Penkios pamokos bankų ir įmonių vadovams po SVB banko griūties
Analizė tampa dar aktualesnė atskleidus faktų, jog susidūrę su problemomis dėl pinigų pervedimų, savo pinigus iš banko pradėjo išiminėti banko akcininkai. Dėl to keli rizikos kapitalo fondai patarė savo startuoliams taip pat kuo greičiau išsiimti savo pinigus iš SVB. Pasklidusios kalbos dėl kapitalo trūkumo sukėlė milžinišką išeinančių klientų bangą – per vieną dieną bandyta atsiimti net 42 mlrd. JAV dolerių.
Draudimo brokerių įmonės „Aon Baltic“ specializuotų rizikų grupės vadovas Linas Pikšrys teigia, kad SVB banko situacijoje būtų pravertę keletas rizikos valdymo priemonių, galinčių sustiprinti finansinių institucijų ir kitų įmonių stabilumą bei sumažinti priklausomybę nuo klaidingų vadybinių sprendimų pasekmių. Jo teigimu, kiekvienam bankui ir įmonei rekomenduotina įgyvendinti aktyviai veikiančią draudimo programą, kuri būtų reguliariai testuojama pačiomis nepalankiausiomis sąlygomis. Tokios draudimo programos taikymas leistų įsitikinti, kad tinkamai pagalvota apie visų susijusių šalių interesus, SVB atveju – tiek indėlininkų, tiek kreditorių.
Žemiau pateikiame penkis svarbiausius aspektus, į kuriuos L. Pikšrys siūlo atkreipti bankų ir kitų įmonių vadovų dėmesį.
1. Įgyvendinti tokią draudimo programą pirmiausia reikia draudžiant didesnes indėlių sumas, nei numatyta finansų reguliuotojų. SVB banko atveju toks draudimas apimtų bankų klientams taikomą papildomą finansinę apsaugą, kurią turint, draudikai išmokėtų tikėtinus nuostolius virš valstybės nustatytos kartelės. Pvz., Lietuvoje visi bankuose laikomi indėliai apdrausti iki 100 tūkst. Eur. Jei kliento indėlis didesnis, tik paties indėlininko sumanumas arba banko įgyta papildoma draudimo apsauga lemia, ar bus apdraustos ir tos lėšos, kurios viršija nurodytą sumą.
2. Ne mažiau svarbu pasirūpinti vadovų civilinės atsakomybės draudimu. SVB banko griūtyje nemažą vaidmenį turėjo banko valdybos narių elgesys. Iš banko vadovybės tikimasi priemonių, stabilizuojančių jo veiklą, tačiau valdyboje atsirado narių, skubiai išėmusių tiek asmenines, tiek savo papildomai įsteigtų įmonių lėšas. Tačiau toks sprendimas tik paaštrino situaciją, kurios finalas – banko žlugimas. Taigi, vienos iš opiausių problemų tapo banko vadovybės priimti sprendimai.
Tikėtina, kad indėlius praradę klientai, kuriems pagal JAV įstatymus bus išmokėta tik ribota pinigų suma, kreipsis į teisėsaugos institucijas su prašymu patraukti banko vadovus atsakomybėn dėl patirtų nuostolių. Laikas parodys, kokių veiksmų imsis reguliatorius, tačiau tikėtina, kad tai bus ilgai trunkantys teisminiai ginčai. Tokiu atveju vadovo civilinės atsakomybės draudimas turėtų apimtį ir bankroto bylas, o jų draudimo sumos turėtų būti nustatytos taip, kad jų pakaktų ir banko interesams apginti, ir galimoms išmokoms. Suprantama, kad panorus vadovo civilinę atsakomybę apsidrausti 20 mlrd. Eur suma, draudimo įmoka taip pat būtų įspūdingo dydžio, tačiau bendroji rekomendacija – būtina nuolat analizuoti banko finansinius rodiklius ir draudimo apsaugos sumą derinti prie pasikeitusių aplinkybių.
3. Dar vienas svarbus aspektas – nuoseklus rūpinimasis darbo jėgos atsparumu (angl. Workforce resilience). Jis apima darbuotojų mokymus, gebėjimų valdyti stresą ir spręsti problemas ugdymą, kokybiškos komunikacijos organizavimą. Ištikus krizei šie aspektai tampa ypač svarbūs. Nuo to, kaip darbuotojai bus supažindinti su tikėtinomis krizėmis, kiek stipriai jie bus įtraukti į krizių valdymo plano įgyvendinimą, tiesiogiai priklauso sėkmingas situacijos sprendimas. Pastaruoju metu, rengdami įmonių rizikų valdymo programas, šiai sričiai draudikai skiria vis daugiau dėmesio, nes laiko šį įrankį efektyvia priemone mažinti rizikų skaičių ir tikėtinus nuostolius. Todėl darbuotojų atsparumo ugdymo programa ir jos nuolatinis testavimas įvairiose situacijose vis dažniau tampa būtina sąlyga, kurios reikalauja draudikai.
4. Pirmieji SVB banko situacijos tyrimai parodė, kad šio banko klientai buvo išskirtinai rizikos kapitalo finansuojami startuoliai. Svarstant finansinės institucijos lėšų valdymą būtina didelį dėmesį skirti finansavimo ir likvidumo šaltinių diversifikavimui – būtent toks principas laikomas tinkama turto ir įsipareigojimų valdymo (TĮV) programa. Pajamų ir turto srautai turi būti paskirstyti į atskiras „pintines" – tai reiškia, kad pajamų šaltinis turėtų būti organizuotas taip, jog nutrūkus vienam finansavimui būtų užtikrinta tolesnė įmonės veikla, kol bus rastas prarasto finansavimo pakaitalas arba suvaldyta krizė.
5. Lietuvoje dar retai naudojamu, tačiau pasaulyje vis dažniau sutinkamu pajamų šaltiniu tampa įmonės intelektinė nuosavybė (angl. IP Backed Lending). Krizės atveju papildomos pajamos gali tapti reikšminga paspirtimi, atverianti naujus likvidumo ir finansavimo šaltinius. Dauguma šiuolaikinių bankų yra sukaupę vertingų žinių (know-how), kurios galėtų būti sėkmingai panaudotos ir kitose įmonėse. Krizės atveju, kai būtina užtikrinti maksimalias pajamas, draudimo įmonė gali padėti įvertinti įmonės intelektinę nuosavybę ir tinkamai „įkeisti“ ją.
„Valdant krizines situacijas įmonėje, yra galimybė greitai aktyvuoti plataus masto, visapusišką išsamų patikrinimą įvairiose rizikos ir žmogiškojo kapitalo srityse, kartu struktūrizuojant novatoriškus draudimo sprendimus – tai leidžia skubiai įvertinti riziką ir ją suvaldyti, galimai pasitelkiant ir draudimą“, – reziumuoja L. Pikšrys.
Draudimo brokerio įsitikinimu, nors SVB banko vadovai ėmėsi veiksmų, siekdami išlaikyti sveiką įmonės finansinę būklę, vis dėlto jų elgesys sukėlė nemažai įtarimų, kai patys akcininkai pradėjo išiminėti pinigus.
„Akivaizdu, kad siekiant užtikrinti tolesnį banko gyvavimą, buvo galima pasitelkti kitus būdus pritraukti papildomų investicijų. Tokių institucijų klientams rekomenduotume būti pasiruošusiems ir atsitikus krizinei situacijai dalį rizikų valdyti draudimo sprendimais, – pasakoja „Aon Baltic“ atstovas. – Pagrindinė išvada: bet kuriai įmonei privalu turėti krizės valdymo planą, jį nuolat peržiūrėti, reguliariai atnaujinti, testuoti ir užsitikrinti papildomas rizikos valdymo priemones – draudimą.“
