Efektyviausi valstybiniame sektoriuje Lietuvos oro uostai: pasiekta daug, tačiau laukia dar didesni iššūkiai

Lietuvos oro uostų vadovas Marius Gelžinis sako, kad įmonės rezultatus ir lyderystę kitų valstybės įmonių atžvilgiu užtikrino efektyvi veikla taikant geriausius privataus verslo principus.

Antrą kartą „Verslo žinių“ sudarytame „Lietuvos verslo lyderių 500“ (LVL 500) reitinge – didelės permainos. Pagal pajamų ir pelno augimo, veiklos efektyvumo, naudos darbuotojams, skaidrumo bei indėlio ugdant verslo visuomenę kriterijų bazę vertintų įmonių sąraše – ir keli valstybinio sektoriaus dalyviai, kurių lyderio poziciją užima Lietuvos oro uostai (LTOU), peršokę iš 223-ios į 11-ą vietą. Anot įmonės atstovų, tokį šuolį lėmė nuolat palaikomos vidinės verslo vertybės bei nuosekliai vykdyta strategija ir nuolatinės efektyvumo paieškos – būtent šie faktoriai artimoje ateityje bus esminiai ir kovojat su pandemijos sąlygotais iššūkiais.

Savo pelningumą nuo 9 iki 25 proc. per 2018 m. pakėlusių LTOU vadovas Marius Gelžinis sako, kad įmonės rezultatus ir lyderystę kitų valstybininkų atžvilgiu užtikrino efektyvi veikla taikant geriausius privataus verslo principus.

„Nors išgyvename labai didelių iššūkių laikotarpį visai pasaulio aviacijai, turime veiklos strategiją, kuri apima 15 metų laikotarpį į priekį, todėl gerai žinome, ko siekiame ir ką turime tęsti, o tai padeda nesiblaškyti. Aiškiai žinome ir tai, kas yra mūsų strateginiai partneriai, laikomės savo įsipareigojimų jiems ir tai gali būti viena iš priežasčių, padėsianti startuoti su nauja jėga“, – komentuoja jis.

Pasak vadovo, labiausiai prie sėkmingų LVL 500 reitinge analizuoto laikotarpio LTOU rodiklių prisidėjo nuosekliai augintas keleivių skaičius, augęs neaviacinių paslaugų portfelis bei veiklos efektyvinimas.

Iš duobės kartu su partneriais

M. Gelžinio teigimu, oro uostai pastaraisiais metais vis labiau panašėja ne tik į „orlaivių stovėjimo aikšteles“, bet modernius paslaugų centrus – per pastaruosius metus sparčiai augo įmonės neaviacinės veiklos pajamos ir 2019 m. sudarė 35 proc. visų bendrovės pajamų (2018 m. – 32 proc. ).

„Geri ankstesni metai leido ne tik su partneriais skinti sėkmingos veiklos vaisius, bet ir sukaupti šiokią tokią pagalvę, kuri labai padėjo pasitikus krizę. Galėjome kelis mėnesius ne tik išlaikyti faktiškai sustojusią bendrovę bet ir padėti partneriams“, – pažymi jis.

Siekiant ilgalaikės ir tvarios partnerystės, įmonė oro uostuose veikiančioms bendrovėms pasiūlė pagalbos paketą – ženkliai palengvinti komercines sąlygas karantino laikotarpiu. Skaičiuojama, kad Lietuvos oro uostams visos jau suteiktos ir visas dar teikiamos pagalbos priemonės kainuos daugiau nei 3 mln. eurų. Neabejotinai pasirinktos priemonės sunkiuoju laikotarpiu padėjo išsaugoti partnerystes ir leido greitai atnaujinti paslaugų teikimą. Šiandien jau juntamas veiklos atsigavimas – vis daugiau perkama kitų oro uostuose teikiamų paslaugų, pradėjo veikti kavinės, restoranai, „Duty Free“ parduotuvės. Gyvenimas grįžta į savo vėžes.

Neaviacinė veikla LTOU apima komercinių patalpų, pastatų bei žemės nuomą, parkavimo, komercinės reklamos, verslo klubo, greitosios patikros, renginių organizavimo ir kitas keleiviams bei verslui teikiamas paslaugas. Pajamos iš jų pernai sudarė beveik 37 proc. visų oro uostų sugeneruotų pajamų, apie 62 proc. jų uždirbta iš komercinių patalpų nuomos.

2019 metais išlaikytas augimas

Nors šių metų LVL 500-tuke vertinti 2018 m. įmonių duomenys, LTOU vykdomoji direktorė Laura Joffė dalinasi ir šoktelėjusiais 2019 m. įmonės finansiniais rodikliais – pernai net 79 proc. augo grynasis pelnas (sudarė 14,9 mln. eurų) ir ženkliai didėjo neaviacinės pajamos.

„2019-aisiais Lietuvos oro uostai pagerino visus 2018 m. rekordus: žymima 62,5 tūkst. skrydžių, sulaukta 6,5 mln. keleivių, o bendrovės bendros pajamos siekė 49,5 mln. eurų – 13 proc. daugiau nei 2018 m., taip pat įmonės laimėjimai atsiliepė ir jos komandai – praėjusiais metais operatyviniams darbuotojams atlyginimai kilo apie 20 proc. Iš vienos pusės džiugu, kad sėkmingais metais pavyko sukaupti finansinę pagalvę, tačiau iš kitos gaila, kad didžiąją jos dalį „suvalgė“ bendrovės ir partnerių gelbėjimas sunkiausiu laikotarpiu“, – teigia ji.

Pasak L. Joffės, praėjusiais metais aviacijos rinkai didelę įtaką padarė „Boeing Max“ krizė, šie metai, be abejo, paženklinti koronavirusu – aviacija jau persigrupavusi naujam startui, tačiau tai, kad ir anksčiau su daugeliu krizinių situacijų sektorius gebėjo susitvarkyti ir atsitiesti, nuteikia pozityviai.

Numato plėtrą

Paskutinę 2019 m. dieną keleivių skaičius Vilniaus oro uoste pasiekė rekordinę 5 mln. ribą. LTOU vadovas M. Gelžinis atvirauja, kad visi šalies oro uostai jau kelis metus iš eilės viršijo savo galimybes ir pastaraisiais metais priėmė daugiau keleivių nei buvo suprojektuoti priimti, todėl Vilniaus oro uoste jau vyksta didieji infrastruktūros rekonstrukcijos ir palaikymo projektai: rekonstruojami ir tiesiami riedėjimo takai, įrenginėjamas Šiaurinis peronas, atnaujinama įranga

Visa tai, anot vadovo, išlieka aktualu net ir šių metų pandemijos akivaizdoje, nes investicijos į infrastruktūros plėtrą bus reikalingos jau artimoje ateityje, o atidedant projektus rizikuojama likti atsigaunančios aviacijos užnugaryje vien dėl pajėgumų trūkumo oro uostuose. Todėl šiems projektams tikimąsi paramos ir iš Vyriausybės Ateities ekonomikos DNR plano.

„Tikimės plėtoti didelius plėtros projektus visuose oro uostuose. Daugelis iš jų turėtų būti įgyvendinti dar iki 2022 m.“, – akcentuoja M. Gelžinis.

Komentarai