Lietuvos tarnyboms, kovojančioms su terorizmu, prašys pinigų

Publikuota: 2015-11-18
Artūras Paulauskas, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas, Darbo partijos narys. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Artūras Paulauskas, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas, Darbo partijos narys. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.

Lietuvos specialiosioms tarnyboms labai trūksta lėšų efektyviai kovai su terorizmo grėsme. Todėl Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) prašys, kad Vyriausybė sutiktų kitų metų biudžete Valstybės saugumo departamentui (VSD) ir kitoms specialiosioms institucijoms skirtų papildomas lėšas antiteroristinei veiklai vykdyti.

Trečiadienį NSGK posėdyje svarstyta, kaip Lietuvos institucijos pasirengusios veikti šalyje kilus teroro grėsmei. Šis klausimas komiteto darbotvarkėje atsirado po praėjusio savaitgalio teroristinių išpuolių Paryžiuje, per kuriuos žuvo daugiau kaip 129 žmonių.

Artūras Paulauskas, NSGK pirmininkas, informavo, kad uždaro posėdžio metu konstatuota, jog specialiosioms tarnybos labai trūksta finansavimo kovai su terorizmu. „Po įvykių Prancūzijoje negalime atmestinai žiūrėti į terorizmo grėsmę. Nors Lietuvoje terorizmo grėsmė nėra didelė, ir nedidelės grėsmės gali virsti didelėmis nelaimėmis. VSD, antiteroristinę grupuotę „Aras“ ir kai kurias kitas atsakingas institucijas būtinai reikia aprūpinti lėšomis, kad būtų efektyviau vykdomos pareigos užkardant terorizmą“, – sakė p. Paulauskas.

Anot jo, VSD yra atkuriamas kovos su terorizmu skyrius, renkami pareigūnai, todėl ypač šiai institucijai būtina skirti bent 2 mln. Eur papildomų lėšų.

„Didžiausia problema – žvalgyba, resursai veiklai, jų bendravimui su partneriais, tai yra nemaži pinigai. Antras dalykas, „Aras“, kuris tiesiogiai dalyvautų laisvinant įkaitus, užkardant ir panašiai, turi turėti ginkluotę, amuniciją, kuri atitinka aukščiausius standartus“, – sakė NSGK vadovas.

Į NSGK posėdį buvo sukviesti VSD, Vidaus reikalų ministerijos, Vyriausybės, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos, Policijos departamento atstovai.

Kęstutis Budrys, VSD direktoriaus pavaduotojas, teigė, kad po Paryžiaus įvykių visos atsakingos tarnybos Lietuvoje dėlioja planus, persvarsto resursus ir imasi visų priemonių, kad ateityje terorizmo būtų išvengta. „Prevencinis ir žvalgybinis darbas yra brangus. Tai didelių tarnybų Europoje atsakomybė pirmutinė, bet taip pat ir mažos valstybės, įskaitant mus, turime savo dalį, kuria užpildome bendrą Europos paveikslą“, – teigė jis.

Kaip vieną esamos sistemos spragų p. Paulauskas įvardijo ir pernelyg ilgą sprendimų priėmimo kelią: „Manau, kad ta sistema nėra gerai sudėliota, nėra tiksli, nes dabar ji peršoka iš įvykio iškart į Krizių valdymo komitetą, kuriam vadovauja premjeras, ir visi kiti sprendimai lyg ir negalimi be šio komiteto pritarimo. Mūsų nuomone, reikėtų greitesnės ir tikslesnės schemos.“

Po išpuolių Paryžiuje VSD pasiūlė Vyriausybei kurti pavaldų koordinacinį centrą, kuris galėtų užtikrinti efektyvesnį darbą terorizmo ir kitų krizių atveju. Su tokiu pasiūlymu sutiko ir prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Vyriausybė nusprendė svarstyti tarpžinybinio Krizių valdymo komiteto, kuriam vadovauja premjeras, įgaliojimų peržiūrą.

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau