Ar EBPO įskaitys valstybės įmonių valdymo reformą?
Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO), kurios duris praverti Lietuva tikisi jau šių metų birželį, taiko šalims narėms itin aukštus standartus. Mūsų šalis įsipareigojo iki 2018 m. užtikrinti, kad valstybės valdomų įmonių (VVĮ) valdybos būtų depolitizuotos: jose neliktų viceministrų, ministrų patarėjų ar kitų politinio pasitikėjimo pareigūnų. Be to, valdybose turi būti daugiau nei pusė nepriklausomų narių. Praėjusių metų lapkritį Lietuvoje viešėjęs Danielis Blume‘as, EBPO vyriausiasis politikų analitikas, teigė, kad ministerijų lygmeniu rekomendacija depolitizuoti VVĮ yra įgyvendinta nepilnai. „Sausio pabaigoje pasižiūrėsime, kaip vykdoma ši rekomendacija“, - pažadėjo jis (VŽ, 2017 11 08).
Lietuvos darbus diegiant įmonių valdymo gerąją praktiką EBPO vertins porą mėnesių. Formaliai darbai jau lyg ir baigti, tačiau tikruoju skaidrumu čia nekvepia. Pirmiausia, stebina atrankos būdas - VVĮ valdybų atrankos tvarka numato, kad „ekspertai turi teisę konsultuoti atrankos komisijos narius dėl kiekvieno kandidato po atskirų jų pokalbių su atrankos komisija, tačiau neturi balsavimo teisės“. Ta teise naudojasi politikai. Naujausias pavyzdys - vakarykštė žinia apie naują, ketverių metų kadencijai sudarytą VĮ „Oro navigacija“ valdybą. Nepriklausomus narius atrinko iš Susisiekimo, Ūkio ministerijų bei kitų valstybės institucijų atstovų (!) sudaryta atrankos komisija. Nepriklausomi rinkėjai nepageidaujami - kaip ir kitose valstybės valdomose įmonėse.
Todėl nereikėtų pernelyg stebėtis, kad nepriklausomų valdybų narių atranka nėra iki galo skaidri. VŽ pasiekė ne vienas signalas, kad VVĮ atrankos komisijos, vadovaujamos politinio pasitikėjimo tarnautojų, yra linkusios rinktis savus nepriklausomus narius, o ne nepatogius, nors jau ir pasižymėjusius ,VVĮ valdybų narius. Kita vertus, įmonių valdysenos žinovai sako, kad nebūtų lengva įrodyti, kas buvo „eliminuotas“, nes galiojanti atrankos tvarka tai leidžia daryti, t. y., niekur nėra reglamentuota, kaip tokios atrankos turi vykti, o VVĮ kuruojanti ministerija elgiasi taip, kaip mano esant geriausia. Virginijus Sinkevičius, tuometinis Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas, yra pripažinęs, kad atrankos procese ministerijos daro įtaką, nes atrankos pabaigoje ne kas kitas, o „ministras pasirašo, kas bus valdyboje“ (VŽ, 20107 11 08). Kita problema – valstybinių įmonių vadovus skiria įmonę kuruojančios ministerijos vadovas. Kad tokia praktika keistųsi, būtina keisti įstatymus.
VVĮ valdybų atrankos parodė, kad nepriklausomi valdybų nariai keičiami ne tik „problematiškose“ įmonėse: tiesiog niekur nedingo ministrų įpročiai keisti pirmtakų paskirtus asmenis jiems pavaldžiose VVĮ. Nors nepriklausomų VVĮ valdybų narių ketverių metų kadencija nebuvo pasibaigusi, naujoji valdžia juos atleido. Ir viską pradėjo nuo „balto lapo“.
VŽ nuomone, tai, kas dabar vyksta, valstybės valdomų įmonių reforma pavadinti sunku. Skaidrumo mažoka, o neva depolitizuotos valdybos lieka politikų rankose. Skaidrumu išties besirūpinančių valstybių pavyzdžių toli ieškoti nereikia – Latvijoje ir Estijoje į tikruosius (balsą turinčius) atrankos komisijos narius įtraukiami nepriklausomi atstovai. Perimti jų patirtį nieko nekainuoja – žinoma, jei depolitizaciją norima vykdyti ne tik popieriuje.
