2017-08-11 12:44

Skurde gyvenančiųjų dalis Lietuvoje mažėjo itin neženkliai

Pernai fiksuotas spartus algų augimas lėmė ir išaugusią oficialią skurdo ribą. Tai reiškia, kad per 2016 m. iš skurdo pavyko išlipti tik nedidelei daliai Lietuvos gyventojų, o kaimo vietovėse skurstančiųjų padaugėjo.

Gyvenančių žemiau skurdo ribos dalis pernai sudarė daugiau nei penktadalį visų šalies gyventojų – 21,9% arba 630.000 asmenų. Skurdo lygis pernai buvo vos 0,3 proc. punkto mažesnis nei 2015-aisiais.

Mieste skurstančiųjų dalis buvo 15,6% - tai 2,5 proc. punkto mažiau nei užpernai, skelbia Statistikos departamentas. O kaime žemiau skurdo ribos gyvenančių žmonių dalis sudarė daugiau nei trečdalį – 34,8%. Tai 4,2 proc. punkto daugiau nei 2015 m.

Skurdo rizikos riba 2016 m. buvo 282 Eur per mėnesį vienam gyvenančiam asmeniui ir 593 Eur – šeimai, susidedančiai iš dviejų suaugusių asmenų ir dviejų vaikų iki 14 metų amžiaus.

Palyginti su 2015 m., dėl gyventojų disponuojamųjų pajamų didėjimo skurdo rizikos riba padidėjo 9%.

Didžiausias skurdo rizikos lygis buvo 65 metų ir vyresnių asmenų amžiaus grupėje. 2016 m. jis sudarė 27,7%. Kadangi pensijų augimas neprilygsta algų didėjimui, tai palyginti su 2015 m. skurstančiųjų pensinio amžiaus žmonių lygis išaugo 2,7 proc. punkto.

Vidutinė senatvės pensija pajamų tyrimo laikotarpiu (2015 m.) buvo 244,5 Eur. Vieni gyvenantys senatvės pensininkai, gaunantys vidutinę ar netgi šiek tiek didesnę už vidutinę senatvės pensiją ir neturintys kitų pajamų, atsidūrė žemiau skurdo rizikos ribos.

Darbingo amžiaus (18–64 metų) asmenų skurdo rizikos lygis, palyginti su ankstesniais metais, sumažėjo 0,4 proc. punkto ir 2016 m. siekė 19,1%.

Mažėjimui įtakos turėjo išaugęs darbo užmokestis ir sumažėjęs nedarbas, socialinės apsaugos išlaidų šeimai ir vaikams didėjimas, minimalios mėnesinės algos padidinimas.

Minimali alga, neturint pajamų iš kitų šaltinių, neapsaugojo dirbančių asmenų nuo skurdo rizikos. Iš minimalios algos atėmus mokečius disponuojamosios pajamos buvo 12 Eur mažesnės už skurdo rizikos ribą.

Tarp dirbančių asmenų žemiau skurdo rizikos ribos buvo 8,5%, tarp bedarbių – 60,5%, tarp senatvės pensininkų – 30,6%.

Latvijoje ir Estijoje skurdo rizika buvo šiek tiek mažesnė nei Lietuvoje – atitinkamai 21,8% ir 21,3%. Tačiau šiose šalyse užfiksuotas žymiai didesnis skurstančiųjų lygis tarp pensinio amžiau asmenų – atitinkamai 40,2% ir 38,1%.

Estijoje skurdo riba siekia 429 Eur, o Latvijoje – 318 Eur vienam žmogui.

infogram.com::skurdo-rizikos-lygis-1g502ylelx5dpjd

52795
130817
52791