Apie šiandienos mokytojus – iš lyderių lūpų
Apie tai jie diskutavo ekonominio švietimo ir verslumo ugdymo organizacijos „Lietuvos Junior Achievement“ (LJA) inicijuojamos mokytojų konferencijos „EFEKT 2020“ metu. Dėmesys čia skirtas bendruomeniškumui, mokytojų ir mokyklų vadovų įkvėpimui, jų ekonomikos, finansų ir verslumo ugdymo žinių atnaujinimui. Šiemet pirmą kartą konferencijoje dalyvavo ir mokiniai.
Siekis – užauginti laisvas ir nuolat besimokančias asmenybes
„Šiandien geras mokytojas yra ne tik puikus savo dalyko žinovas, bet ir gerbiama asmenybė – autoritetas. Jis geba sužadinti mokinių smalsumą, ugdyti gebėjimus savarankiškai mokytis, analizuoti, diskutuoti ir kritiškai mąstyti. Mokytojas siekia savo pavyzdžiu perduoti vertybes ir įgalinti mokinius augti laisvomis ir nuolat besimokančiomis asmenybėmis“, – įsitikinęs verslininkas, technikos mokslų daktaras ir LJA valdybos pirmininkas Vladas Lašas.
Jo teigimu, šiandien mokyklose yra per daug smulkmeniško reguliavimo ir administravimo. Anot pašnekovo, mokytojams turėtume suteikti daugiau teisių ir labiau jais pasitikėti.
„Mes daug kalbame apie problemas ir neefektyvų švietimą, bet gal mums reikia mokymosi, o ne švietimo? Juk efektyviausias mokymasis nėra centralizuotas ir visiems vienodas „švietimas iš viršaus“. Tai – kiekvieno asmeninės ir aktyvios pastangos išmokti. Ši problema aktuali visame pasaulyje. Jaunam žmogui pirmiausia turime padėti, padrąsinti jį ir net leisti jam elgtis neįprastai. Jis pats turėtų mokytis savarankiškai veikdamas, kurdamas tikrus projektus, dirbdamas komandoje. Jei sugebėtume paskatinti mūsų jaunimą būti ypač smalsiais ir norėti išmokti daugiau, su tais pačiais ištekliais galėtume pasiekti daug daugiau“, – įsitikinęs V. Lašas.
Turime auginti kartą, kuri ne tik prisitaikys, bet pati kurs Europos ateitį
Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Arnoldas Pranckevičius priduria, kad šiuolaikinis mokytojas gali būti mokinio patarėjas, bičiulis, kartu ieškantis atsakymų, kartu užduodantis klausimus, kartu skatinantis kritinį mąstymą, vaizduotę ir kūrybiškumą.
„Hierarchinių santykių, autoriteto baimės sistema, manau, jau yra atgyvenusi. Daug įtaigesnis ir efektyvesnis metodas yra stengtis sukurti abipusio pasitikėjimo tarp mokytojo ir mokinio atmosferą, kuri leidžia asmenybei augti, skleistis ir atrasti savyje paslėptą potencialą. Didžiausia problema šiandien – mūsų mokinių gebėjimai, kurie stipriai atsilieka nuo ES vidurkio. Ypač skausmingi – skirtumai tarp Lietuvos regionų, lemiantys skirtingas jaunų žmonių gyvenimo galimybes. Resursai naudojami nepakankamai efektyviai“, – sako jis.
Pasak pašnekovo, Europos ateitis bus žalia, skaitmeniška, bet „žmogiška“. Todėl visi turime matyti savo vaidmenį ir auginti kartą, kuri pasiruošusi ne tik prisitaikyti, bet ir pati ją kurti.
Turi gebėti dekonstruoti aplink vykstančius procesus
Komunikacijos konsultantės ir LJA valdybos narės Rasos Bagdonienės teigimu, šiandien svarbu pasidalinti su mokytojais įžvalgomis, kurios leistų dekonstruoti aplink vykstančius procesus.
„Šiandienos kelių kompanijų krizių kontekste svarbu padėti mokytojams, kurie dėsto ekonomiką, verslumą, skatina moksleivius praktiškai išbandyti idėjos ir produkto kūrimo, pardavimo, rinkodaros žingsnius, giliau suprasti ir įvertinti viešumoje diskutuojamus klausimus. Puiki proga suprasti, kad verslas – tai ne tik skaičiai. Visų pirma, tai socialinis reiškinys, vertės kūrimas, liečiantis kiekvieną visuomenės narį. “, – aiškina ji.
Pasak R. Bagdonienės, suprasdami tai, galime pradėti diskutuoti, kaip kuriami ar griaunami santykiai, kas lemia visuomenės pasitikėjimą verslo įmonėmis, kaip kritiškai vertinti verslo komunikaciją, kuriamą įvaizdį.
„Viskas yra labai paprastai – žmogus daro teisingus dalykus arba nedaro. Nepritariu generalizavimui nei kalbant apie mokytojus, nei kalbant apie verslininkus. Žiūrime į vienos kompanijos krizę ir kalbame apie visą verslą – tai nėra teisinga. Taip, kiekvienas verslas kuria savo įvaizdį, pasakoja apie save, tačiau labai svarbūs yra elementai, kurie kelia vartotojų pasitikėjimą arba nekelia. Pirmiausia, ar organizacijos žinutė autentiška, ar matome konkrečius žmones: darbuotojus, vadovus, kt. Antra, ar yra verslo organizacijos visuomeninės, gamtosauginės, tvarumo, socialinės atsakomybės veiklos įrodymų, o gal tik tuščia deklaracija? Galiausiai, pastarojo meto kontekste vertinkime ne tai, kad kilo krizė, o analizuokime, kaip kompanija ją valdo, kaip greitai, atvirai ir gerbdama auditoriją kalba apie veiksmus ir korekcines priemones. Tai yra tie kriterijai, kuriais remdamasi aš dekonstruoju viešai matomą įvaizdį, keliu klausimus, abejoju, pasitikiu konkrečiu verslu arba ne“, – kritinio mąstymo svarbą pabrėžė specialistė.
Dėmesį atkreipia į 15-mečius
V. Lašas aiškina, kad mokykloje turi būti ir daugiau laisvės, drąsos, noro veikti.
„Lietuvoje turime puikių visuomeninių iniciatyvų, padedančių mokytis veikiant ir siekiant konkrečių rezultatų: moksleivių startuoliai „Junior Achievement“ programoje, „Micro:bit“ kompiuteriukai vaikams, „Meškėnų laboratorija“, Kūrėjų („Makers“) paroda – mugė, programavimo mokymosi iniciatyva „Bit&Byte“, „Robotikos mokykla“, „Robotikos akademija“ ir daug kitų.
Tačiau jos veikia tik entuziastų dėka ir, deja, netampa nacionalinėmis, valstybės iniciatyvomis, nors ir galėtų: tai jau išbandyti, paruošti, efektyvūs ir veikiantys sprendimai, kurie, sutelkus jėgas jų plėtrai, gali išspręsti daug mūsų mokyklų problemų. Todėl čia reikia dar daugiau visuomenės dėmesio ir veiksmo. Apdovanokime dėmesiu ir konkrečiu palaikymu tuos, kuriems dabar to labiausiai reikia, – 15-mečius, iš kurių, mums padrąsinus, išaugs puikūs Lietuvą garsinantys žmonės“, – ragino jis.
Ugdyti jaunąją kartą – bendras mūsų rūpestis
R. Bagdonienės teigimu, visi mes norime kurti gerą santykį su aplinkiniais. Tai natūralus individo siekis.
VERSLO TRIBŪNA
Europos logistikos sektorius patiria vieną intensyviausių transformacijų per pastaruosius dešimtmečius. Kaštų augimas, darbo jėgos trūkumas ir griežtėjantis reguliavimas reikalauja iš įmonių greitos adaptacijos ir aiškių sprendimų. Anot Pavel Kveten, vienos didžiausių Europoje transporto bendrovių „Girteka Logistics“ generalinio direktoriaus, rinkos dinamika šiandien keičiasi greičiau nei bet kada, todėl gebėjimas reaguoti tampa strategine kompetencija.
Lietuvoje bręsta viena reikšmingiausių pastarųjų metų Darbo kodekso pataisų bangų. Jei Seimas pritars šiuo metu svarstomiems pakeitimams, jie palies labai skirtingas darbuotojų grupes – nuo tų, kurie uždirba daugiau kaip du vidutinius darbo užmokesčius, iki viešojo sektoriaus ir valstybės valdomų įmonių. Darbdaviai gali įžvelgti daugiau lankstumo, profesinės sąjungos – daugiau rizikų, o teisininkams tampa akivaizdu, kad keičiasi pati darbo santykių filosofija.
Išgirdus terminą „tvarumas“, neretai pirmiausia kyla asociacijos su aplinkosauga ar gamtos išteklių saugojimu. Vis dėlto atsakingai veikiančios bendrovės šią sąvoką interpretuoja gerokai plačiau ir kompleksiškiau. „Tai – sąmoningas efektyvumas, – sako nekilnojamojo turto plėtros bendrovės „Omberg Group“ vadovai. – Tvarumas reiškia gebėjimą užtikrinti ilgalaikę plėtrą, nepažeidžiant ateities kartų interesų, sąžiningą elgesį su darbuotojais, kartu stiprinant konkurencingumą ir reputacinį kapitalą.“
Visame pasaulyje net apie 75 proc. darbdavių susiduria su sunkumais ieškant specialistų, turinčių reikiamų įgūdžių ir kompetencijų. Darbuotojų stokos problemą, anot ekspertų, padeda spręsti verslo atstovų ir universitetų partnerystė, leidžianti kartu auginti ateities talentus, atsižvelgiant į kintančius rinkos poreikius.
„Aš noriu, kad manimi pasitikėtų. Verslininkas siekia, kad produktas ar paslauga, organizacinė kultūra patiktų klientams, vartotojams, partneriams ir darbuotojams. Taip ir jaunas žmogus, svarstydamas savo verslo idėją, nori, kad ja pasitikėtų. Nesiekiame, kad vaikai, su kuriais dirba LJA mokytojai, būtinai taptų verslininkais. Ugdome horizontalias kompetencijas – burti komandą, lyderiauti, priimti sprendimus. To neabejotinai jaunimui prireiks bet kuriame darbe“, – pasakojo ji.
Šias žinias LJA stengiasi perduoti ir mokytojams, todėl panašios iniciatyvos kaip „EFEKT 2020“, R. Bagdonienės teigimu, yra labai svarbios. Šiemet konferencijoje dalyvavo daugiau nei 200 pedagogų.
„Su mokiniais mokytojai dalinasi savo žiniomis ir praktiniais patarimais, todėl siekiame kasmet juos suburti ir įkvėpti. Savo sričių lyderiai skaito pranešimus, kuriuos girdėdami mokytojai, neabejoju, auga, o kartu su jais auga ir mokiniai – tai atspindi visuomenės brandą. Tikimės, kad konferencijoje dalyvavusių ekspertų žinios atras savo kelią į pamokas ir mokyklas, nes ugdyti jaunąją kartą – bendras mūsų visų rūpestis“, – sako ji.
