Politikų nekompetencija jau bado akis

Publikuota: 2018-12-04
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Redakcijos nuomonė

Kad vadinamoji profesionalų Vyriausybė prisidirbs buvo tik laiko klausimas. Daugumos ministrų nekompetencija akis badė jau pirmaisiais ministrystės metais, tačiau ir jie, ir kai kurie valdančiajai partijai lojalūs aukštas pareigas Seime užimantys parlamentarai toliau šiurpino Lietuvą: kas visišku neprofesionalumu, kas neveiksnumu, kas nusišnekėjimu, o kas demonstravo ir pilną komplektą.

Švietimo ir mokslo ministrės Jurgitos Petrauskienės atstatydinimas vargu ar kam nors tapo netikėtumu. Ilgą laiką brendusi (ne)reformos krizė, sukėlusi mokytojų protestus, iš ministerijos pastato išnešė ne tik minkštasuolius, ant kurių ketino įsitaisyti protestuotojai – daiktus susirinkti tenka ir pačiai ministrei. Reformatorių-profesionalų komanda aižėja: premjeras Saulius Skvernelis p. Petrauskienės pėdomis siunčia ir aplinkos ministrą Kęstutį Navicką, ir kultūros ministrę Lianą Ruokytę-Jonsson. Kodėl arkliai keičiami perkėloje - pavargo, nebemylimi? Premjeras vakar tvirtino esąs „dėkingas visai ministrų komandai“, kurie yra tikri profesionalai, nes nebijojo ir nebijojo daryti pokyčius.

„Tose srityse pavyko daug, bet toli gražu ne viskas. Nepasakyčiau, kad jie blogai dirbo. Buvo padaryta klaidų, kai ką geriau buvo galima padaryti. Šioms sritims reikia naujo postūmio“, – vakar „profesionalams“ parodęs duris kalbėjo p. Skvernelis. Premjere, argi postūmio reikia tik šioms sritims? Argi akių nebado chaosas vaikų apsaugos, socialinėje srityje? O ko verti desperatiški sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos mėginimai viską uždrausti, kontroliuoti, reguliuoti - ką valgyti, ką gerti/negerti, kuo gydytis, kokį maistą įdėti vaikams į mokyklą, ar (ne)dovanoti saldainių Kalėdoms ir t.t.? Ir tai vadinate drąsa „daryti pokyčius“? O gal net strateginėmis reformomis?

Vyriausybės atstovų nekompetenciją puikiai papildo valdančiųjų atstovų parlamente šou. Nusišnekėjimo perlų pažėręs Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Stasys Jakeliūnas „proto poveržiais“ stebina ir toliau. Praėjusią savaitę ant prekystalio pasiruošęs padėti švediškus bankus (tarsi pundelį savo išaugintų runkelių), šiandien jau mina aukštesnį laiptelį: šis „minties galiūnas“ apklausai rengiasi kviesti šalies prezidentė Dalią Grybauskaitę. Beje, ji vakar pareiškė, kad dėl p. Jakeliūno nusišnekėjimų kilo klausimas dėl jo kompetencijos ir net adekvatumo.

Dabar gi kilo klausimas ir p. Jakeliūnui - jis rengiasi kviestis prezidentę, kuri turėtų „pasiaiškinti“ dėl kai kurių paskyrimų. Mat, pagaliau postą gavusiam politikui-analitikui atrodo, kad sunkmečiu atsakingas pareigas netinkamai ėję asmenys neturėtų dabar užimti aukštų pareigų valstybės institucijose. Todėl jis pasiryžęs „rekomenduoti“ tą padėtį taisyti - Stasys Jakeliūnas norėtų, kad prezidentė pasiaiškintų dėl Audriaus Misevičiaus skyrimo valstybės kontrolieriaus pavaduotoju. Ir tai dar ne viskas. Laikas senka, o „idėjų“ randasi vis daugiau – p. Jakeliūnas neatmeta galimybės prašyti Seimo pratęsti tyrimą. Negana to, galime sulaukti dar vieno tyrimo – šįsyk dėl Ūkio banko žlugimo aplinkybių ir valstybės dėl to patirtų nuostolių. Jei kadencija nenutrūks, naujų tyrimų tikrai nepasigesime. Ramybės neduoda šlovingų seklių bei tyrėjų laurai? Tik štai parlamentaras, matyt, nesusivokia, kam jis buvo pašauktas į Seimą - įstatymų leidybos instituciją.

Į 2009 m. ekonominės krizės priežasčių narstymą visa galva paniręs BFK vadovas, regis, visiškai atšokęs nuo aktualijų. Per keliolika minučių pežvelgęs svarbiausio šalies finansinio dokumento - valstybės biudžeto - projektą, jis uoliai tęsė klajones po praeitį. Juk kur kas paprasčiau pasikapstyti nukritusių lapų krūvoje, nei spręsti nūdienos problemas, kurių šalyje kaupiasi vis daugiau. Tiesa, spręsti galima tik tada, jei užtenka kompetencijos.

VŽ nuomone, išsidalinus valstybinius postus reikia dirbti. Ir dirbti produkyviai, efektyviai, o ne imituoti veiklą ir vaikytis praeities šešėlių. Lietuvai reikia mąstančių, ieškančių, kompetentingų ir atsakingai ateitį kuriančių politikų. Gana jau atlaidžiai žvelgti į nevykusių politikų svaičiojimus, nusikalbėjimus, neveiklumą - tai yra tikra kenkėjiška veikla, kurios toleruoti nebegalima.

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) - redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys, dažnai atsiliepiantis į kokius nors įvykius, paaiškėjusius faktus, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. / Žurnalistikos enciklopedija /
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau