Velykinis pirmadienis: malonūs iššūkiai išradingesniems kulinarams

Pasiruoškite, kaip galima suvartoti visą kalną likučių

Šventinis stalas. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.

Vakar mūsų ir jūsų namuose buvo šventė. O koks gi Velykų Sekmadienis be didelio kepsnio ar milžiniško paukščio paskrudusia odele, be virtų liežuvių, įvairiausių mišrainių, karpių kukulių drebučiuose ar įdarytos lydekos, velykinės bobos, ar, galų gale, viso krepšio įvairiaspalvių margučių? Vakar visi giminės susirinko prie prabanga tviskančio stalo, visi gėrėjosi išpuoštais patiekalais, visi aikčiojo ir gyrė šeimininkus už tokias grožybes, o šie tik rankom mojo ir siūlė dėtis dar.

Bet tai buvo vakar.

O šiandien, kai svečiai jau išsiskirstę, juokas nurimęs, o vakarykščiai indai jau švarutėliai laukia indaplovėje, nejučia ateina suvokimas: maisto dar liko tiek, kad būtų galima pamaitinti visą brigadą išalkusių šienpjovių, ir dar liktų. Kas galėjo pagalvoti, kad iš keturių kilogramų avies kumpio bus suvalgyti tik du? Kad taip įspūdingai atrodęs kalakutas stalo viduryje, netekęs blauzdelių, vienos šlaunelės ir dalies krūtinėlės, vis dar turi daugiau mėsos, nei pora šviežiai keptų viščiukų broilerių? O kiaušiniai, kur tiek kiaušinių dabar dėti? Negi dabar vėl ir vėl, diena iš dienos, banaliai su majonezu?