeities palikimas

Pasak jos, tai, kad darbuotojai Lietuvoje tebėra linkę nutylėti, susitaikyti su negerovėmis darbo vietoje – ir istorinės patirties nulemti dalykai.

„Tebėra išlikusi sovietinių laikų atmintis, per Lietuvos Nepriklausomybės metus vis dar neįgudome taip aktyviai ginti savo teisių, kaip tai daroma Europoje. Ten visiškai normalu darbdaviui įvardyti, kas darbo vietoje netinka ar nurodyti neteisėtus jo veiksmus. Lietuvoje, deja, dar daug nutylėjimų, ypač tai ryšku regionuose, kur tėra vienas ar du dideli darbdaviai. Darbuotojai tuomet nuogąstauja, kad, jei išdrįs pasipriešinti – gali ir netekti darbo tame regione. Tai stabdo socialinį dialogą Lietuvoje, nors Europos pavyzdžiai rodo, kad gilesnė demokratija yra ten, kur egzistuoja aktyvi pilietiška visuomenė“, – sako LPSK vadovė.

Viena iš svarbiausių konfederacijos misijų – skleisti žinią, kad profesinės sąjungos nebėra mistinis darinys,  o demokratiškoje visuomenėje profesinė sąjunga – tai patys darbuotojai, nuo kurių siekio keisti situaciją ir aktyvumo priklauso pokyčiai. Pasak I. Ruginienės, taip pat nereikėtų vaizduotis, kad profesinė sąjunga – tai kažkas gremėzdiško, būdingo tik didelėms organizacijoms.

„Didžiausius pokyčius lemia nedideli kolektyvai, ypač regionuose. Tai jie yra mūsų pagrindas – žmonės, realiai dirbantys savo darbo vietose. Nuo jų noro kažką pakeisti priklauso organizacijos veikla.  Svarbu ir pabrėžti, kad sėkminga profesinė sąjunga – ta, kurios visi nariai aktyvūs, o ne tik vienas ar du lyderiai“, – sako I. Ruginienė.

Komanda su darbdaviu

Idealiu atveju, profesinė sąjunga turi dirbti vienoje komandoje su darbdaviu. Aktyvūs darbuotojai ne tik gali stebėti, ar darbo vietose nedaroma neteisėtų veiksmų, bet ir tiesiog padėti darbdaviui išvengti klaidų.  Toks komandinis darbas ir atveda prie dialogo, kuris padeda sukurti gerą darbo atmosferą darbuotojui, o patenkintas darbuotojas sukuria didesnę pridėtinę vertę įmonei – taigi dialogas patrauklus ir darbdaviui.

„Atlikta nemažai tyrimų, kurie parodo, kad tose įmonėse, kuriose susiklostęs glaudus ir geras kontaktas tarp darbdavio ir darbuotojo, patiriama mažiau streso, kyla mažiau krizinių situacijų, užtikrinamos stabilesnės, geresnės darbo sąlygos, pakankamai konkurencingas atlyginimas. Tuo ypač ryškiai galime įsitikinti šiemet – dėl pandemijos išgyvename itin sunkius metus, bet jau pavasario patirtis parodė, kad bendrovės, kuriose darbdavio ir darbuotojų kontaktai yra geri, krizę išgyvena lengviau. Dialogas tarp darbuotojo ir darbdavio visada atneša didelę pridėtinę vertę, tik tą turi suvokti abi pusės“, – pabrėžia profesines sąjungas vienijančios konfederacijos vadovė.

Ji džiaugiasi, kad, nors darbuotojus vis dar nelengva įtraukti į savo teisių gynimo procesą, vis dėlto pažanga per Lietuvos Nepriklausomybės metus – akivaizdi. Kadaise profesinės sąjungos buvo įsivaizduojamos kaip „gėrių dalybos“ – kelialapių į sanatorijas ar poilsiavietes.

„Šis supratimas nyksta, mentalitetas keičiasi. Atsiranda platesnis suvokimas, kad profesinė sąjunga – tai kelias į apgintas darbuotojų teises, į orias darbo sąlygas. Visa įmonė gali pakilti į naują lygmenį, jei joje susiformuoja stipri profsąjunga“, – sako I. Ruginienė.

VDI vaidmuo

Nemenką pagalbą tiek darbdaviams, tiek darbuotojams, ieškant bendrų sąlyčio taškų, kuomet siekiama suderinti skirtingus socialinių partnerių interesus, teikia Valstybinė darbo inspekcija (VDI).

„Socialinę partnerystę veikiausiai reikėtų suprasti kaip procesą, kuomet socialiniai partneriai – darbdaviai, darbuotojai ir valstybinės institucijos – siekia suderinti tam tikras teises ir pareigas, o viso to išraiška gali būti ir neretai tampa susitarimai, pavyzdžiui, kolektyvinės sutartys. Apibendrintai, socialinis dialogas reiškia visų šalių kalbėjimąsi ir bandymą rasti konsensusą“, – apibrėžia Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) Darbo teisės skyriaus vedėjas Šarūnas Orlavičius.

Jis sutinka, kad Lietuvoje kolektyvinių sutarčių skaičius (Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, Kolektyvinių sutarčių registre nuo 2017 m. spalio mėn. Lietuvoje užregistruota 321 kolektyvinė sutartis) kol kas nėra didelis.

„Dar turėtų keistis mąstysena, o tam labai svarbus švietimas – taigi, VDI šiuo atveju atlieka pagalbą teikiančios institucijos vaidmenį. Teikiame konsultacijas profsąjungoms, darbdaviams, įvardijame, kokios yra susitarimų naudos darbdaviams ir darbuotojams. Ketiname konsultuoti ir darbo tarybas, kaip tinkamai įgyvendinti jų teises ir pareigas“, – pasakoja Š. Orlavičius.

Ragina siekti platesnio įsitraukimo

Tuo tarpu Lietuvos darbdavių konfederacijos (LDK) prezidentas Danas Arlauskas, kalbėdamas apie socialinę partnerystę Lietuvoje, nevengia gan pesimistiškų apibendrinimų. Pasak jo, susidaro įspūdis, kad pati valstybė – trečioji socialinės partnerystės šalis – ne itin suinteresuota dialogo skatinimu.

„Pastaraisiais metais buvo išsakyta neblogų minčių apie savivaldos, bendruomeniškumo stiprinimą, tačiau pasistūmėta ne itin toli. Trišalėje taryboje socialinis dialogas vyksta pakankamai siauru kampu, daugiausia dėmesio skiriant darbo rinkos aspektams. Tačiau valstybė turi vis daugiau funkcijų, gyvenimas tampa vis sudėtingesnis, teisinė aplinka – vis labiau komplikuota, ir mums visiems yra svarbu spręsti ne vien darbo rinkos problemas. Yra ir visuomeninės kultūros klausimai, pensininkai, neįgalieji, kitos grupės – kad visi šie visuomeninio gyvenimo aspektai būtų aprėpti, būtinas platesnis visuomenės įsitraukimas. Jei visi nedalyvausime sprendžiant šiuos klausimus, gali užvaldyti chaosas. Socialinė partnerystė ir reikalinga tam, kad to neįvyktų“, – sako D. Arlauskas.

Jo vertinimu, šiuo metu socialinė partnerystė Lietuvoje išgyvena ne pačius geriausius laikus.  Pasak D. Arlausko, visuomenei itin svarbi aiški aplinka – teisinė, verslo, mokestinė ir pan. Jei tokios aplinkos šalyje nėra, gali kilti pagunda emigruoti ten, kur aiškiau.

„Būtent todėl, kalbėdamas apie socialinę partnerystę, noriu atkreipti dėmesį ne vien į verslą ar profesines sąjungas, bet į visus žmogaus gyvenimo aspektus. Tai ir socialinė aplinka, kultūra, aplinkosauga, daugybė kitų sričių. Deja, kai kurios analizės rodo, kad mūsų bendruomeniškumo lygis mažėja, ir tai nėra geras ženklas“, – pastebi D. Arlauskas.

Jis sutinka, kad tam tikrų aktyvių visuomenės grupių daugėja, ypač tarp jaunų žmonių, įsitraukusių į problemų sprendimą tokiose srityse kaip aplinkosauga ar, pavyzdžiui, gyvūnų teisės.

„Savaime suprantama, kad dalis žmonių tampa nebepakantūs visuomenės piktžaizdėms, ir tai džiugina. Gerų pavyzdžių yra, bet jų – per mažai. Kad jų būtų daugiau, tikrai reikėtų didesnės valstybės paramos“, – mano D. Arlauskas.

nuotrauka::2 nocrop

Gauk nemokamą VERSLO VALDYMO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
Kas labiausiai gąsdina jauną verslą Premium

Viešas kalbėjimas, sugebėjimas konkrečiai pristatyti įmonę ir jos išskirtinumą, tolygiai pasiskirstyti darbus...

Gazelė
12:00
Kaip įdarbinti pandeminę patirtį ir suteikti postūmį karjerai Premium

2020-ieji buvo dramatiškų poslinkių darbo rinkoje metai, kai specialistai turėjo greitai prisitaikyti prie...

Vadyba
2021.01.01
10 svarbiausių vadovų pasikeitimų „Verslo žinių“ akimis Premium

„Verslo žinios“ visus metus stebėjo šalies darbo rinką ir pokyčius bendrovėse. Pateikiame svarbiausius įmonių...

Vadyba
2021.01.01
Keičiasi „Civinity“ vadovas 1

Būsto ir komercinių pastatų administravimo AB „Civinity“ generaliniu direktoriumi ir valdybos pirmininku...

Vadyba
2020.12.31
Ilgalaikis stresas sutrumpina CEO gyvenimą 2 metais Premium

Per pandemiją prie įmonių vairo stovintys vadovai sulaukia šūsnių patarimų, kaip nuraminti stresą...

Vadyba
2020.12.31
Vidaus reikalų ministerijos kanclere paskirta J. Petkuvienė

Vidaus reikalų ministerijos kanclere paskirta Jovita Petkuvienė, kuri iki šiol ėjo Viešųjų pirkimų tarnybos...

Vadyba
2020.12.31
Personalo vadovų prognozės 2021 m.: pandemijos pamokos ir naujos tendencijos Premium

COVID-19 sumaišė visas personalo specialistų kortas, 2020 metų pradžioje tvarkingai išdėliotas ant stalo.

Vadyba
2020.12.31
Verslininkai net patys stebisi, kad išdrįso taip rizikuoti Premium

Verslas reikalauja išmanymo, tačiau kartais drąsa rizikuoti atsiperka labiau nei teorinės žinios. Jauni...

Gazelė
2020.12.31
Geidžiamiausių darbdavių medianos: lyderis nesitraukia Premium

„Sodros“ pateikiami duomenys rodo, kokias atlygio medianas lapkritį mokėjo geidžiamiausi šalies darbdaviai.

Vadyba
2020.12.31
Didžiosios turto valdymo įmonės darbuotojų skaičių ES per 5 metus padidino 38% 

Didžiosios turto valdymo įmonės darbuotojų skaičių Europos Sąjungoje per pastaruosius penkerius metus...

Rinkos
2020.12.30
Metai, kai dirbome iš namų – ko išmokome, kad dirbtume geriau? Verslo tribūna

2020-ieji atnešė nemažai iššūkių, su kuriais dalis įmonių susidūrė pirmą kartą. Perėjimas prie nuotolinio...

Verslo aplinka
2020.12.30
Metas keisti lyderystės standartą Premium 3

Idealiomis sąlygomis lygių galimybių teorija byloja, kad lyderiai būna ir vyrai, ir moterys. JAV politikė...

Vadyba
2020.12.29
Didžiausių darbdavių atlygio medianos: lyderiai tie patys Premium 2

„Sodros“ skelbiami duomenys rodo, kokias algų medianas lapkritį mokėjo didžiausi šalies darbdaviai. Pirmoje...

Vadyba
2020.12.29
„Google“ testuos naują darbo modelį Premium

Technologijų milžinė „Google“ skelbia, kad nuo 2021 m., kai pandemija atslūgs ir darbuotojams bus saugu...

Vadyba
2020.12.29
Kultūros ministras išrikiavo savo komandą

Gruodžio 28 d. darbą pradėjo kultūros ministro Simono Kairio politinio pasitikėjimo komanda: viceministrų...

Laisvalaikis
2020.12.28
Karantino grimasos: pavargome ir nuo nuotolinio darbo, ir nuo vaikų Premium 15

Baltijos šalių vartotojų nuostatos keičiasi: per antrąjį karantiną jau nebe taip norime leisti laiką su...

Rinkodara
2020.12.28
J. Šiugždinienė: situacijai užsitęsus, gali tekti ilginti mokslo metus Premium 3

Nuotolinio ugdymo situacija neramina, o jei padėtis nesikeis, gali prireikti ir tokių sprendimų kaip ilgesni...

Verslo aplinka
2020.12.28
Kas mokėjo didžiausias atlygio medianas lapkritį Premium 1

„Sodra“ skelbia, kurios šalies įmonės mokėjo didžiausias algų medianas lapkritį. Paskutinį rudens mėnesį...

Vadyba
2020.12.28
Premjerės patarėju paskirtas D. Žeruolis

Premjerės Ingridos Šimonytės politinę komandą papildė Darius Žeruolis. Nuo pirmadienio jis eina ministrės...

Vadyba
2020.12.28
Plėtra iš reikalo: atrodė kaip košmaras, bet pasiteisino Premium

Karantinas sumaišė daugelio įmonių planus. Tačiau kai kurios bendrovės vis tiek plėtros planų giliai į...

Gazelė
2020.12.28

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Valdyti slapukus