Klaipėda užsimojo tapti Baltijos regiono mėlynosios ekonomikos centru
Vasario 7 d. buvo pristatyta Klaipėdos ekonominės plėtros strategija 2030, kuri numato, kad Klaipėda eis vadinamojo mėlynojo, arba jūrų ir jūrininkystės sektoriaus, augimo keliu.
Klaipėdos ekonominės plėtros strategijoje 2030 numatytos keturios prioritetinės kryptys. Miestas stiprins ir plėtos jūrinę ekonomiką, bioekonomiką, pažangios pramonės ekonomiką, kūrybinių industrijų bei paslaugų ekonomiką.
Klaipėda sieks tapti pagrindiniais Rytų Baltijos jūrinės prekybos vartais, o integruotas uosto, logistikos ir pramonės kompleksas planuoja aptarnauti 15% Baltijos jūros rytinės pakrantės krovinių. Miestas taip pat plėtos SGD klasterį, kuriame bus kuriamos ir vystomos švariosios SGD technologijos.
Strategijos partneriai telks bioekonomikos klasterį, kuriame chemijos, medienos, biotechnologijų verslai ir mokslas bendradarbiaus kurdami ir taikydami švariąsias technologijas bei bioproduktus, atliekų tvarkymo ir perdirbimo technologijas.
„Vieninga strategija duos impulsą pasirūpinti ne tik investiciniu Klaipėdos klimatu, bet ir padės čia veikiančiam verslui augti ir konkuruoti. Ateities verslui ieškosime bendrų sprendimų, kurie augins darbuotojų kompetencijas, inžinerijos prestižą. Ieškosime naujų bendradarbiavimo formų – medienos, biotechnologijų klasteriai leis įmonėms vienytis konkurencinėje kovoje su pasaulinio lygio kompanijomis“, – pranešime spaudai sako Viktoras Adomaitis, Klaipėdos pramonininkų asociacijos prezidentas.
Vystant bioekonomiką Klaipėdos mokslininkai dalyvaus Baltijos jūros baseino mėlynųjų technologijų tyrimų programose, mokslas ir verslas kartu vystys regiono akvakultūrą, kurs jūros biotechnologijas. Strategijos partneriai taip pat užsibrėžė tikslą iki 2030-ųjų pirmauti Lietuvoje pagal atsinaujinančios energijos naudojimą ir gamybą.
Klaipėda numatė plėtoti pažangią pramonę ir iki 2030-ųjų tapti regiono „pramonės 4.0“ kompetencijų centru. Miestas, LEZ, pramonės bei verslo asociacijos sieks pritraukti naujų investuotojų, kurie čia kurtų aukštos pridėtinės vertės technologijas – elektros, autonominių sistemų, robotų ir robotikos įrangos, SGD technologijų kūrėjus ir gamintojus. Klaipėdoje įsikūrusios įmonės kurs automatizacijos sprendimus pramonei, logistikai, transportui.
Uostamiesčio partnerių užsakymu galimybių studiją, strategiją bei priemonių planą, kuris bus pristatytas pavasarį, už beveik 148.000 Eur rengia tarptautinė konsultacinė kompanija „Ernst & Young Baltic“ (EY).
Strategijos užsakovai yra Klaipėdos miesto savivaldybė, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, Klaipėdos universitetas, Klaipėdos LEZ valdymo bendrovė, Klaipėdos pramonininkų asociacija ir Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmai.
VŽ neseniai rašė, kad rekordiniais pernykščiais rezultatais besidžiaugiantis Klaipėdos uostas išlaikė geriausios apyvartos pozicijas regione.
2016 m. lyderio vietą tarp Baltijos valstybių uostų užėmusios Klaipėdos uostas ir 2017 m., viršijęs 43 mln. tonų krovą, pranoko kaimyninius uostus ir pagal krovinių apyvartą atotrūkis tapo dar didesnis. Rygos uoste pernai apyvarta sumenko 9,2% – iki 33,67 mln. tonų, o Ventspilyje išaugo 6,5% – čia krauta 20,03 mln. tonų. Talino uoste krovinių apyvarta smuktelėjo 4,7% – iki 19,18 mln. tonų.
VŽ primena, kad pernai Klaipėdos uoste krauta 43,17 mln. tonų krovinių, tai yra 7,6% daugiau nei 2016 m., kai buvo fiksuotas geriausias istorijoje metinis uosto rezultatas – 40,14 mln. tonų. Labiausiai apyvartą pernai augino birieji kroviniai – jų krauta 19,24 mln. tonų (+15,8%). Skystųjų krovinių perpilta 11,49 mln. tonų (+2,8%), augo ir generalinių krovinių apyvarta – jų krauta 12,44 (+0,7%).
