Mokesčių reforma: iki 91 Eur didesnis darbo užmokestis „į rankas“

Publikuota: 2018-04-17
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Įgyvendinus mokesčių reformą, Lietuvoje darbo jėgos apmokestinimas turėtų tapti mažiausias Baltijos šalyse, o su šešėliu planuojama kovoti apribojus galimybę verslui pasiskolinti.

Vilius Šapoka, finansų ministras, pažymi, kad po trijų metų Lietuva taps konkurencingiausia Baltijos šalyse pagal darbo apmokestinimą.

Pavyzdžiui, 2021 m. asmens, gaunančio minimalią algą, mokesčių našta nuo dabartinių 30,8% sumažės iki 24%, kai Estijoje šiuo metu ji yra 25%, o Latvijoje – 30,8%. Mažiausia mokesčių našta Baltijos šalyse bus ir tarp uždirbančių kelis VDU.

Tęsinys po grafiku

[infogram id=„883d14c0-662f-40b2-82b0-b6bcfbb1583e“ prefix=„BVX“ format=„interactive“ title=„darbo jėgos apmokestinimas“]

„Turime suprasti visą kontekstą – Lietuva negali tikėtis susigrąžinti emigrantų didindama mokesčius“, – apie reformos motyvus kalba p. Šapoka. Pagal naštos darbo užmokesčiui rodiklį po reformų Lietuva pakils virš Europos Sąjungos vidurkio.

Naujos NPD galimybės

„Konsolidavus darbuotojo ir darbdavio socialinio draudimo įmokas, bus aiškesnė darbo pajamų apmokestinimo sistema. Tai sudarys sąlygas toliau didinti neapmokestinamųjų pajamų dydį“, – teigia p. Šapoka.

Įgyvendinus reformą, darbuotojo socialinio draudimo tarifas (įskaitant privalomojo sveikatos draudimo įmokas) bus 18,5%, darbdavio įmoka – 1,24%. Pastarasis apims nedarbo ir nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų draudimo įmokas.

Gyventojų pajamų mokesčio tarifas didėja nuo 15% iki 21%. Dar didesnis – 25% – tarifas numatytas pajamoms, kurioms bus taikomos „Sodros“ lubos (2019 m. –  nuo 120 vidutinių darbo užmokesčių (VDU), 2020 m. – nuo 84 VDU ir 2021 m. – nuo 60 VDU).

Sujungus darbuotojo ir darbdavio „Sodros“ įmokas, darbuotojų darbo užmokestis „ant popieriaus“ turės padidėti 28,5%.

„Nustatysime baudų ir apskundimo mechanizmą, kuris įsijungs, jeigu darbdaviai atsisakys padidinti darbo užmokestį 28,5%, – teigia p. Šapoka. – Atsižvelgiant į šias priemones bei bendrą padėti darbo rinkoje, vargu ar atsiras daug darbdavių, kurie surizikuos nepaklusti“.

Jis nepatikslino, kiek verslui gali kainuoti atlyginimų perskaičiavimas.

„Reformos įstatymo projektai turėtų būti priimti pavasario sesijoje, o įsigalioti – nuo kitų metų, todėl laiko pasiruošti tikrai bus. Kadangi nereikės skubėti, pasiruošimo kaina bus mažesnė“, – teigia p. Šapoka.

Ši reforma nepalies individualios veiklos apmokestinimo – jis išlieka toks, koks yra dabar. Taip pat išlieka ir šiuo metu individualiai veiklai taikomas nuo 5% iki 15% pajamų mokesčio tarifas.

Ir parama, ir kreditai

Vyriausybė planuoja eilę kovos su šešėliu priemonių. Gyventojams atsiras galimybė susigrąžinti pajamų mokestį nuo lėšų, sumokėtų už namų tvarkymo, remonto ir kai kurias panašias paslaugas. Tai galima bus padaryti pateikus metinę pajamų mokesčio deklaraciją. Planuojama peržiūrėti ir sumažinti veiklų, kuriomis galima verstis įsigijus verslo liudijimą, sąrašą. Dar viena kovos su šešėliu priemonė – paramos gavėjo statuso peržiūra.

„Planuojame aiškiai nustatyti, ką apima viešasis interesas ir kam galima suteikti paramos gavėjo statusą. Dabartinė tvarka neatitinka tarptautinės praktikos, – teigia p. Šapoka. – Kartu bus nustatyta, kad pelno nesiekiančios įmonės negalės išvengti pelno mokesčio, jeigu pelnas neskiriamas viešąjį interesą tenkinančiai veiklai.“

Vyriausybė taip pat siūlo sumažinti senaties terminą lengviems mokesčių teisės pažeidimams nuo 5 iki 3 metų ir trečdaliu padidinti Administracinių nusižengimų kodekse nustatytas baudas už mokesčių teisės pažeidimus.

„Norime nustatyti vienkartinę galimybę sumokėti „užmirštus“ mokesčius be baudų ir delspinigių. Kas to nepadarys, negalės dalyvauti viešuosiuose pirkimuose“, – toliau dėsto p. Šapoka.

Viešuosiuose pirkimuose dalyvaujančios įmonės turės atitikti minimalų skaidrumo standartą. Bankams bus prieinama informacija apie įmonės mokesčių vengimo riziką – tai gerokai apsunkins tokių verslų kreditavimą.

Dar viena priemonė – plėsti atvirkštinio PVM taikymo lauką. Tokį PVM mokėjimo principą planuojama pritaikyti ir prekybai nafta bei elektronikos priemonėmis – kompiuteriais, planšetėmis ir panašiomis prekėmis. Su Finansų ministerijos pristatymo skaidrėmis galite susipažinti čia.

[infogram id="7ff78e0a-3bb8-41df-998f-ffb9d3256867" prefix="Lxv" format="interactive" title="palyginimas su Baltijos šalimis"]

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Mažėjo neigiamas prekybos balansas

Šiemet sausį, palyginti pernai sausiu, eksportas padidėjo 7,8%, importas beveik nepakito.

Prekyba
2019.03.12
Su ES suderinta vidutinė metinė infliacija – 2%

Pagal su kitomis ES valstybėmis narėmis suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI) 2019 m. vasarį apskaičiuota...

Verslo aplinka
2019.03.12

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau