Kai investicijos – ne perlas kriauklėje

Pasiūlymą dėl užsienio investicijų patikros pernai pateikė Europos Komisija (EK), jis toliau narstomas Europos Parlamente. Linkstama prie minties, kad Komisijos projektas dar turi būti griežtinamas, siekiant užtikrinti, kad ES strategines ūkio šakas išlaiko savo rankose.

Franckas Proustas, Prancūzijos atstovas EP, vadovaujantis diskusijoms dėl investicijų stebėsenos tvarkos, tvirtina, kad kuriama ES direktyva – požymis, jog Bendrija susigriebė apsirūpinti įrankiais, kurie užtikrintų sąžiningas verslo sąlygas Europos bendrovėms.

„Galas Europos naivumui (dėl investicijų vien teigiamos reikšmės – VŽ). Reikia turėti drąsos keisti dalykus“, – pareiškė EP narys.

Strategiškai svarbiais sektoriais EK įvardija energetiką, transportą, komunikacijas, duomenų rinkimą, kosmoso ir finansų pramonę, taip pat tokias sritis kaip robotika, puslaidininkių ir dirbtinio intelekto pramonė. EP į šį sąrašą dar siūlo įtraukti aeronautiką ir žiniasklaidą.

Verslas kelia savo dvejones: ar investicijų patikra netaps protekcionizmo įrankiu? Ar tai neribos verslo savininkų sprendimų laisvės? Kaip pasiskirstys sprendimo galios tarp ES ir nacionalinių vyriausybių?

Briuselis į šias dvejones atsako analizėmis, daugiausia jos grindžiamos Kinijos investicijų ES dinamika. Iš antrosios pasaulio ekonomikos Europą 2017-aisiais pasiekė 65 mlrd. Eur investicijų, palyginti su vos 2 mlrd. Eur 2010-aisiais, rodo „Baker McKenzie“ skaičiavimai. Aktyviai įsigydama turto užsienyje, Kinija siekia integruotis į pasaulio ekonomiką ir didinti savo globalų vaidmenį. Pekinui būtų paranku, jei sulūžtų tradicinė transatlantinio – ES ir JAV – bendradarbiavimo ašis prekybos srityje, kaip, beje, dabar ir gresia nutikti dėl Vašingtono įvedamų muitų prekybos partnerėms. Kinijos investicijos užsienyje atspindi siekį atsikratyti praeities įvaizdžio, kuomet šalis tebuvo laikoma „didžiausiu pasaulio cechu“. O didžiausią grėsmę liberaliai pasaulio ekonomikos tvarkai kelia tai, kai investicijų tikslus numato – ir daugeliu atveju tiesiogiai remia jų įgyvendinimą – oficiali Kinijos valdžia. Būtent tai iškreipia lygias žaidimo taisykles globalioje verslo aikštelėje.

Kai kurie ES politikai tvirtina: laikas keisti įsigalėjusį naratyvą, kad Europai tiesiog reikia užsienio investicijų, nes tai – naujos darbo vietos ir plėtra. Privalu įvertinti ir Kinijos motyvus, kurių pats Pekinas Briuseliui tikrai neišdėstys. Tarp šių motyvų – kinų valdžios noras turėti naujausias technologijas ir neribotą prieigą prie didžiausios pasaulio bendros rinkos – ES.

Kita vertus, neina kalba apie visišką kelio užkirtimą kinų pirkiniams ES – priklausomai nuo srities, šios investicijos iš tiesų gali būti svarbiu plėtros ir augimo šaltiniu.

Tačiau ES argumentuoja, kad, įsileidžiant verslo sprendimų priėmėjus iš už ES ribų, privalu atsižvelgti į valstybės vaidmenį šalies – investicijų šaltinio – ekonomikoje; galimą užsienio investuotojų poveikį ES vidinei konkurencinei aplinkai; pagaliau, įvertinti investicijų abipusiškumą. Juk akivaizdu, kad Kinija, nepaisant šalies valdžios pažadų, iki šiol Europos kompanijoms neatsivėrė it gundanti kriauklė su perliuku viduje.

ES dar gludina naująsias taisykles, bet viena jau aišku: sprendimo dėl investicijų galia neatsidurs Briuselyje, tai liks nacionalinių vyriausybių rankose. Briuselis turėtų tapti vieta, kur „smegenų bankai“ spręs galvosūkius dėl labiausiai abejotinų investicijų, kai šalims narėms taps pernelyg sunku įvertinti jų pasekmes pačioms ir – kai kas naujo – kai dėl investicijų vienoje ar kitoje šalyje sunerims būrelis kitų ES narių, valstybių skaičius tebesvarstomas. Tai yra, galima manyti, kad bus sudaryta galimybė, tarkime, Lietuvai pagal nustatytas taisykles reikšti pretenzijas dėl rusų investicijų į kokį nors branduolinį projektą kitoje šalyje narėje.

VŽ nuomone, užsienio investicijų stebėsenos atveju, kaip ir daugeliu kitų, svarbiausia – blaivus protas, kuomet pasveriami visi motyvai. Ateinantys pinigai gali leisti kurti darbo vietas ir prisidėti prie augimo, bet taip pat gali būti destabilizuojantis, technologinį pranašumą atimantis veiksnys. Kaip kasdieniame versle, taip ir įsileidžiant investicijas turi būti išsaugotas balansas tarp rizikos ir atvirumo. Specialus signalas Lietuvos valdžiai: tai, ką svarsto Briuselis, nėra žalia šviesa siautėti pamėgtoje ribojimų ir draudimų teritorijoje. Tai pasiūlymas pragmatiškais pagrindais bendradarbiauti su verslu.