svg
Publikuota: 2018-06-08

„MG Baltic“ kronikos: kaip augo koncernas ir jo įtaka

Vilniaus apygardos teismas imasi koncerno „MG Baltic“, kuris taip pat yra vienas pagrindinių Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) tyrimo herojų, Liberalų sąjūdžio ir Darbo partijos bei šių partijų politikų korupcijos baudžiamosios bylos. VŽ pristato koncerno „MG Baltic“, vienos didžiausių verslo grupių šalyje, plėtros istoriją. Tiek įmonių privatizavimas, tiek investicijos į vis naujas verslo sritis kėlė abejonių ir įtarimų ne vien NSGK vykdyto tyrimo laikotarpiu – nuo 2006 m., bet ir gerokai anksčiau.

Pats koncernas savo interneto svetainėje nurodo, kad istoriją skaičiuoja nuo 1992 m. Investicinei bendrovei Investicijos fondui, kurią įkūrė viena iš pirmųjų verslo struktūrų šalyje – nacionalinė prekių birža AB Lietuvos birža, vadovavo dabartinis koncerno prezidentas Darius Mockus. Tiek Lietuvos birža, tiek Investicijos fondas jau išregistruoti.

Dabar koncernui priklausanti įmonė „Mineraliniai vandenys“ veiklą pradėjo taip pat 1992 m., įsigijusi pirmąją parduotuvę sostinės centre ir licenciją alkoholio importui. 1995 m. „Mineralinių vandenų“ įmonių grupė sujungta į kontroliuojančiąją bendrovę „Minvista“, kuri vėliau pervadinta didmeninės prekybos ir prekybos paslaugų įmonių grupe „MV Baltic“.

Taip pat 1993 m., privatizavus Valstybinę drabužių prekybos bazę, įkurta akcinė prekybos bendrovė „Apranga“. Vėliau, prijungiant įkurtas ir įsigytas kitas įmones, suformuota „Ifanta“.

1995 m. buvo įsteigta prekybos sistema „Troja“. Vėliau ji su kitomis nekilnojamojo turto (NT) įmonėmis sujungta į NT bendrovę „MG Valda“. 2000 m. pabaigoje šių trijų krypčių įmonių grupės buvo sujungtos – įkurtas koncernas „MG Baltic“.

#/#

Karosas: „ačiū tam Mockui, geras žmogus“


nuotrauka::1

Tačiau prieš koncerno atsiradimą įvyko svarbus įvykis, kurį koncernas savo interneto svetainėje nutyli.

2000 m. gruodį buvę verslo partneriai ir didžiausi kontroliuojančiosios bendrovės „Minvista“ akcininkai p. Mockus ir Tadas Karosas baigė 8 mėnesius trukusį turtinių ginčų karą ir pasirašė bendrovės turto ir akcijų pasidalijimo dokumentus, rašė VŽ.

Teisiškai įforminus akcininkų persigrupavimą, p. Mockui perėjo visi 29,5% p. Karosui priklausiusių „Minvistos“ akcijų. Mainais jam atiteko didmeninės ir mažmeninės prekybos kosmetikos ir parfumerijos gaminiais tinklo „Sarma“ kontrolinis akcijų paketas, Palangoje esanti poilsinė (viešbutis ir restoranas) „Šachmatinė“, parduotuvė „Vilniaus ridikas“ ir keletas kitų nekilnojamojo turto objektų.

nuotrauka::2 right

Ponas Mockus, tapęs didžiausiu „Minvistos“ akcininku, padidino sau priklausančią akcijų dalį visose kontroliuojančiosios bendrovės įmonėse, tarp jų – alkoholinių gėrimų didmeninės ir mažmeninės prekybos UAB „Mineraliniai vandenys“, vartojamųjų prekių importo ir platinimo bendrovėje „Trojina“, mineralinio vandens ir vyno gamybos įmonėje „Birštono mineraliniai vandenys“, barus ir restoranus aptarnaujančioje įmonėje „Viršupis“.

2008 m. VŽ redakcijoje lankęsis ir į „vz.lt“ portalo skaitytojų klausimus atsakęs p. Karosas tuomet teigė, kad formaliąją bendro turto valdymo pusę jis buvo patikėjęs bičiuliui p. Mockui.

„Kai atėjo laikas dalyti tą turtą, jis pasirodė esąs Mockaus rankose“, – sakė jis.

Ponas Karosas taip pat tvirtino , kad dalijantis verslą buvęs verslo partneris darė spaudimą, o susiklosčius tam tikroms aplinkybėms, jis priėmė „tai, ką Mockus davė“ ir išsiskyrė.

„Ačiū tam Mockui, geras žmogus, kad nors tiek davė, o juk galėjo ir visai neduoti – bent jau tokia galimybė buvo visiškai realiai jų svarstoma. Kaip vertinti pasidalytą turtą? Tai pakankamai sudėtinga paaiškinti. Tačiau galime pabandyti paprastai: prieš dalybas su Mockumi mes buvome maždaug lygūs, vienodai turtingi partneriai, vadinamuoju 50/50 paritetu, išskyrus tai, kad drabužių prekybos tinklas „Apranga“ buvo jo, o restoranų „Čili“ tinklas – mano. O po to pasidarė tai, kas yra dabar. Trečias nedidelis akcininkas nebuvo šalintas, jis veikė kartu su Mockumi ir dabar kažkuo dirba pas jį, tačiau jo vaidmuo nebuvo reikšmingas“, – įvykius prisiminė p. Karosas.

Po skyrybų su buvusiu verslo partneriu p. Mockus užsiminė apie esminius pokyčius.

„Nuo šiandien prasideda strategiškai naujas „Minvistos“ įmonių veiklos etapas“, – 2000 m. gruodžio pabaigoje sakė jis. Po mėnesio naujienų agentūra BNS paskelbė, kad nuo 2001 m. vasario 1 d. „Minvistos“ įmonių grupė bus pervadinta ir taps uždarąja akcine bendrove koncernu „MG Baltic“.

„Pavadinimo keitimą lėmė strateginiai mūsų siekiai – rinkų plėtimas į kitas Baltijos šalis. Ten mūsų naujasis pavadinimas – koncernas „MG Baltic“ – turėtų būti labiau suprantamas prekybos partneriams, visuomenei“, – tada aiškino p. Mockus, būsimo naujojo koncerno „MG Baltic“ direktorius.

Visą p. Karoso interviu galite skaityti ČIA.

#/#

Svaigino alkoholis ir žiniasklaida


nuotrauka::3

Anot NSGK, „MG Baltic“ vadovai, siekdami užsitikrinti finansinę naudą ir asmeninę įtaką, 2002 m. parengė ilgalaikę veiklos plėtros strategiją, kurioje įvardyti šie pagrindiniai tikslai: sumažinti valstybinės valdžios ir valdymo, teismų ir kitų institucijų neigiamą poveikį (įtaka teisės aktams ir taikomų sankcijų sumažinimas); sukurti ir palaikyti pastovius ryšius valdžios ir valdymo institucijose, gauti informacijos iš svarbių institucijų (Seimo, Vyriausybės); lobistinė veikla, kurios rezultatai vertinami pagal įtakai paklūstančių struktūrų skaičių. Taip pat siekta gerinti įmonės įvaizdį pasitelkiant visas įmanomas visuomenės informavimo priemones.

2002 m. „MG Baltic Investment“ įsigijo kontrolinį nacionalinės naujienų agentūros „Elta“ akcijų paketą. Tai buvo pirmasis koncerno žingsnis į žiniasklaidos verslą, nors tuo pat metu vertinta, kad koncerną domina Gedimino prospekte esantis pastatas, kuriame yra naujienų agentūra.

nuotrauka::4 right

2003 m. pavasarį „MG Baltic“ vardas nuskamba ir politiniame kontekste: Valdas Sutkus, „MG Baltic“ korporatyvinių reikalų direktorius, paskirtas vėliau nušalinto prezidento Rolando Pakso konsultantu verslo plėtrai. Tą pavasarį Lietuvoje vyko alkoholio gamybos įmonių – „Alitos“, „Stumbro“, „Vilniaus degtinės“, „Anykščių vyno“ – privatizavimas, o „MG Baltic“ įmonė MV pretendavo įsigyti „Stumbrą“. „Mineraliniai vandenys“ už įmonę pasiūlė mažesnę kainą (152 mln. Lt) nei latvių „Latvijas balzams“ (158 mln. Lt), tačiau „Mineraliniai vandenys“ buvo paskelbti konkurso nugalėtoju, nes latvių bendrovė buvo pripažinta nepatikima.

VŽ tuomet ne kartą rašė, kad kelią į „Stumbrą“ „Mineraliniams vandenims“ atvėrė aukštų valdžios pareigūnų parama: „Mineralinius vandenis“ palaikė ir Prezidentūros aplinka, kai kurie Vyriausybės ir Seimo nariai.

Ponui Sutkui – koncerno „MG Baltic“, valdančio „Mineralinius vandenis“, korporatyvinių reikalų direktoriui ir kartu prezidento konsultantui – pavyko Maskvoje gauti dokumentų, kurie padėjo suformuluoti įtikinamus argumentus dėl „Latvijas balzams“ nepatikimumo.

Dar nespėjus nurimti aistroms dėl „Stumbro“ privatizavimo, 2003 m. gruodį paskelbta, kad „MG Baltic“ antrinė įmonė „MG Baltic Investment“ ir LNK akcijas valdanti bendrovė „Bonnier Entertainment“ pasirašo akcijų pirkimo ir pardavimo sutartį.

Vien 2003 m. koncernas LNK ir „Stumbro“ įsigijimui išleido 206 mln. Lt ir dar į pastarąjį įsipareigojo investuoti 40 mln. Lt. Tuomet 29 įmones valdančio „MG Baltic“ koncerno vadovai teigė, kad žiniasklaidos rinka – labai perspektyvi, todėl ateityje planuojama plėsti žiniasklaidos grupę.

Į tuometinius žurnalistų nuogąstavimus, kad didžiausia šalies televizija taps priklausoma nuo koncerno verslo interesų, Raimondas Kurlianskis, koncerno valdybos narys, atsakė: „Užsiimame verslu, turime tikslą uždirbti. Investicija – grynai ekonominė, ir neturime jokių tikslų daryti jų laidas vienaip ar kitaip šališkas. Verslą plėtos profesionalai. Jie geriausiai žino, ko reikia auditorijai. Jų vertinimo rodiklis – reitingai.“

#/#

Agentūra tapo įrankiu


nuotrauka::5

Tuometinių žiniasklaidos atstovų teigimu, civilizuotose valstybėse žiniasklaida dažniausiai nėra šalutinis verslas, įmonių savininkai investuoja ir plėtoja tik žiniasklaidos įmones ir tai lemia jų nešališkumą. O Rusijoje visos žiniasklaidos priemonės priklauso oligarchams – šioje arenoje jie aiškinasi santykius.

„Paprastai didelės verslo struktūros, įsigydamos žiniasklaidos priemones, siekia įgyti saugumą savo verslui, apsiginti nuo konkurencijos. Nenorėčiau, kad mūsų konkurentai taptų įrankiu siekiant tam tikrų politinių ar ekonominių interesų. Naujieji savininkai žada nedaryti įtakos laidų turiniui, tačiau nešališkiems išlikti bus sunku“, – pabrėžė Vilma Marciulevičiūtė, TV3 generalinė direktorė.

Beje, dar iki LNK įsigijimo pastebėta, kad koncernui priklausanti agentūra „Elta“, vykstant „MG Baltic“ koncernui priklausančios bendrovės „Mineraliniai vandenys“ ir latvių „Latvijas balzams“ varžyboms dėl „Stumbro“ privatizavimo, nešykštėjo nepalankių straipsnių Latvijos bendrovės atžvilgiu. Naujienų agentūros „Elta“ antraštės tuomet skelbė: „Į „Stumbrą“ pretenduojančio „Latvijas balzams“ savininkai neaiškūs“, „Neaiškūs „Latvijas balzams“ savininkai negali pretenduoti į „Stumbrą“, „Latvijas balzams“ ima spausti privatizavimo pareigūnus dėl „Stumbro“.

2005 m. koncernas pardavė 57,93% naujienų agentūros akcijų paketą, tačiau ėmėsi naujos veiklos žiniasklaidos sektoriuje – pristatė interneto naujienų portalą „alfa.lt“.

#/#

Suviliojo statybos


nuotrauka::6

2006 m. kovą „MG Baltic“ šoko į tuo metu sparčiai augantį Lietuvos statybos sektorių: „MG Baltic Investment“ gavo Konkurencijos tarybos leidimą įsigyti iki 100% Kauno statybos bendrovės „Mitnija“ akcijų. Bendrovė dirbo ne tik privačiame, bet ir valstybiniame sektoriuje.

Valstybės saugumo departamento (VSD) nagrinėti 2009–2013 m. „Mitnijos“ laimėti AB „Lietuvos geležinkeliai“ viešieji pirkimai, anot „MG Baltic“ koncerno vadovo p. Mockaus, sudarė labai nedidelę to laikotarpio viešųjų pirkimų dalį. Tačiau, kaip rašė VŽ, statybos bendrovei 84 mln. Eur kąsnis padėjo pakilti į pirmąjį sektoriaus dešimtuką.

nuotrauka::7 left

„Mitnijos“ sandoris žiniasklaidoje prieš 8 metus šmėžavo ne tik dėl dabar viešinamų VSD pažymų. 2010 m. iš gyvenimo pasitraukė buvęs „Mitnijos“ vadovas Antanas Gureckis, kurio artimieji tvirtino, kad jis neatlaikė verslo partnerių spaudimo.

Koncerno įmonės ieškinių p. Gureckiui ir jo šeimai suma siekė 77 mln. Lt: esą jis sudaręs fiktyvių sutarčių ir darbų atlikimo aktų, buvo iškelta ir baudžiamoji byla dėl sukčiavimo. Tačiau po kelerių metų vietoj reikalautų 77 mln. Lt teismas ieškovams priteisė vos 0,6 mln. Lt.

Panašaus stiliaus pretenzijų koncernas turėjo ir 2007 m. įsigytos Latvijos statybos bendrovės „Kalnozols celtnieciba“ (vėliau pervadintos į „MTK Construction“) buvusiems savininkams: reikalavo iš jų 5,87 mln. LVL nuostoliams atlyginti. Nuostoliai esą susidarė dėl klaidingai nurodytų Latvijos bendrovės finansinių duomenų.

#/#

Ir priešai, ir partneriai


nuotrauka::8

2006 m. koncerno „MG Baltic“ konsoliduoti neaudituoti pardavimai peržengė simbolinę 1 mlrd. Lt ribą, grynasis konsoliduotas jo pelnas siekė 173,5 mln. Lt, koncerno įmonių skaičius išaugo iki 33.

Užsiauginęs raumenis koncernas tuo metu ne tik įžengė į statybos rinką, bet ir nukreipė žvilgsnį į energetiką – sritį, kurioje sukasi didžiuliai pinigų srautai, o monopolinė padėtis garantuoja neišsenkamas pajamas ir per ekonomikos pakilimą, ir per nuosmukį.

Tais metais Vyriausybei ir Seimui sprendžiant, ar bus parduodami pelningai dirbantys Rytų skirstomieji tinklai (RST), „MG Baltic“ jau minimas tarp potencialių interesantų. RST domėjosi ir „Vilniaus prekybos“ savininkų valdoma įmonė „NDX energija“, kuri jau turėjo vakarinėje Lietuvos dalyje elektrą tiekiančią VST, „Achemos grupė“, „Hermis Capital“ ir visas būrys rimtų ir abejotinų užsienio bendrovių.

nuotrauka::9 nocrop right

„MG Baltic“ kova dėl RST baigėsi taip ir neprasidėjusi. Valstybės vyrai priėmė sprendimą kurti nacionalinį investuotoją, vėliau pavadintą „Leo LT“. Į jį mainais už VST akcijas be konkurso buvo pakviesta VP dešimtuko valdoma „NDX energija“.

Ponas Mockus tuo metu aktyviai kritikavo nacionalinio investuotojo kūrimo procesą – už tai, kad tokiam stambiam projektui neskelbiamas konkursas, o tiesiog pasirenkamas privatus partneris.

2007 m. rudenį savo ruožtu p. Mockus užsakytomis puslapinėmis reklamomis dienraščiuose kreipėsi į valdžią antikos filosofų žodžiais. Po Platono sentencija „Tobula valstybė yra išmintinga, narsi, nuosaiki ir teisinga…“ ir Horacijaus „Viskam yra saikas“ buvo nurodyta ir „MG Baltic“ prezidento pavardė.

„Lietuva dabar yra prie labai svarbių sprendimų priėmimo slenksčio. Tos pamatinės vertybės sako, kad kaip sudėsi pamatus, tokį ir namą turėsi. Šiuo atveju sprendimų priėmėjai yra demokratiškai išrinkti žmonės. Savo nė vieno žodžio neįdėjau“, – taip šią savo akciją VŽ tada komentavo p. Mockus.

Klausiamas, ar „MG Baltic“ domina energetiniai projektai, koncerno prezidentas atsakė: „Kai vyksta šventė ir tavęs nekviečia, atsakymas į klausimą – ar toje šventėje gera, kai neturi kvietimo, – lieka tik atsakymu“.

Žilvinas Marcinkevičius, vienas iš „NDX energijos“ akcininkų ir „Leo LT“ projekto iniciatorių, Lietuvos televizijos laidoje, kur buvo kalbama apie trukdymą nacionalinio investuotojo kūrimui, viešai apkaltino p. Mockų, esą šis buvo susijęs su Rusijos slaptosiomis tarnybomis.

VSD parlamentarams pateiktoje informacijos teigiama, kad rengiantis įgyvendinti „Leo LT“ projektą, kilo konfliktas tarp „Vilniaus prekybos“ savininkų ir koncerno „MG Baltic“ vadovų. Iki šio proceso pradžios šių verslo grupių santykiai buvę „kolegiški“, jų atstovai reguliariai susitikdavo aptarti abiem aktualių politikos ir verslo klausimų.

„Situacija pasikeitė po Vakarų skirstomųjų tinklų privatizavimo, „MG Baltic“ vadovams pradėjus aktyviau siekti dalyvauti numatomame RST privatizavime“, – nurodo VSD.

Anot VSD, „Vilniaus prekybos“ atstovams paskelbus apie planus įgyti ir RST kontrolę (įeinant į nacionalinio investuotojo bendrovę – VŽ), „MG Baltic“ vadovai aktyviai „prisidėjo prie pasipriešinimo „Leo LT“ viešųjų akcijų“, o konflikto kulminacija tapo „Vilniaus prekybos“ vadovų (Žilvino Marcinkevičiaus – red.) pareiškimas 2007 m. pabaigoje apie tai, jog „Leo LT“ žlugdymo planai“ buvo parengti koncerne „MG Baltic“, taip pat buvo paskleista žinia apie „MG Baltic“ prezidento p. Mockaus ryšius su užsienio žvalgybos tarnybomis.

nuotrauka::10 left

Viskas pasikeitė 2009 m. rudenį, kai Nerijus Numavičius, vienas tuo metu pradėjusio byrėti VP dešimtuko narių, viešai atsiprašė p. Mockaus už p. Marcinkevičiaus kaltinimus dėl bendradarbiavimo su Rusijos specialiosiomis tarnybomis.

„Žvelgdamas atgal, jaučiu pareigą atsiprašyti koncerno „MG Baltic“ vadovo Dariaus Mockaus ir Lietuvos visuomenės dėl žinomo buvusio VP grupės viceprezidento Ž. Marcinkevičiaus poelgio. Neabejoju, kad gebėjimas pripažinti klaidas padės išvengti jų ateityje“, – teigė p. Numavičius.

Šis pareiškimas sutapo su pradedamomis derybomis su Vyriausybe dėl „Leo LT“ likimo. Po ilgų debatų jos baigėsi tuo, kad „NDX energija“ pasitraukė iš energetikos, o už turėtus 38% „Leo LT“ akcijų jai buvo sumokėta 680 mln. Lt.

VSD nurodo, kad 2009 m. rudenį „Vilniaus prekybos“ akcininkų iniciatyva įvyko „Vilniaus prekybos“ ir „MG Baltic“ vadovų susitikimas, jame suderintos „susitaikymo“ sąlygos – viešas atsiprašymas, kurio tekstas suderintas susitikimo metu, finansinės žalos padengimas ir kt.

#/#

„Alita“ – be konkurencijos


nuotrauka::11

2014 m. gruodį „MG Baltic“ alkoholinių gėrimų verslas dar sustiprėjo: už daugiau nei 21,3 mln. Eur įsigijęs 99,03% įmonių grupės „Alita“ akcijų, koncernas tapo galingiausiu šalyje alkoholinių gėrimų rinkos dalyviu.

MG įmonė „Mineraliniai vandenys“ tada jau valdė stipriųjų gėrimų gamybos lyderį Kauno „Stumbrą“, užėmė tvirtas pozicijas didmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais rinkoje. Ir vis dėlto gavo Konkurencijos tarybos leidimą pirkti „Alitą“, tiesa, su sąlyga, kad bus parduotas „Alitos“ degtinių ir trauktinių gamybos bei prekybos verslas.

Bent dvi konkurentės – UAB „Bennet distributors“ ir UAB „Boslita“ – priešinosi sandoriui, tačiau jų pastangos davė kuklių vaisių.

Irmantas Norkus, tuometinės advokatų kontoros „Raidla Lejins & Norcous“ vadovaujantysis partneris, atstovavęs „Bennet distributors“, tada stebėjosi ne tik konkurencijos prievaizdų išvadomis, bet ir neįprastu jų skubėjimu priimti sprendimą, pasitenkinant „kosmetiniais „Mineralinių vandenų“ įsipareigojimais“.

VSD informacijoje nurodoma, kad AB „Alita“ sandorio krikšto tėvas buvo Elonas Šatas, Konkurencijos tarybos vicepirmininkas. Jis siekė palankumo „MG Baltic“ koncernui ketinant įsigyti „Alitos“ akcijas. Poreikis turėti savą žmogų Konkurencijos taryboje „MG Baltic“ atsirado dar 2008 m., kai brendo planas įsigyti „Alitą“, nors ją prisijungiant koncernui galėjo kilti sunkumų dėl konkurencijos.

nuotrauka::12 left

Nupirkti „Alitos“ akcijas taip pat siekė „Boslita ir Ko“ ir „Bennet“. VSD informacijoje nurodoma, kad 2014 m. lapkritį tarybos posėdyje p. Šatas „ypač spaudė ir reiškė pastabas koncerno konkurentams“. Taip aktyviai, kad „MG Baltic“ atstovė advokatė Inga Žemkauskienė, anot VSD, „išreiškė nuogąstavimą“, kad „Boslita ir Ko“ bei „Bennet“ atstovai nepamanytų, kad „ponas Šatas palaiko koncerną“.

VSD pabrėžia, kad 2011 m. su p. Šatu „nuolat kontaktavo“ koncerno atstovai – valdybos narys advokatas Romanas Raulynaitis ir advokatė p. Žemkauskienė, o p. Šatas „nuolat bendravo su koncernui minėtame sandoryje atstovavusiu advokatu, kuriam perduodavo informaciją, o šis perduodavo ją MG atstovams“.

Šių metų kovo pabaigoje Konkurencijos taryba koncerno „MG Baltic“ valdomai įmonei „MG Group Production“, valdančiai „Stumbro“, „Anykščių vyno“ ir „Alitos“ gamyklas, leido kontroliuoti Šiaulių alaus daryklą „Gubernija“.

#/#

Dėl pasiektų rezultatų jaučiasi nepatogiai


Praėjusių metų gruodį „MG Baltic“ pažėrė naujienų apie įsigijimus, p. Mockaus išsiskyrimą su dviem iš trijų verslo partnerių, koncerno valdymo struktūros pokyčius. Tuo metu p. Mockus interviu VŽ teigė, kad politinės korupcijos byla koncerno „MG Baltic“ finansiniams rezultatams įtakos neturėjo, ir užsiminė, kad tai pirmas atvejis jo karjeroje, kai dėl pasiektų gerų rezultatų jaučiasi nepatogiai.

Visą p. Mockaus interviu skaitykite čia

#/#

Koncernas skaičiais


[infogram id=“15b1dca6-2a2b-4a32-8a03-00dd1cf83128“ prefix=“KvQ“ format=“interactive“ title=“Copy: 2017: Koncerno „MG Baltic“ rezultatai 2016“]

#/#

Svarbiausi įvykiai


[infogram id=“bbb9cf76-1814-44db-b8b6-86ae2b441b1c“ prefix=“lxj“ format=“interactive“ title=“Koncerno „MG Baltic" istorija“]

#/#
Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau