„Achemos grupės“ konfliktas: Lubienei strateginio investuotojo nereikia

Kaip rašė VŽ, su pagrindine koncerno „Achemos grupė“ (AG) akcininke Lidija Lubiene konfliktuojančių akcininkų grupė pateikė teismui ieškinį, reikalaudami už maždaug 150 mln. Eur išpirkti jų valdomą daugiau nei 25% koncerno akcijų dalį.

„Jų ieškinį tik vakar gavome“, – nurodo p. Balčiūnas.

Anot AG valdybos nario, Akcinių bendrovių įstatymas leidžia bendrovei supirkti 10% nuosavų akcijų per metus, tad daugiau nei 25% akcijų išpirkti koncernas galėtų per kelerius metus. Kita vertus, 150 mln. Eur, kuriuos už turimas akcijas siekia gauti ieškovai, yra nemaža suma, ją sumokėjus gali sustoti koncerno sėkmingam darbui būtinos investicijos, atkreipia dėmesį jis.

„Kad koncernas dirbtų sėkmingai, būtinos investicijos, jos nuolat atliekamos, pvz., viena didžiausių pastarųjų metų investicija buvo į „Achemos“ oro skaidymo bloką, daug investuojama jūrų uoste, „Renerga“ imasi naujo vėjo parko statybos. Koncernas negali neskirti pinigų investicijoms. Pinigai negali būtų naudojami neprotingai, ypač versle“, – konstatuoja p. Balčiūnas.

Anot jo, dėl dalies koncerno akcijų, priklausančių smulkiesiems akcininkams, išpirkimo ar pardavimo galimybių kalbos vyksta ne pirmus metus.

„Ponia Lubienė yra sakiusi, kad anksčiau šie akcininkai labai norėjo, kad ji drauge su jais koncerno akcijas parduotų investuotojams iš šalies, matyt, jie tikėjosi, kad tokiu atveju už savo akcijas gautų daugiau. Pagrindinė akcininkė su tuo nesutiko. Kiek mums žinoma, jie lyg ir atskirai norėjo savo akcijas parduoti. Na, o dabar jie siekia akcijas parduoti koncernui teismo keliu“, – sako p. Balčiūnas.

Kaip VŽ vakar sakė Tadas Kaminskas, smulkiosios AG akcininkės Marijos Kaminskienės atstovas, kelių smulkiųjų AG akcininkų grupė kreipėsi su ieškiniu dėl turimų koncerno akcijų išpirkimo po teismo sprendimo, kuriuo remiantis koncernas akcijas išpirko iš kito AG akcininko Fausto Kriaučionio.

Pasak p. Balčiūno, p. Kriaučionio turėtą akcijų paketą koncernas išpirko po to, kai įsiteisėjo teismo sprendimu patvirtinta taikos sutartis tarp koncerno ir p. Kriaučionio.

„Ši byla buvo nagrinėjama, regis, nuo 2013 m. Pirmos instancijos teisme p, Kriaučionis laimėjo bylą prieš koncerną, antros instancijos teisme buvo sudaryta taikos sutartis, ja buvo šiek tiek sumažinta p. Kriaučionio akcijų kaina. Taikos sutartis yra įsiteisėjusi teismo sprendimu, kiti smulkieji akcininkai – Žadeikos ir p. Kaminskienė ¬ dar bandė ją skųsti, tačiau jų skundai buvo atmesti“, – aiškina AG valdybos narys.

Jo teigimu, trintis tarp šios akcininkų grupės ir pagrindinės koncerno akcininkės kilo po to, kai ji nutraukė po Bronislovo Lubio mirties sudarytą sutarimą, kad koncerną valdys smulkieji akcininkai.

„Pamačiusi, kad koncerno rezultatai kelerius metus buvo neigiami, p. Lubienė apsisprendė šią sutartį su smukiaisiais akcininkais nutraukti. Teko kreiptis į teismus, nes kai kurie smulkieji akcininkai nenorėjo pasitraukti iš koncerno valdymo. Jie iki šiol nori valdyti koncerną, nors jų valdymas nebuvo sėkmingas“, – aiškina p. Balčiūnas.

Jo nuomone, p. Lubienei įsitraukus į AG valdymą, pagerėjo koncerno finansiniai rezultatai, koncernas pradėjo dirbti tvarkingai ir stabiliai.

„Ponia Lubienė sukonsolidavo, sutvarkė valdymo procesus, nebeliko sumaišties, kuri buvo koncerne prieš kelerius metus. Nuo praėjusių metų koncernas dirba tikrai gerai. Smulkieji akcininkai, kurie buvo atleisti, aišku, yra nepatenkinti ir įvairiais būdais siekia revanšo“, – įvertina p. Balčiūnas.

Jo teigimu, p. Kaminsko išsakyta nuomonė, kad koncernas nėra gerai valdomas, o jo ateities perspektyvos grupei akcininkų kelia abejonių, yra nepagrįsta.

„Iš tikrųjų koncernas dirba labai sėkmingai. Yra pateikta oficiali finansinė atskaitomybė, kur matyti, kad pernai AG uždirbo daugiau nei 100 mln. Eur pelno prieš mokesčius. 2015 m. buvo vieni geriausių metų koncerno istorijoje. Smulkiųjų akcininkų teiginiai, esą koncernas dirba blogai, neatlaiko jokios kritikos. Tai absoliučiai neteisinga nuomonė, o išsakyta žiniasklaidai ji teršia koncerno vardą, daro jam žalą“, – sako p. Balčiūnas.

Anot AG valdybos nario, koncerno valdyba mato ir puikias ateities perspektyvas, yra patvirtinta ir pradedama įgyvendinti koncerno plėtros strategija ateinantiems 5 metams, vyksta plėtra ir įsigijimai,

„Koncerne darbas verda, perspektyvos labai geros. Ir jei kai kurie iš akcininkų šių perspektyvų nemato, tik užuojautą galima jiems pareikšti“, – sako jis.

Ponas Balčiūnas leidžia suprasti, kad didesnės tarptautinės verslo patirties turinčio strateginio investuotojo į koncerną pagrindinė AG akcininkė šiuo metu neieško.

„Tarp galimų strateginių investuotojų buvo įvardijamos tokios bendrovės kaip „EuroChem Group“ ar „Yara International“. Koncerno nuomonė apie jas yra aiški – tai konkurentai. Kita vertus, nėra ir poreikio ieškoti kažkokių strateginių investuotojų – koncernas uždirba pakankami pelno, kad galėtų pats atlikti reikalingas investicijas, AG įmonės dirba ne tik Lietuvoje, bet ir tarptautiniu mastu –Vokietijoje, Lenkijoje, Belgijoje, Švedijoje“, – kalba p. Balčiūnas.

Jo nuomone, strateginio investuotojo klausimą smulkiųjų grupė nuolat kelia, bandydama įtikinti pagrindinę akcininkę, kad ji kartu su jais parduotų savo akcijas.

„Tačiau p. Lubienė ne kartą yra pasakiusi, kad ji savo akcijų parduoti nenumato ir nemato tikslo tai pdaryti. Tokio klausimo koncerno darbotvarkėje šiandien tikrai nėra“, – sako p. Balčiūnas.

Smulkiųjų akcininkų priekaištai, esą jiems ribojama informacija apie koncerno veiklą, neatsižvelgiama į jų siūlymus ir idėjas, jo vertinimu, taip pat neturi pagrindo. Anot p. Balčiūno, šį faktą patvirtina ir tai, kad teismuose nėra nė vienos bylos, kad akcininkams nėra pateikiama viena ar kita informacija.

„Šie akcininkai AG valdyboje turi savo atstovą – Kasparą Jurgelionį, Tado Kaminsko brolis Jonas Kaminskas yra stambios koncerno įmonės „Agrochema“ generalinis direktorius. Nemanau, kad informacija nuo šių akcininkų ir jų atstovų yra slepiama. Gal yra tam tikros informacijos, kurią ne visi privalo žinoti. Bet tam yra Akcinių bendrovių įstatymas ir kiti teisės aktai, kurie nustato, kas, kada ir kokią informaciją turi teisę gauti“, – sako p. Balčiūnas.