Ekonomika 2016 m.: nuobodu nebus
Tam tikrų produktų ir paslaugų kainų didėjimą kompensavo kitų prekių atpigimas, todėl Statistikos departamentas kiek netikėtai užfiksavo net metinę defliaciją. Jeigu būtų buvę kitaip, t. y. infliacija būtų pranokusi ankstesniųjų metų lygį, vargu ar mažmeninės prekybos apyvarta palyginamosiomis kainomis būtų augusi tokia sparta. Beje, didėjo ne tik kasdienių maisto produktų, bet ir ne pačių būtiniausių prekių paklausa.
Pažymėtina tai, kad Lietuvos bankų sistema nepatyrė kitose šalyse įprasto dalinio negrynųjų pinigų grįžimo į grynuosius įvedus eurą. Nors euro debiutui besirengę indėlininkai 2014 m. pabaigoje pripildė šalies bankų aruodus pinigų, šie nepabėgo iš „aptvaro“ visus praėjusius metus. Tai sudarė solidžią kredito išteklių bazę, kuri antrąjį pusmetį išjudino iš mirties taško ir bankų paskolų portfelį.
2015 m. buvo Lietuvos pramonės pasisukimo nuo Rusijos į kitas rinkas laikotarpis. Dabar jau galima konstatuoti, kad Rusijos sankcijos ir ekonomikos krizė pablogino maisto pramonės ir transporto sektoriaus veiklos finansinį rezultatą, tačiau neprivertė išjungti įrenginių ir paleisti darbuotojų atostogų. Alternatyviomis rinkomis tapo tradicinės Lietuvos eksporto partnerės Vakaruose arba valstybės, kurios mūsų eksporto horizonte pasirodė pirmąjį kartą.
Artimiausiais metais mūsų verslas jaukinsis naujas rinkas, o lemiamas sėkmės veiksnys bus aktyvi rinkodara ir prekių konkurencingumas kainos ir kokybės požiūriu. Būtų naivu ieškoti prekių perpildytose šalyse tokių pelningumo maržų, kokios buvo Rusijoje, tačiau beprasmiška raudoti dėl to, ko nebegali pakeisti. Prisimenate populiarų posakį – kas mūsų nesunaikina, padaro mus stipresnius? Akivaizdu, kad Rusijos sankcijos mūsų apdirbamosios pramonės nesunaikino...
2015 m. Lietuva gerai padirbėjo, mažindama savo priklausomybę nuo nenuspėjamos Rytų kaimynės energetikos srityje. Pradėjo veikti suskystintų dujų terminalas Klaipėdoje, baigtas elektros jungčių su Švedija ir Lenkija projektas, suteikiantis skandinaviškos elektros įsigijimo alternatyvą. Ši aplinkybė lems bendro importo iš Rusijos sumažėjimą, tiesa, šioje srityje minėta šalis neturi rimtų konkurentų ir toliau išliks lyderė.
Daugelis Lietuvos ekonomikos plėtrą prognozuojančių institucijų kitais metais tikisi spartesnės BVP plėtros nei 2015 m. Antai SEB bankas prognozuoja, kad praėjusiais metais mūsų ekonomika išaugo 1,8%, o šiemet ūgtels 2,8%.
Esminė akceleracijos prielaida yra euro zonos ekonomikos atsigavimas, kuris tebėra klampus ir gali pateikti nemalonių staigmenų. Net santykinai tvirta Vokietijos ekonomika negali pasigirti itin optimistišku augimo vektoriumi ir serga įprastomis kontinentinėje Europoje „ligomis“ – lėtokai stiprėjančia vidaus rinka, eksporto jautrumu Kinijos ir kitų kylančių rinkų sunkumams, neaiškia pabėgėlių problemos atomazga ir pan.
