Lietuvoje mažam verslui pasiskolinti sunkiau ir brangiau nei vidutiniškai ES

Tokią padėtį patvirtina įvairūs Lietuvos ir tarptautinių institucijų tyrimai bei apklausos. Jos rodo, kad atmestų smulkaus ir vidutinio verslo (SVV) kreditavimo paraiškų dalis Lietuvoje yra didesnė nei daugelyje kitų ES šalių. Be to, skirtumas tarp SVV ir didelėms įmonėms taikomų paskolų palūkanų Lietuvoje yra didesnis nei vidutiniškai ES šalyse.

„Sunkus finansavimo prieinamumas trukdo SVV įmonėms augti, mažina jų konkurencingumą tiek vietos, tiek užsienio rinkose“, – pažymi Vaidotas Šumskis, „Finora Bank“ vyriausiasis analitikas.

Daug paraiškų atmetama

Pernai Europos Komisijos (EK) kartu su Europos centriniu banku (ECB) atlikta įmonių apklausa (Survey on the Access to Finance of Enterprises) skirta finansavimo prieinamumui aiškiai parodė, kad Lietuvoje smulkioms ir vidutinėms įmonėms prie kreditų prieiti gerokai sunkiau. Tik 39% Lietuvos SVV įmonių, kurios 2023 m. kreipėsi dėl paskolos, gavo visą prašytą finansavimą. Ši dalis buvo mažiausia visoje ES, kurioje visą finansavimą pernai gavo 64% paskolų prašiusių SVV įmonių. Lietuvoje 27% paraiškų buvo atmesta – ši dalis buvo net 4 kartus didesnė nei ES vidurkis (7%).

„Nors pernai atmestų Lietuvos SVV paskolų paraiškų dalis buvo mažesnė nei užpernai (32%), bet per pastaruosius penkerius metus atmestų paskolų paraiškų dalis didėjo“, – lygina „Finora Bank“ vyriausiasis analitikas. Nedaug geresnė padėtis yra ir kitose didele paskolų rinkos koncentracija pasižyminčiose Baltijos šalyse: Latvijoje 2023 m. buvo atmesta 16% SVV paskolų paraiškų, o Estijoje – 13%, arba dvigubai daugiau nei vidutiniškai ES šalyse. (Estijos skaičiai pateikiami pagal EIB survey on discouraged borrowers).

Moka didesnes palūkanas

V. Šumskis atkreipia dėmesį ir į Lietuvoje bei kitose Baltijos šalyse esančius didesnius palūkanų skirtumus. Pavyzdžiui, Lietuvoje per atitinkamą laikotarpį paskolos smulkioms ir vidutinėms įmonėms buvo vidutiniškai 0,7 proc. punkto brangesnės nei euro zonoje.

„Įvertinę esantį palūkanų skirtumą bei atmestų paskolų paraiškų rodiklius galime daryti prielaidą, kad skolinimas Lietuvos ir kitų Baltijos šalių SVV įmonėms yra suvaržytas daug labiau, nei galėtų būti esant normalioms rinkos sąlygoms“, – pažymi „Finora Bank“ vyriausiasis analitikas. Skolinimo rizika tarp Lietuvos ir ES bendrovių yra panaši. Tarp apklaustų Lietuvos bendrovių 45% teko įmonėms su 1–9 darbuotojais, o vidutiniškai ES šis rodiklis siekia 46%, Lietuvoje bendrovių dalis su 10–49 darbuotojais siekė 30%, o vidutiniškai ES – 28%.

Priežastys įvairios

„Lietuvoje dėl kelių stambių institucijų dominavimo Lietuvos bankų rinkoje SVV lieka finansavimo užribyje. Tai daro įtaką ir SVV elgesiui – mažos įmonės, gavusios neigiamą atsakymą iš savo namų banko, greitai nuleidžia rankas ir neieško alternatyvų“, – pažymi V. Šumskis.

Dalis sunkaus prieinamumo prie kreditavimo priežasčių susijusios su pačiomis bendrovėmis. Dažniausios įmonių paskolų paraiškų atmetimo priežastys yra prasta įmonių finansinė būklė ar pernelyg dideli jau turimi įsipareigojimai – tai rodo tiek Lietuvos banko atliekamos apklausos, tiek ?„Finora Bank“ duomenys. Tinkamo užstato trūkumas taip pat yra pakankamai dažna paskolų paraiškų atmetimo priežastis, kuri atsispindi apklausose. Tačiau šią problemą efektyviai sprendžia SVV įmonėms teikiamos „Invega“ ar Europos investicinio fondo (EIF) garantijos.

Svarbu atsiskaityti laiku

„Nors kredito įstaigos negali pakeisti SVV įmonių finansinių rodiklių ar jų veiklos rizikos, jos gali diegti inovatyvias, automatizuotas ir didžiųjų duomenų analitika paremtas paskolų paraiškų vertinimo sistemas, ir tokiu būdu atpiginti ir pagreitinti paskolų paraiškų vertinimo procesus“, – teigia V. Šumskis.

SVV įmonės savo ruožtu turėtų padaryti visus namų darbus, kad finansavimą gautų lengviau. Prieš kreipiantis dėl paskolos svarbu aiškiai suformuluoti įmonės poreikius, išgryninti kam reikalingas finansavimas, taip pat įvertinti įmonės finansines galimybes ir šaltinius prašomai paskolai grąžinti.

„Itin reikšminga paskolos suteikimo proceso dalis yra skaidrumas, todėl įmonės privalo turėti tinkamai parengtus finansinės atskaitomybės dokumentus. Kredito istorija taip pat yra vienas esminių veiksnių, lemiančių finansų įstaigos sprendimą dėl verslo kreditavimo“, – vardina analitikas. Tinkamai valdydama savo turimus finansinius įsipareigojimus, laiku apmokėdama sąskaitas, įmonė didina palankaus banko sprendimo tikimybę.

„Pagaliau, SVV įmonės turėtų savo naudai išnaudoti finansinių įstaigų tarpusavio konkurenciją ir kreiptis dėl paskolos suteikimo ne į vieną ar du, o bent į keletą bankų, kurie specializuojasi teikiant kreditus SVV“, – pataria V. Šumskis.

Vertina kiekvieną klientą

„Finora Bank“ kiekvieną klientą vertina individualiai, įsigilina į visas jo verslo aplinkybes.

„Mes tikime, kad kliento sėkmė yra mūsų sėkmė, todėl stengiamės, kad visi sprendimai būtų priimti kuo greičiau, nes greitis ir lankstumas yra kertiniai dalykai dirbant su SVV“, – pažymi „Finora Bank“ vyriausiasis analitikas.

Pagrindinis banko klientų segmentas yra SVV įmonės, kurioms bankas teikia faktoringo, lizingo paslaugas, o taip pat paskolas su užstatu ar be jo, su „Invega“ ar EIF garantijomis.

„Ypatingą dėmesį skiriame kūrybos ir kultūros sektoriuje veikiančioms įmonėms, kurioms paskolas turime teisę teikti su EIF garantija – šiuo atžvilgiu esame vienintelis bankas Baltijos šalyse“, – atkreipia dėmesį V. Šumskis.

AS „Finora Group“ veiklą Estijoje pradėjo 2014 m., o Lietuvoje – 2019 m. „Finora“ yra išdavusi paskolų, lizingo, faktoringo už 100 mln. Eur, o dabartinis konsoliduotas paskolų portfelis siekia beveik 20 mln. Eur. „Finora“ bankas veikia pagal Europos centrinio banko gautą banko licenciją, kuri suteikia galimybę teikti banko paslaugas visoje euro zonoje. 

Didelių palūkanų įtaka

Išaugusios palūkanos paskolų prieinamumui turėjo palyginti nedidelę įtaką. Remiantis Lietuvos banko apklausų rezultatais, per didelės išorės finansavimo šaltinių sąnaudos (palūkanos ir susiję mokesčiai) nuo kreipimosi dėl paskolos atgrasė trečdalį (33 %) įmonių. Per metus ši dalis padidėjo 6 proc. punktais. Toks palyginti nedidelis pokytis rodo, kad paskolos kaina nėra esminis veiksnys, ribojantis kredito prieinamumą.

Smulkaus verslo įmonės pasižymi šiek tiek didesne rizika nei didžiosios įmonės: turi sukaupusios mažiau finansinių resursų, o įmonių veiklos pradžioje jų bankroto tikimybė yra didesnė nei per keletą metų jau išplėtojusių verslą.

Be to, bankams SVV paskolų paraiškų vertinimo proceso sąnaudos dėl itin skirtingų šių įmonių veiklos pobūdžių ir paskolų paskirčių yra didesnės nei stambių įmonių vertinimo sąnaudos. Visa tai lemia, kad smulkių įmonių paskolų palūkanos tradiciškai būna kiek didesnės: pavyzdžiui, euro zonoje skirtumas tarp paskolų palūkanų didelėms ir smulkioms įmonėms 2019–2023 m. vidutiniškai sudarė 0,2 proc. punkto. Tačiau, kaip minėta, Lietuvoje šis skirtumas yra kelis kartus didesnis.