Nepriklausoma fiskalinė institucija arba fiskalinė taryba. Kas tai?
Šio proceso neatsiejama dalimi tapo nepriklausomų fiskalinių institucijų arba fiskalinių tarybų kūrimas. Nepriklausomų fiskalinių institucijų mandatas paprastai apima fiskalinių taisyklių ir fiskalinio tvarumo vertinimą, biudžeto stebėseną, fiskalinės politikos rekomendacijas, makroekonominių prognozių rengimą.
O kaip Lietuva?
Nuo 2015 m. sausio 1 d. Valstybės kontrolei pavesta vykdyti biudžeto politikos kontrolės institucijos funkciją. Ši institucija yra atsakinga už Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstituciniame įstatyme nustatytų taisyklių laikymosi ir užduočių vykdymo stebėseną. Šiais metais Valstybės kontrolė patvirtino pirminį ir patikslintą ekonominės raidos scenarijus, tačiau pabrėžė, kad Lietuvos išorės perspektyvoje dominuoja neigiami rizikos veiksniai, todėl Vyriausybei rekomendavo laikytis apdairios biudžeto pajamų planavimo taktikos.
Atlikusi 2016 m. biudžeto projekto vertinimą, Valstybės kontrolė pateikė pastebėjimų dėl vidutinio laikotarpio tikslo apatinės ribos dydžio, grėsmių valstybės skolos tvarumui ir atkreipė dėmesį į tai, kad, išsipildžius nepalankiems rizikos veiksniams, 2016 m. gali būti neužtikrintas reikalavimas laikytis perteklinio valdžios sektoriaus ir šio sektoriaus išlaidų augimo ribojimo taisyklės. Tai ypač aktualu, nes, tarptautinių institucijų vertinimu, Lietuvoje didžiausią nerimą kelia socialinės atskirties, visuomenės senėjimo, darbingo amžiaus gyventojų mažėjimo rodikliai.
Lietuvos fiskalinėje istorijoje daug faktų, kai nuolat keisdavosi daugiamečiai pajamų ir išlaidų planai, Vyriausybė nesilaikydavo užsibrėžtų vidutinio laikotarpio tikslų. Prireiks ne vienerių metų, kad įrodytumėme gebėjimą laikytis tikslų ir prisiimtų įsipareigojimų. Sugriežtintų fiskalinių taisyklių įgyvendinimas reikalauja politinės valios. Lietuvos valdžios sektoriuje turės būti subrandinta vidutinio laikotarpio tikslo ir metinio biudžeto ryšio kultūra. Iki šiol Lietuvos biudžeto formavimo sistemoje nebuvo nepriklausomos fiskalinės institucijos. Tarptautinės institucijos stebi, ar Lietuvos fiskalinė institucija yra faktiškai savarankiška ir nepriklausoma aukščiausiosios audito institucijos dalis. 2015 m. biudžeto ciklas buvo pirmasis nepriklausomumo egzaminas – Lietuvos fiskalinė institucija jį išlaikė, bet darbu ir įžvalgų pasitvirtinimu dar turės užsitarnauti pasitikėjimą.
Ką turime daryti kitaip 2016 m.?
Pirma, užbaigti reformuoti fiskalinę sistemą ir priimti visus vėluojančius Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinį įstatymą įgyvendinančius teisės aktus. Antra, keisti nusistovėjusią praktiką apie biudžetą viešai kalbėti tik rudenį, nes vidutinio laikotarpio tikslai, kaip tai numato teisės aktai, turi būti nustatomi ir išdiskutuojami pavasarį. Trečia, vidutinio laikotarpio planavimo instrumentai yra skirti ne tik Briuselio ausims, todėl visus metus turime kalbėti ne tik apie einamųjų metų biudžetą, bet ir apie vidutinio laikotarpio tikslus ir rezultatus.
